Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Šiandien Vyriausybės posėdyje bus svarstomas klausimas dėl magistralės "Via Baltica" pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu. Premjere, ką šiam projektui reikš tokio statuso suteikimas?

Bus svarstomas Seimo nutarimo projektas, kuriuo toks statusas būtų suteiktas "Via Baltica" projektui, t.y. automagistralei, ir taip pat Klaipėdos transporto žiedui, kuris irgi yra sudėtinė labai svarbios kelių infrastruktūros dalis. Suteikus tokį statusą palengvėja daugelis parengiamųjų procedūrų ir darbų, kurie yra svarbūs siekiant efektyviai įgyvendinti tokios svarbos projektus. Turiu omenyje žemės išpirkimą, planavimą, europinių pinigų skyrimą. Nuosekliai įgyvendiname tokių svarbių strateginių projektų realizavimo darbus. Panašūs sprendimai buvo padaryti dėl "Rail Baltica" projekto, dėl kitų svarbių energetikos projektų. Šis sprendimas yra svarbus tam, kad galėtume šį svarbų strateginį projektą toliau sėkmingai plėtoti.

Kiek realiai Lietuvoje yra pasistūmėta tiesiant šios automagistralės atkarpą?

Pati automagistralė veikia. Numatyta visa eilė tarpinių darbų, kaip ji bus plėtojama toliau. Svarbu ir gerai tai, kad matome pažangą mūsų kaimynėje Lenkijoje. Baltijos šalių susisiekimas su Europa, pagrindinėm jos rinkom nuosekliai gerėja ir modernizuojasi. Šis svarbus darbas ir toliau reikalaus nuolatinio mūsų dėmesio ir pastangų.

Premjere, kokius įstatymus ministrų kabinetas parengė Seimo rudens sesijai?

Pradinis pasiūlymų paketas, kurį pasiūlė ministerijos, tikrai labai didelis ir platus. Vakar svarstėme, kad reikia matyti, kiek iki Seimo rinkimų, kurie vyks spalio viduryje, lieka realių galimybių svarstyti ir priimti svarbius įstatymų projektus ir taip racionaliai ir rezultatyviai užbaigti šią Seimo kadenciją ir šios Vyriausybės darbus. Iš visų labai svarbių projektų išskyrėm keletą pačių svarbiausių: labai svarbus darbas Vyriausybei bus pateikti 2013 metų visus biudžetų projektus, kuriuos pradės svarstyti dar šis Seimas, bet kaip visada baigs svarstyti naujasis Seimas. Taip pat norėčiau pabrėžti kelis dalykus, kuriuos norėtume, kad dar šiame Seime būtų suspėta užbaigti, jau anksčiau pradėtus svarbius pertvarkų darbus. Čia išskirčiau, visų pirma, Pensijų sistemos reformos įstatymo projektus, privataus kaupimo pensijų sistemoje įstatymo projektus, diskusijas dėl tos reformos pačių principų. Diskusijos dėl įstatymo projekto jau yra prasidėjusios prieš gerus porą metų ir jos labai rezultatyvios. Įstatymo projektai jau yra svarstomi Seime nuo pavasario sesijos. Tikrai norėtųsi, kad šis Seimas šį darbą užbaigtų konstruktyviai, rezultatyviai ir taip nubrėžtų visai pensijų sistemai sekantiems dešimtmečiams aiškią perspektyvą.

O kokie dokumentai laikytini prioritetiniais? Kaip minėjote, energetikos paketas. Ar jis dominuoja?

Planuojame rimtas diskusijas dėl šilumos ūkio pertvarkos, bet neprognozuočiau, kad tos diskusijos būtų labai greitos. Tačiau šilumos ūkiui ir toliau skirsime daug dėmesio, siekdami ne tik spręsti artimiausio laikotarpio problemas, bet ir nubrėžti aiškias kryptis, kaip šilumos ūkis Lietuvoje turi būti pertvarkytas per artimiausius keletą metų, kad vartotojai tikrai gautų pigiausią šilumą ir pačias efektyviausias šilumos paslaugas. Taip pat paminėčiau tokius darbus, kurie jau pradėti Seime: teritorijų planavimo naują įstatymą, darbo santykių lankstumo didinimo paketo svarstymas. Tai tie įstatymai, kurie dar šitoj Seimo kadencijoje galėtų būti priimti.

Grįžkime prie šių dienų reikalų. Ekspertai prognozuoja rekordines būsimo šildymo sezono sąskaitas. Premjere, ką Jūs manytumėte apie tokias prognozes?

Šilumos kainos priklauso nuo to, kiek kainuoja energetiniai resursai, kiek kainuoja dujos, nes didelė dalis šilumos katilinių naudoja eksportuojamas dujas, ir čia mes daug ko pakeisti negalime. Žvelgiant į ateinantį šildymo sezoną svarbu matyti ne tik šio sezono problemas, bet ir ilgalaikes problemas. Ieškoti racionalių ir sisteminių sprendimų, kurie padėtų mums pasiekti per patį įmanomai trumpiausią laikotarpį tokių permainų ir tokių pertvarkų, kurios garantuotų mūsų vartotojams įmanomai mažiausias šildymo kainas. Tam reikia kelių labai svarbių permainų ir pertvarkų. Visų pirma, reikia garantuoti, kad tokiuose stambiuose šilumos ūkiuose, kaip didžiųjų savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų didžiųjų miestų, atsirastų skaidrios ir aiškios galimybės plėtotis šilumos gamybos konkurencijai. Vilniaus vartotojai kenčia, kad jokios konkurencijos šilumos gamyboje Vilniaus mieste nėra. Klaipėdoj jau tokia konkurencija atsiranda, Kaune – galbūt, tačiau Vilniaus mieste mes matom tai, kaip vieną iš didžiausių problemų. Antras dalykas, labai svarbu yra toliau nuosekliai tęsti įgyvendinamas programas dėl perėjimo nuo dujų vartojimo šilumos gamyboje prie biokuro vartojimo. Daugelis mažesnių savivaldybių šiuos darbus labai sėkmingai realizavusios ir tokiu būdu sugeba pagaminti žymiai pigesnę šilumą, negu tose savivaldybėse, kurios vis dar naudoja dujas. Trečias dalykas – labai svarbi yra daugiabučių namų renovacija ir labai aiški strategija, kad šilumos energiją mes turime elementariai taupyti. Trys pagrindiniai darbai turi būti nuosekliai įgyvendinami.

Premjere, ar yra Lietuvoje institucija, kontroliuojanti, kokius pelnus gauna šilumininkai ir kaip tie pelnai yra paskirstomi?

Energetikos įmonių priežiūrą vykdo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri ir turi galimybę reikalauti visų duomenų ir pagal tai skaičiuoti, kokiais tarifais įmonės gali pardavinėti šilumą vartotojams.

Kaip Vyriausybės vadovas, kiek Jūs galite daryti įtaką savivaldybėms, kad jos aktyviau bendrautų su šilumininkais ir vis dėlto domėtųsi, kiek būtų galima sumažinti šilumos sąskaitas vartotojams. Žmonės kalba, kad jos vis dėlto yra šiek tiek nerealios.

Turime pabrėžti, kad už šilumos ūkį, šilumos tiekimo paslaugas atsako savivaldybės. Jos valdo šilumos ūkius ir Vyriausybės galimybės daryti įtaką situacijai šilumos reikaluose yra labai ribotos. Savivaldybės pagal Konstituciją yra savarankiškos institucijos, labai aktyviai ginančios savo nepriklausomybę nuo Vyriausybės pastangų daryti įtaką jų veiklai. Pertvarka šilumos ūkyje, kuri buvo įgyvendinta prieš gerus 10 metų, kai šilumos reikalai buvo atiduoti savivaldybėms, galbūt ir sukūrė kai kurių sisteminių problemų, kurios ir neleidžia pasiekti, kad šilumos reikalai visoje Lietuvoje būtų tvarkomi vienodai efektyviai. Todėl šiandien turime tokią situaciją: pavyzdžiui, Molėtų savivaldybėje šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja apie 18 centų, o Vilniuje siekia iki 29 ar 30 centų. Tai rodo, kad Molėtų savivaldybė susitvarkė su šilumos reikalais, o Vilniaus savivaldybė nesugebėjo pasiekti pertvarkų šilumos ūkyje, kurios garantuotų vilniečiams panašias kainas kaip Molėtuose. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl manome, kad reikia diskutuoti apie sistemines pertvarkas ir ieškoti būdų, kaip visose savivaldybėse, visoje Lietuvoje, vartotojams sudaryti galimybes gauti panašios kokybės už panašią kainą šilumos tiekimo paslaugas.

Javų augintojai šiomis dienomis reiškia susirūpinimą dėl stringančio gausaus grūdų derliaus transportavimo klausimo. Jūsų manymu, kam čia tektų didžiausia atsakomybė? Kuri grandis nesusitvarko su darbu – Lietuvos geležinkeliai, uosto krovos kompanijos ar patys ūkininkai?

Aš taip tikrai nesiimčiau dalinti atsakomybių už šį svarbų rūpestį. Šiais metais grūdų derlius yra didelis, matyt, didesnis nei ankstesniais metais, ir todėl kyla papildomų rūpesčių, kaip susitvarkyti efektyviai, racionaliai. Tiek patys ūkininkai turi, ypač žiūrint į ateitį, pasidaryti išvadas, kad iš anksto reikia planuoti darbus, pasirašinėti sutartis su grūdų supirkėjais ir su kitom įmonėm, kurios teikia paslaugas. Lygiai taip pat turime matyti, kad ir Lietuvos geležinkeliai gal galėjo pasiruošti visam darbų sezonui. Mes planuojame artimiausiu metu, artimiausiomis dienomis Ministro Pirmininko tarnyboje surengti pasitarimą, pakviečiant ir uosto kompanijas, ir krovos kompanijas, ir grūdų supirkėjus, ir ūkininkus, geležinkelių, transporto kompanijas tam, kad pasitartume, kokių turime imtis veiksmų, kad didesnių problemų pajėgtume išvengti.

Po Londono olimpinių žaidynių atgijo diskusijos dėl sporto infrastruktūros. Jau vakar Jūs pažadėjote, kad vėlų rudenį bus baigta rekonstruoti modernų, atitinkantį tarptautinius reikalavimus, "Girstučio" plaukimo baseiną. Premjere, kas Jums tokias garantijas suteikė?

Tokios garantijos ateina iš mūsų labai nuoseklaus darbo, investuojant ir rūpinantis, kad modernių sporto arenų, modernios sporto infrastruktūros Lietuvoje būtų pakankama. "Girstučio" sporto kompleksas ir pats baseinas yra rekonstruojamas jau ne pirmus metus, ir iš tiesų galima pasveikinti Kauno miesto savivaldybę, kuri nuolatos rūpinosi šiuo svarbiu objektu. Visko buvo, rekonstruojant šį objektą, ir rangovai bankrutuodavo, ir įvairių kitų problemų. Bet ne vienerius metus mes ieškojome, kaip tinkamai finansuoti, ir dabar turėsime rezultatą. Aš visiškai nesiginčiju su sportininkais ir kitais susirūpinusiais, kad trūksta modernios sporto infrastruktūros Lietuvoje. Tame pačiame Visagine matant tokias sąlygas, kuriomis išaugo vienas olimpiados laimėtojų, tai tikrai nėra net kaip kalbėti apie tai. Iš kitos pusės, noriu pastebėti, kad per mūsų Vyriausybės kadenciją vien tik iš valstybės biudžeto per Kūno kultūros ir sporto departamentą į sporto infrastruktūros plėtrą buvo investuota 160 mln. valstybės biudžeto lėšų, o papildomai iš Europos Sąjungos buvo skirta virš 500 mln. litų lėšų. Vien praėjusiais metais įvairiose savivaldybėse atidaryta 11 įvairių infrastruktūros objektų. Šiais metais planuojama dar apie 7 – 8 papildomus objektus atidaryti, taip pat ir "Girstučio" kultūros ir sporto centrą su moderniu baseinu. Taip nuosekliai investuodami ir rūpindamiesi įvairia infrastruktūra, mes matome visas galimybes per artimiausius keletą metų turėti ženklios pažangos įvairios sporto infrastruktūros plėtojime.

Rytoj Vyriausybėje aukštas vietas užėmusiems olimpiečiams bus įteikiamos premijos. Be to, Premjere, Jums rūpės pasikalbėti ir su pačiais sportininkais, neapeinant klausimo dėl sporto bazių. Ką pirmiausiai norėsite iš jų išgirsti?

Pirmiausiai pasidžiaukime jų laimėjimais. Ir galime ne tik didžiuotis individualiom mūsų sportininkų pergalėm, bet ir tuo, kad Lietuva pagal pasiektus rezultatus, ir tai yra skaičiuojama visame pasaulyje, kiek tenka medalių tūkstančiui gyventojų, esame pasaulyje 8 – 10 vietoje. Padėkoti už tai sportininkams taip pat yra labai smagu ir malonu. O toliau yra ir jų patirtis, ir jų žinios, ką ir kaip Vyriausybė galėtų daryti taip, kad Lietuva ilgiau galėtų likti tokia sportiška šalimi, galinčia pasiekti ne tik didelių pergalių olimpinėse žaidynėse, bet kartu ir galinti pasiekti, kad Lietuvoje augtų ne tik olimpiniai čempionai, bet ir sveika visuomenė, sportuojanti ir aktyviai leidžianti laiką. Tų poreikių tikrai yra dar nerealizuotų, todėl ir apie konkrečias sporto bazes, konkrečių sporto šakų problemas, mes tikrai rytoj turėsim galimybę pasikalbėti ir pasitarti.

Ačiū už pokalbį.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba
Tel.: 8 706 63746
spauda@lrv.lt