Savivaldybės, kurios šildosi kūrendamos biokurą, energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, naudojantys gamtines dujas ar mazutą. Apskaičiuota, kad kūrenant vietinį biokurą šilumos kilovatvalandė atpinga apie 5 centus.

Turint stabilų medienos srautą iš nuosavų miškų, pakankamus rezervinius sandėlius ir investavusi į našią gamybos ir logistikos grandinę, įmanoma savivaldybių šilumos įmones aprūpinti pigiu šilumos šaltiniu, teigia privati miškų valdymo bendrovė "Timbex", pastaruoju metu investuojanti į alternatyvaus biokuro iš eglių šakų ir kitų miško atliekų tiekimą.

Bendrovė biokurą tiekia Tauragės, Varėnos, Birštono ir Lazdijų šilumos tinklams.

Į biokuro ruošos techniką bei logistiką ji yra investavusi apie 15 mln. litų.

"Iš dalies mūsų pastangos ir šilumos įmonių moderni vadyba leido šiems miestams arba išlaikyti šildymo kainas ankstesnių metų lygyje arba pakelti labai nedaug ", - sakė "Timbex" komercijos direktorius Rytis Kuliešis. Jo teigimu, šių miestų gyventojai išvengė drastiškų sąskaitų bei gali tikėtis stabilių kainų iki šildymo sezono pabaigos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skaičiavimais, mažiausiai už šilumą sausį mokėjo Tauragės, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono, Mažeikių gyventojai. Čia kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tauragės, Birštono ir Varėnos šilumos tinklams biokurą tiekia "Timbex".

Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 mln. kietmetrių šakų, krituolių, kelmų. Jų energetinė vertė - 5 TWh arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Kol kas biokurui panaudojama vos dešimtadalis miško atliekų. Be to, šalies medynuose kasmet priauga iki 7 mln. kubinių metrų medienos.

Rytis Kuliešis
„Timbex“ komercijos direktorius, tel. 8698 01858