Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė Lietuvoje baigia savo kadenciją Lietuvoje. Premjere, jūsų ir ponios A. E. Derse susitikime – atsisveikinime, už kokius darbus reiškiate ypatingą padėką gerbiamai ambasadorei?

Su ambasadore turėjome labai gerus ryšius, ir asmeninius. Tikrai labai nuoširdžiai norėčiau padėkoti už jos darbą, ir mūsų bendrus darbus. JAV buvo, yra ir bus labai svarbi Lietuvos partnerė ir ambasadorių darbas atstovaujant tokiai valstybei Lietuvoje mums yra labai svarbus. Per šiuos kelerius metus daug dirbome kartu, daug pasiekėme, visiškai akivaizdu, kad tiek saugumo, tiek ekonomikos, energetikos reikaluose JAV mums išlieka labai svarbiu ir vertingu partneriu, bendradarbiu. Ir už tai tikrai norisi nuoširdžiai padėkoti ir ambasadorei.

Kitas Jūsų susitikimas šiandien su Izraelio – Lietuvos draugystės asociacijos "Israelita" valdybos nariais. Ką konkrečiai bus svarbu aptarti su Izraelyje gyvenančiais litvakais? Ar vienintelis ir esminis klausimas yra turto grąžinimas?

Pirmas dalykas, ši draugystės asociacija yra neseniai įkurta ir ją iniciavo iš Lietuvos išvykę dabartiniai Izraelio gyventojai, Izraelio piliečiai, tai yra Lietuvos žydai, išvykę per paskutiniuosius kelis dešimtmečius, ir šiandien kalbantys labai gražia lietuviška kalba. 2010 metų pabaigoje su jais teko bendrauti ir Jeruzalėje, kaip su išeiviais iš Lietuvos, smagu bus susitikti ir čia, Vilniuje. Mums Izraelis taip pat yra labai svarbi valstybė, svarbus partneris, mus sieja daugelis dalykų, litvakų ryšiai. Noriu priminti, kad ir šiandieniniame Izraelyje litvakai, tai yra, išeiviai iš Lietuvos, turintys šaknis Lietuvoje, užima labai svarbią vietą. Didelė dalis politikos, kultūros elito yra litvakai, ir apie tai kalbėsimės.

Netyla diskusijos dėl sraigtasparnių įsigijimo. Jūsų vertinimu, ar tai yra adekvatus keitimas: trys paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai už penktadalį Europos Sąjungos (ES) atitinkamos programos lėšų, skirtų daugiabučių renovavimo programai?

Pati diskusija, man atrodo, nėra labai racionali ir adekvati. Turiu pasakyti labai paprastai ir aiškiai: ir daugiabučių renovacija Lietuvoje yra reikalinga, ir ji bus įgyvendinta, ir jai, kiek reikės, tiek ir bus rasta pinigų, ir sraigtasparniai yra reikalingi. Juos taip pat reikia įsigyti ir apie tai buvo ne kartą diskutuota. Trečias dalykas, turime viską padaryti, kad visi ES pinigai, kurie skirti Lietuvai, kaip ir numatyta iki 2013 metų pabaigos būtų panaudoti tokiu būdu, kad nereikėtų kokių nors lėšų, dėl to, kad jų neįsisavinome, grąžinti ES.

Tačiau galbūt diskutuojama ne dėl pačių sraigtasparnių būtinybės, o dėl to, ar vertėjo šias lėšas skirti būtent šių sraigtasparnių įsigijimui, kai šilumos ūkio specialistai, apžvalgininkai, kalba apie tai, kad galbūt lėšas buvo galima panaudoti šilumos ūkio efektyvinimui.

Ir šilumos ūkiui lėšų ieškome, ir tas lėšas skiriame tam, kad šilumos ūkis būtų modernizuotas, ir daugiabučių renovacijai. Tiek, kiek projektų yra, jie buvo, yra ir bus finansuojami. Ir sraigtasparnių reikia. Ir kartu reikia pasiekti, kad jeigu yra kurioje nors programoje nepanaudojamos visiškai ES lėšos, jas reikia perkelti į kitas programas. Šioje vietoje mes elgiamės atsakingai, racionaliai. Diskusijos šiuo metu kartais yra nulemtos ir artėjančių rinkimų, bet tai neturi pakeisti mūsų sprendimų racionalumo.

Vyriausybė rytojaus posėdyje svarstys klausimą dėl socialinių išmokų tvarkos pakeitimo. Nedarbo išmokas mokėtų ne teritorinės darbo biržos, o "Sodros" padaliniai. Premjere, kas dėl to keistųsi, kokią naudą dėl to pajustų daugiau valstybė ar "Sodra"?

Naudą turėtų pajusti žmonės. Tokia pertvarka ir toks siūlomas įstatymo projektas numato, kad bedarbystės išmokas mokės "Sodra", kaip ir daugelį kitų socialinių išmokų. Manome, kad tokiu atveju klientų aptarnavimo tvarka taps paprastesnė, pagerės paslaugų prieinamumas. Šis pakeitimas būtų tų valstybės funkcijų racionalizavimas, už kurias esame atsakingi, siekiant, kad žmonėms būtų sudarytos geresnės galimybės tomis paslaugomis pasinaudoti.

Ministrų kabinetas rytoj vėl planuoja svarstyti, ar panaikinti galimybę valstybinius miškus pirkti išsimokėtinai, neatlyginti akcijomis už išlikusį turtą. Premjere, dėl ko nesutaria kabineto nariai ir prie kokio sprendimo linkstama?

Nematau kažkokių nesutarimų požymių. Siūloma daryti pakeitimus, kurie sumažintų galimybių piktnaudžiavimui. Piktnaudžiavimas atsiranda tada, kai leidžiama valstybės parduodamą mišką pirkti išsimokėtinai. Mes matome, į tai dėmesį atkreipia ir atitinkamos tarnybos, kad iškirtus mišką ir pasinaudojus iš to miško gautais rezultatais, vėliau pradedama ieškoti įvairių galimybių, kaip tą išsimokėjimą atidėti ar kitai būdais jo išvengti. Atsisakant galimybės pardavinėti valstybinį mišką išsimoktinai, reikalaujant, kad už jį būtų iš karto sumokama, sumažėtų galimybių tokiam piktnaudžiavimui.

Vakar Jūs pareiškėte, kad stebuklingų pajamų kitų metų biudžete nenumatoma. Koks apskritai projektuojamas kitų metų biudžetas?

Aš kiekvieną kartą turiu pakartoti, kad stebuklų valstybės finansuose negalima projektuoti. Tą turi atsiminti visi: ir politikai, ir visi piliečiai. Ypač verta prisiminti artėjant rinkimams, kai įvairiausių stebuklingų pažadų pasipila šiek tiek daugiau. Kitų metų biudžete mes planuojame, kad valstybės pajamos šiek tiek augs, augs tiek, kiek augs ekonomika. Tikimės, kad ekonomikos augimui neturės labai neigiamos įtakos didesnės europinės problemos. Taip pat planuojame, kad kitais metais turėtume tęsti nuoseklią valstybės politiką gyventi pagal išgales. Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Noriu priminti, kad šiuos metus planuojame baigti su išlaidomis, kurios yra maždaug trim milijardais didesnės negu pajamos t.y. su 3 proc. biudžeto deficitu. Planuojame, kad tas skirtumas kitais metais turėtų būti dar mažesnis ir turėtų būti ne didesnis negu 2 milijardai litų t.y. apie 2 procentus. BVP. Turime ir toliau išlaikyti tą trajektoriją, kad išliktume gerai su savo finansais susitvarkančia valstybe, o tai leistų mums būti pasiruošusiems bet kokiems sukrėtimams, kurie gali įvykti Europoje ar euro zonoje. Tam turime turėti labai aiškų matymą. Planuoti kažkokių didesnių išlaidų lyginant su šiais metais neturėsime galimybių.

Jūsų manymu, ar pavyks laikytis Mastrichto kriterijų, kurie siejami su euro įvedimu?

Planuojame, kad kitų metų viešųjų finansų deficitas turi neviršyti 2 procentų. Noriu priminti, kad Mastrichto kriterijus yra 3 procentai. Valstybės skola išliks mažesnė nei 40 procentų. Mastrichto kriterijus yra 60 procentų. Infliacijos reiškiniams daugiausiai įtakos turi pasaulinės naftos kainos, taip pat tai, kaip atrodo reikalai toje pačioje Europoje. Tikėčiau, kad kitais metais Mastrichto kriterijus infliacijai Lietuvai nebus kokia nors didesne problema.

Tokiu atveju, Jūsų matymu, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą?

Kai mes būsime pasiruošę ir kai bus pati euro zona pasiruošusi. Ne vieną kartą esu kartojęs, kad mums pats svarbiausias dalykas – pasiekti, kad gyventume pagal Mastrichto kriterijus, nes tai yra kriterijai, kurie ir tarptautinėse rinkose labai aiškiai parodo, jog mūsų ekonomika ir finansai yra sveiki. Euro įvedimas lieka mūsų strateginiu tikslu ir tam reikia pasiekti Mastrichto kriterijus. Bet taip pat mes norėtume, kad mums turint galimybę jungtis prie euro zonos ir euro zonoje būtų situacija aiškesnė, stabilesnė ir kad problemos euro zonoje būtų stabilizuotos.

Vyriausybės Seimui teikiamame Principinės kariuomenės struktūros kitų metų įstatyme numatyta, kad per būsimus šešerius metus didės Lietuvos kariuomenė, pirmiausia karių skaičius. Premjere, ar tai kartu reiškia didesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą?

Tuose skaičiuose yra numatyta, kad profesionali kariuomenė liks tokio pat dydžio, kokį ir dabar turime, kokį nuosekliai planuojame ir galbūt didės šiek tiek eilinių kareivių skaičius. Svarbiausias dalykas yra tai, kad mes nuosekliai plėtojame ir vystome tinkamo rezervo parengimą, savanorių skatinimą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tai ir atspindi tokius skaičius. Aš tikrai galiu pasidžiaugti, kad tos reformos ir permainos, kurios buvo pradėtos per paskutinius kelerius metus, siekiant sukurti tinkamą savanorių apmokymo sistemą per vadinamus bazinius karinius mokymus, rengiant mūsų kariuomenei tinkamą rezervą, kad ši programa yra tikrai labai sėkminga. Man pačiam teko lankytis Rukloje ir matyti jaunus vaikinus ir merginas su didžiuliu entuziazmu ateinančius į šiuos mokymus. Ši programa ir sistema ir toliau bus nuosekliai vystoma ir plėtojama tinkamai ją finansuojant.

Kokios aplinkybės, premjere, skatina didinti karių skaičių?

Mes nedidiname karių skaičiaus. Mes stipriname ir plėtojame rezervo mokymus, remdamiesi populiaria savanoriška programa. Rezervo skaičiai yra įtraukti į bendrus kariuomenės skaičius, bet tai yra rezervo, bazinių karinių mokymų skaičiai, o ne tiesiogiai taip, kaip suprantame, kariuomenės skaičiai.

Policininkai pernai skyrė 89 mln. litų baudų, surinkta 52 mln. Ką ketina Vyriausybė keisti? Kokius keisti įstatymus ir kokių kitų imtis priemonių, kad paskirtos baudos būtų surinktos?

Tokia statistika nėra kažkuo ypatinga. Daugelyje Europos valstybių matoma panaši situacija. Ką siūlo ekspertai ir ką mes esame pasiruošę daryti – tai jau rudens sesijoje pateiktos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriose būtų numatyta atsakomybė ne tiktai vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Čia kalbama būtent daugiausia apie tai, bet yra numatoma atsakomybė ir automobilių savininkams. Tai palengvintų baudų išieškojimą. Šiuo keliu eina ir daugelis Europos valstybių ir mes tą europinę praktiką nuosekliai siekiame ir Lietuvoje įgyvendinti.

Ačiū už pokalbį.