Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu "Žinių radijo" laidai "Pozicija".

Viena svarbesnių, gal net svarbiausių, savaitės aktualijų yra Europos Komisijos (EK) pradėtas antimonopolinis tyrimas dėl "Gazprom" padėties Europoje. Jei bus įrodyta, kad "Gazprom" bendrovė piktnaudžiavo monopoline padėtimi, jai gresia iki 10 procentų metinės apyvartos Europoje dydžio bauda. Skaičiuojama, kad Rusijos dujų milžinei gali tekti susimokėti maždaug 60 mlrd. dolerių. Premjere, savo vertinimus Jūs jau padarėte prieš keletą dienų. Kada tikitės šio tyrimo rezultatų?

Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, kaip nuosekliai EK eina link tikrai labai svarbių sprendimų. Noriu priminti, kad mes, Lietuva, 2010 metais buvom viena iš pirmųjų valstybių, kuri būtent dėl tokių priekaištų "Gazprom", kreipėmės į EK Konkurencijos direktoratą. Tarnyba, remdamasi ir mūsų, ir ne tik mūsų pateikta medžiaga, ėmėsi išsamaus tyrimo. Pernai daugelio centrinės Europos sostinių "Gazprom" būstinėse buvo atliktos kratos, paimti dokumentai. To rezultatas yra tai, kad dabar jau EK, nebe atskira valstybė, nebe atskiras departamentas, formuluoja įtarimus "Gazprom" veiklai ir tie įtarimai yra lygiai tokie pat, kokius mes taip pat vardinom kreipdamiesi į atitinkamas EK institucijas. Tai yra: dėl nesąžiningos konkurencijos taikant kainų politiką, dėl pastangų išstumti alternatyvias galimybes ir daugybė kitų priekaištų. Todėl man yra tikrai sunku pasakyti, kiek sparčiai ir kaip bus nagrinėjama ši byla EK. Čia gal tarptautinės teisės žinovai galėtų detaliau priminti precedentus. Visi, be abejo, prisimena precedentus panašių bylų nagrinėjime, kai EK tokias Europos konkurencijos teisių pažeidimo bylas buvo iškėlusi didelėm IT kompanijoms, turiu omenyje, "Microsoft" ir "Intel". Šioms kompanijoms tai baigėsi milžiniškomis baudomis ir galiausiai jos turėjo sutikti Europos Sąjungoje (ES) veikti pagal ES konkurencijos taisykles.

Premjere, kokios būtų Jūsų prognozės, kaip dabar "Gazprom" reaguos: didindamas spaudimą ar būdamas atsargesniu? Ar bus po to Lietuvai lengviau įgyvendinti Trečiąjį energetikos paketą, ar ne?

Aš tikėčiausi, kad "Gazprom" užteks sveiko proto suprasti, kad čia jau ginčas ne su Lietuva, ne su premjeru Kubiliumi ar ne su ministru Sekmoku, o čia jau yra ginčas su visa ES, kur ES mato, iš tikrųjų labai svarbų reikalą apginti vieną savo pamatinių nuostatų, t.y. vadinamąjį Trečiąjį paketą, tai yra, dujų sistemos, dujų rinkos liberalizavimą, jos skaidrinimą. Ir todėl tas ginčas yra tapęs pačiu rimčiausiu ginču. Noriu priminti, kad Europa yra vienas iš didžiausių "Gazprom" dujų vartotojų. Jeigu "Gazprom" neras būdų, kaip protingai reaguoti į labai aiškiai vartotojų siunčiamą signalą, ir jau teisinį, juridinį signalą, tai "Gazprom" elgsis, mano manymu, nelabai išmintingai. Reikia, kad "Gazprom" neatidėliotinai keistų savo kainų politiką ir galbūt su kitomis šalimis tartųsi ir dėl nuostolių, kurie buvo patirti dėl tokios taikytos kainų politikos, bent jau dalies atlyginimo.

Kalbant apie kitas šios savaitės aktualijas, noriu Jūsų, kaip partijos vadovo, paklausti. Vakar konservatoriai sustabdė Panevėžio mero V. Satkevičiaus narystę partijoje. Toks įspūdis, kad konservatoriai rinkimuose Panevėžyje rems narystę partijoje suspendavusį ir įvairiuose nusikalstamuose epizoduose įtariamą V. Matuzą. Premjere, ką rodo toks partijos sprendimas?

Aš galiu pakomentuoti tik dėl pono V. Satkevičiaus. Man tenka apgailestauti, kad pasirinktas veikimo būdas yra visiškai netinkamas. Nelabai buvo galima suprasti, kodėl buvo pasirinktas toks motyvas, todėl Priežiūros komitetas ėmėsi to, kas buvo visiškai aišku ir yra įrašyta įstatuose, ir suspendavo narystę, nes tokie veiksmai partijos nėra toleruojami. Partijos kandidatai, geresni ar blogesni, yra tvirtinami partijos taryboje, svarstomi apygardose, visoje partijoje, ir tų procedūrų yra privaloma laikytis.

Bendras įspūdis visuomenei: paliekamas įtariamasis, o atsisakoma remti merą, pripažįstamą žmogų Panevėžio bendruomenėje. Tas įspūdis nekompromituoja partijos, Jūsų požiūriu?

Ir merams, ir visiems kitiems partijos nariams yra taikomi tokie patys standartai, surašyti mūsų partijos programoje ir įstatuose. Dėl V. Matuzo kandidatavimo buvo svarstoma ir partijos taryboje, visi turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę, visi galėjo išsakyti savo nuomonę ir reitinguojant kandidatų sąrašus. Visa tai buvo daroma jau žinant visas šias istorijas. Dėl kaltinimų, tai dar palaukime tikslesnių duomenų, oficialiai suformuluotų kaltinimų, teisminio proceso, tada matysime, kas buvo teisus: ar V. Matuzas, kuris sako, kad yra nekaltas, ar tie, kurie jį kaltina. Galiausiai pasižiūrėkime, kaip atrodys artimiausias laikotarpis, kai vienas iš kaltintojų, buvęs vienos iš teisėsaugos institucijų pareigūnas, formavęs tą pačią bylą, po to labai skubiai metęs bylą tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose prieš V. Matuzą. Šiuo metu Panevėžys yra įdomus Lietuvos kraštas, brangus miestas, bet politine prasme atrodantis ganėtinai įdomiai.

Premjere, Lietuva pagal konkurencingumą pasaulyje 45-ta, smuktelėjo viena pozicija žemyn. Pasaulio ekonomikos forumas antradienį paskelbė 2011–2012 metų konkurencingumo ataskaitą. Ir štai Estija reitinge iš 33 į 34 vietą per metus nusileido. Latvija per metus padarė pažangą beveik per 10 vietų į priekį – į 55 vietą šoktelėjo. Kaip Jūs vertintumėte šituos skaičius?

Skaičiai nėra labai geri. Galbūt galime pasidžiaugti tik tuo, kad kažkur labai nenusmukom, o tai reiškia, kad būdami tokie, kokie esam, laikydamiesi tokios linijos, kokios laikėmės, kovodami su krize, besirūpindami kai kuriais svarbiais konkurencingumui dalykais, kaip pavyzdžiui, švietimo reforma ar darbo santykių pertvarka, mes nepasiekėme tiek daug, kiek norėjome pasiekti. Ir gerai, kad per tą laiką kiti mus labai nestipriai aplenkė. Bet visiškai akivaizdu, kad toliau, išlipę iš šitos sunkios krizės, kai turėjome tiesiog rūpintis valstybės finansų ir ekonomikos išgyvenimo klausimais, mes toliau turime skirti pagrindinį dėmesį kaip tik tiems dalykams, kuriuos šis labai autoritetingas sąvadas, Pasaulio ekonomikos forumo sąvadas, kam jis skyrė ypatingą dėmesį. Mes turime į savo darbotvarkių pagrindinius punktus jau rašyti ne atskiras problemas. Klausantis kartais diskusijų rinkimų kampanijos metu, mes svarstom tokius dalykus, apie kuriuos kai kurie politikai tradiciškai kalba ir įrašo į programas – darbo vietos, smulkus verslas, stiprinsime ekonomiką ir dar ką nors. Daug bendrų žodžių, kai mums tuo tarpu reikia kalbėti labai aiškius dalykus. Pirmas dalykas, ekonomikos produktyvumas ir konkurencingumas: kas trukdo jam ir ką turime padaryti, kad išties ir tas pats eksportas, kuris per praėjusius metus užaugo beveik 30 proc. ir tokio eksporto nesame turėję, kokį dabar turime, kad jis ir toliau labai sparčiai plėtotųsi ir gal į visai naujas rinkas. Ta pati Kinija, kai pasakome kai kas pradeda šaipytis, bet mes ir su ministru R. Žiliumi važiuojame į didžiulius forumus. Vokietija važiuoja su visu kabinetu, mes truputį mažiau, bet važiuojam tam, kad pasirūpintume ir šiuo aspektu.

Bet kas trukdo labiausiai, premjere, Jūsų koks atsakymas? Nes Lietuva lyg ir stovi vietoje pagal šitą tyrimą.

Labiausiai trukdo galbūt per mažai suvokimo, kokie yra tie nauji uždaviniai, kurie nėra gal labai skambūs, gal jie nėra, kaip mes vadiname, vienos sidabrinės kulkos pavidalo, kai atrodo ištrauksi tokią vieną kulką, vienu šūviu paleisi ir viskas išsispręs. Daugelyje sričių reikia žengti žingsnius į priekį, reikia rūpintis inovacijomis. Jūs paklauskite eilinių žmonių ir jie nežinos, kas yra pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondai. Nežinos, kas yra vadinamieji "startup". Mes net terminų į lietuvių kalbą neturime išvertę normaliai. O tai yra vienas iš pamatinių dalykų, siekiant, kad Lietuvos ekonomika būtų labai dinamiška, gebanti inovatyviai veikti, mokslinių tyrimų rezultatus tuoj pat versti rinkos rezultatais. Štai kitą savaitę Lietuvoje vyks milžiniškas forumas "Life Sciences Baltics 2012", į kurį suvažiuoja virš 500 delegatų, 100 vien tik iš Izraelio. Lietuva tampa gyvybės mokslų vienu iš centų visame Šiaurės Baltijos regione. Noriu pastebėti, kad šių mokslų vienas iš svarbiausių rezultatų – biotechnologijos. Mažytės biotechnologijų įmonės, veikiančios Lietuvoje, savo metine produkcija gali pralenkti mūsų gigantus – naftos perdirbimo įmones ar "Achemą". Tai tokie yra rezultatai, taip ekonomika atrodo XXI amžiuje ir mus reikia apie tai diskutuoti, ko trūksta, ką turime padaryti, kaip pasiekti, kad visuomenė patikėtų štai tokia ekonomikos kryptimi, kad patikėtų, jog mums reikia kovoti pasaulyje dėl geriausių protų, dėl labiausiai kvalifikuotos darbo jėgos, nebijoti pritraukti investicijų, jas vilioti pačiais įvairiausiais būdais. Štai čia yra ta ateitis, kuri leistų mums ir sukurti pakankamą gerovę visiems mūsų gyventojams ir lietuviams, kurie dabar išvažiavę kur nors studijuoti ar dirbti, grįžtų čia su nauja patirtim. Kartu tai leistų mums pasiekti geriausių rezultatų tuose pačiuose konkurencingumo indeksuose.

Indeksai, inovacijos – svarbūs dalykai, bet šiek tiek ant žemės nusileidus Gitanas Nausėda prognozuoja, kad realus atlyginimas ne tik nedidės, bet ir mažės Lietuvoje tiek šiais, tiek kitais metais, nors ekonomika po truputį lyg ir auga, daugiausiai ES. Kaip čia yra, premjere, atlyginimas mažės? Sutiktumėte su G. Nausėda?

Aš nesiimu taip spėlioti. Šiais metais augimas, atrodo, nebus tiks didelis, bet pagal Finansų ministerijos parengtą ir mūsų patvirtintą Konvergencijos programą, jei aš neklystu, numatytas vidutinis metinis atlyginimų augimas 4–5 proc. ir tai atitinka mūsų ekonomikos produktyvumo augimą. Mums svarbiausia, kad nesusikurtų tokios aplinkybės, kai darbo užmokesčio augimas viršija ekonomikos konkurencingumo augimą ir tuo atveju mes imtume pralaimėti konkurencinėse rinkose, nes neturėtume šio kol kas vienintelio konkurencinio pranašumo.

Bet situacija rodo, kad darbdaviai 2009 metais atiduodavo atlyginimams 46 proc. sukuriamos vertės, dabar – 39 proc. Mažėja ši proporcija, Žygimanto Maurico informacija.

Būtų smagu visu skaičius pasidėjus padiskutuoti ir su ponu Nausėda, ir su ponu Mauricu. Aš noriu pastebėti tik vieną dalyką, jog iš tikrųjų per krizę verslas atgavo savo konkurencinius pranašumus, kuriuos prieš krizę buvo praradęs. Lengvais kreditais buvo kuriamas dirbtinis vartojimas, dirbtinai kai kuriose šakose atsirado didžiuliai vystymosi burbulai, tose pačiose statybose. Niekas neskaičiavo atlyginimų ir jie labai sparčiai augo pakankamai dirbtinai. Ir visa tai subliuško 2008–2009 metų krizės metu ir tikrai skausmingai subliuško. Galima tik pasidžiaugti, kad verslas iš tikrųjų buvo viena iš tų mūsų veiklos sričių, kuri kartu su Vyriausybe ar patys savo iniciatyva ėmėsi labai ryžtingų persitvarkymų. Tai, kad jiems pavyko labai smarkiai sumažinti darbo sąnaudas, tai yra, mažinti tiek etatus, tiek atlyginimus, lėmė tą faktą, kuriuo šiandien mes galime pasidžiaugti, kad verslas labai stipriai atgavo savo konkurencinius pranašumus ir tą matome iki šiol neregėtame eksporto augime.

Bet pajamų diferenciacija irgi didėja, štai "Eurostato" duomenys rodo, kad turtingų ir neturtingų santykis – 6,5 karto.

Iš tikrųjų didėja ir atsiranda tokios problemos. Bet matykime, kad verslas pirmą etapą atgavo konkurencingumą, siekdamas mažinti darbo kaštus. Toliau konkurencingumo turime siekti sukurdami tokias darbo vietas, kurios būtų gerai apmokamos, patrauklios aukšto lygio specialistams ir kad kurtume Lietuvoje aukštos pridėtinės vertės produktus ir juos eksportuodami galėtume uždirbti kur kas daugiau. Šiuo keliu einant mes ir pasieksime, kad darbo užmokestis taip pat sparčiau kils. Bet kuriuo atveju turiu pasakyti, kad kuomet kalbam apie ekonomiką ir žiūrime į ilgesnio laikotarpio perspektyvą, turime matyti, koks sutelktas, bet kompleksiškas pastangų kiekis yra reikalingas, kad tas mūsų ekonomikos ratas kiek galima sėkmingiau ir sparčiau suktųsi. Kartais aš vartoju labai paprastą metaforą, pasiimtą iš savo asmeninės patirties, iš dviračių žygių, ir kalbu apie ekonomiką kaip apie dviračio ratą. Te, kurie yra labiau patyrę, žino, kad jei tas dviračio ratas šiek tiek sulinksta, taip vadinama "aštuonakė" atsiranda, tas ratas pradeda kur kas sunkiau judėti, kliūna už stabdžių, ir norint jį ištaisyti, norint jį ištiesinti, visi gerai žino, kad neužtenka paveržti vieno stipino. Nieko taip nepasieksi ir gali padaryti tą ratą dar labiau nelygų. Turi veržti, o kai kuriuos atleisti, praktiškai visus rato stipinus. Taip ir mes, norėdami pasiekti ekonomikoje to, apie ką kalbame, jos inovatyvumo, konkurencingumo, gebėjimo toliau augti ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, turime suvokti, kad turėsime dirbti daugelyje sričių, pradedant nuo švietimo ir baigiant verslo reguliavimu, darbo santykiais, kad pasiektume, kad tas mūsų ekonomikos ratas jau XXI amžiuje, vis labiau modernėjančio dviračio ratas, suktųsi pačiu sparčiausiu būdu.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba
Tel.: 8 706 63746
spauda@lrv.lt