Švedijos Ministro Pirmininko Fredrik‘o Reinfeldt‘o Šiaurės regiono ateities forumo atidarymo kalba

2012-02-14

Gerbiami kolegos, ponai ir ponios, sveiki atvykę į Šiaurės regiono ateities forumą! Šiame susirinkime bus kalbama apie svarbius iššūkius ateičiai. Europai savo darbotvarkėje turint trumpalaikį skolų krizės valdymą, mes šiandien aptarsime ilgalaikio augimo klausimus.

Viliuosi, kad per šį susitikimą mes visi kartu parodysime šiuolaikišką ir atvirą politinę lyderystę.

Šiandien čia susirinkusieji − ministrai pirmininkai, verslo pasaulio atstovai, mokslininkai ir ekspertai – pabandysime atviroje ir kūrybinėje aplinkoje surasti būdų, kaip toliau vystyti mūsų visuomenes.

Esu įsitikinęs, kad muziejus, kuriame esame šiandien − šiuolaikinės fotografijos muziejus − sukurs reikiamą atmosferą ir atvirą aplinką. Tikiuosi, kad Jus supantis menas suteiks Jums naujų perspektyvų ir energijos, kurią įnešite į diskusijas!

Gyvename pokyčių amžiuje. Europoje šiuo metu dėmesys sutelktas ties trumpąja perspektyva. Ties skolų krize ir konkurencingumo nebuvimu. Platesnėje ir ilgesnėje laiko atžvilgiu perspektyvoje išgyvename kitus pokyčius. Pokyčius, kurie veikia žmones visame pasaulyje − globalizaciją, skaitmeninimą, klimato iššūkius ir naujus demografinius pokyčius.

Esant tokiai situacijai pasaulyje, mūsų piliečiai teisėtai kelia didelius lūkesčius savo vyriausybėms. Todėl politinė lyderystė susiduria su naujais iššūkiais.

Manau, mums, kaip vadovams, šiuo metu svarbiausi yra trys dalykai.

Visų pirma, lyderystė reiškia prisiimti atsakomybę. Trumpuoju laikotarpiu užtikrinant sveikus valstybės finansus arba sprendžiant griūvančių bankų problemas. Tačiau tai daryti reikėtų ir ilguoju laikotarpiu. Tvarkantis su ilgalaikiais iššūkiais, siekiant, kad mūsų visuomenė taptų geresne vieta gyventi visiems piliečiams. Tai sudaro pasitikėjimo pamatus. Pakalbėkime apie klausimus, kurie nulems mūsų visuomenių vystymąsi per ateinančius 20 ir 30 metų!

Antra, lyderystė yra susijusi su pragmatizmu. Politika, didžiąja dalimi, reiškia atvirai kalbėti apie tai, ko norime pasiekti. Tačiau taip pat tai reiškia būti atviriems ir pragmatiškiems priimant sprendimus. Mūsų visų bendras uždavinys − sukurti daugiau darbo vietų ir galimybių kiekvienam mūsų visuomenių nariui. Taigi raskime sprendimus!

Trečia, lyderystė reiškia sugebėjimą išklausyti. Piliečiai reikalauja vadovų, kurie priimtų sunkius ir ilgalaikius sprendimus, tačiau kurie taip pat sugebėtų įsiklausyti į jų problemas. Vadovų, kurie suprastų, kad žmonių gyvenimo realybė privalo nulemti politikos formavimą. Vadovų, kurie suprastų, kad geros idėjos yra generuojamos visose visuomenėse dalyse − ir kaip pamatysime šiandien − ir kitose šalyse. Tačiau įsiklausyti yra labai sunku. Privalote būti plačių pažiūrų, būti pasirengęs iš naujo permąstyti tai, ką laikėte teisinga, ir pakeisti savo nuomonę.

Šis susitikimas – Šiaurės regiono ateities forumas – ir yra apie visa tai: ilgalaikės atsakomybės prisiėmimą, pragmatinių sprendimų, kurie galėtų padaryti skirtumą, radimą ir įsiklausymą.

Vertindami mūsų devynių valstybių, kurios šiandien atstovaujamos šiame susitikime, situaciją, turime pripažinti, kad ekonominės prognozės mūsų šalims yra šviesesnės nei daugeliui kitų Europos valstybių.

Europos Komisijos ir TVF duomenimis, mūsų 9 ekonomikos patirs vidutiniškai 2 procentų augimą 2012 metais, lyginant su neigiamu pusės procento augimu Euro zonoje.

Tačiau tai pasakius, žvarboki vėjai iš likusios Europos dalies jau mus paveikė − arba tuoj paveiks – taip pat kaip ir mūsų pramonę ir vartotojus. Aišku, kad priešakyje visų mūsų laukia didžiuliai iššūkiai.

Iššūkiai, susiję su mūsų konkurencingumo stiprinimu ir konkuravimu su greitai augančiomis ekonomikomis. Prisitaikymo prie globalizacijos, naujų demografinių situacijų ir visų kitų mus veikiančių ilgalaikių pokyčių iššūkiai.

Būtent todėl mūsų šiandienos diskusijos yra tokios svarbios.

Kas bus, jei aptarsime tiktai šiandienos problemas ir niekuomet neskirsime laiko perspektyvai praplėsti. Kaip tuomet galėsime užtikrinti, kad mūsų valstybės klestės ne tik ateinantį pavasarį, bet ir praėjus dvidešimčiai metų?

Mūsų devynios valstybės yra ganėtinai panašios. Esame atviros ir į prekybą orientuotos ekonomikos. Tikime vidaus rinka, kurioje taip pat dalyvauja Islandija ir Norvegija per EEE. Tikime, kad vidaus rinka vis dar turi milžiniškas galimybes. Pavyzdžiui, kai kalbama apie prekybą paslaugomis, skaitmeninę darbotvarkę ar Europos patento sukūrimą. Visi tikime palankiomis sąlygomis konkurencingumui, naujovėms ir verslumui.

Ir tikime, kad galime suderinti ekonomikos augimą su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimu.

Mūsų šiandienos diskusijos bus sutelktos ties dviem iš iššūkių, formuosiančių mūsų ateitį. Leiskite man pabrėžti, šie klausimai − raktas į ateities augimą.

Kaip išnaudoti visas moterų galimybes darbo rinkoje; ypač, kaip pasiekti, kad kuo daugiau moterų taptų verslininkėmis ir vadovėmis.

Ir kaip galime sukurti tinkamas sąlygas, kad vyresnio amžiaus žmonės nutartų pasilikti darbo rinkoje.

Norėčiau pasakyti keletą įžanginių žodžių apie šias dvi šiandienos susitikimui pasirinktas temas ir pakalbėti apie jų prielaidas. Paaiškinti, kodėl jos mums tokios svarbios.

Visų pirma, ankstesnėje kartoje dirbančios moterys nebuvo visur įprastas dalykas. Dabar ši situacija pasikeitė iš esmės. Moterys sudaro beveik pusę visos darbo jėgos Europoje, ir joms priklauso beveik 60 procentų aukštojo mokslo diplomų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tačiau atidžiau pažvelgus į situaciją, tampa aišku, kad vis dar ilgas kelias laukia mūsų priešakyje. Ilgas kelias, kol galėsime išnaudoti visas moterų galimybes darbo rinkoje. Ir kol galėsime gauti naudos iš to, kad moterys dažnai yra labiau išsilavinusios nei vyrai.

Šiandien tiktai trys iš dešimt Europos verslininkų yra moterys.

Moterų santykis aukštosiose pareigose vis dar per mažas. Didžiausiose ES valstybių narių bendrovėse, kurių akcijos vertinamos nacionalinėse biržose, tiktai vienas iš dešimt valdybos narių yra moteris. Didžiausiais skirtumas yra aukščiausiose pareigose, kur tiktai 3 procentuose tokių bendrovių moteris turi aukščiausią sprendžiamąją valdžią.

Kai kurios šių moterų šiandien yra čia su mumis. Ir mane labai domina jų patirtis ir tai, ką jos norėtų patarti mums, politikams, bei privačiam sektoriui ir socialiniams partneriams. Tikiu, kad visi mes privalome dirbti kartu, kad paremtumėme moterų kilimą karjeros laiptais ir sukurtumėme tinkamas aplinkybes kuo daugiau moterų užsiimti verslu.

Mums taip pat reikėtų labai atidžiai paklausyti Latvijos ir Lietuvos pavyzdžių. Tai − dvi šalys, kurios išsiskiria iš kitų savo moterų verslininkių santykiu – moterys sudaro 40 procentų visų verslo pasaulio atstovų.

Kad ir kokį būdą pažangai pasiekti pasirinksite, aišku, kad daug naudos galime gauti gerindami moterų situaciją darbo rinkoje.

Visiškai išnaudoti pusės darbo jėgos žinias ir talentą − ne tik savaime ekonomiškai prasminga. Vis daugiau tyrimų rodo, kad lyčių įvairovė apsimoka siekiant geresnių verslo rezultatų. 2010 metų McKinsey‘io pranešimas rodo, kad bendrovės, kurių valdymo organuose yra moterų, pasiekia 56 procentais geresnius rezultatus nei išimtinai vyrų vadovaujamos bendrovės.

Turiu pripažinti, kad energingai bandėme rasti sprendimų šioje srityje.

Todėl vakar surinkome virš šimto verslininkių Stokholme. Kad išgirstumėme jų patirtį ir idėjas, kaip pasiekti, kad kuo daugiau moterų taptų politinėmis vadovėmis ir verslininkėmis. Paminėsiu keletą pasiūlytų idėjų.

Mokyklos ir švietimo sistemos privalo skatinti verslumą.

Privalome užtikrinti lanksčius karjeros ir vaikų auginimo derinimo būdus.

Mums reikia moterų, kad jos būtų matomi sektini pavyzdžiai bendrovėse bei mentorystės (vadovų globos) programų.

Esu įsitikinęs, kad tiek šie, tiek ir kiti siūlymai bus aptarti šiandien vėliau. Svarbu rasti sprendimus, kurie užtikrintų pažangą.

Mūsų antroji diskusijos tema − pokyčiai demografinėje situacijoje ir jų padariniai mūsų visuomenėms. 1950 metais vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje buvo apie 46 metus. Šiandien ji išaugo vidutiniškai iki beveik 70 pasaulio mastu ir beveik 80 metų ES valstybėse narėse. Gyvename ilgiau, esame geriau išsilavinę ir sveikesni nei kada nors anksčiau.

Tai − fantastiškas pasiekimas. Tačiau kita tiesa yra ta, kad mūsų švietimo, sveikatos ir pensijų sistemos neprisitaikė prie šio pokyčio. Jau nekalbant apie mūsų požiūrį ir socialines normas.

Dėl žemų vaisingumo lygių ir vėlesnio jaunimo atėjimo į darbo rinką turime mažiau dirbančių ir mokančių mokesčius žmonių. Tuo pat metu iš jų laukiama, kad jie sumokės už augantį senyvo amžiaus žmonių skaičių. Tai be jokios abejonės uždeda sunkią naštą ant valstybės pečių.

Tuo pačiu metu daugelis vyresnio amžiaus žmonių džiaugtųsi galimybe ilgiau pasilikti darbo rinkoje, jei tai būtų ekonomiškai prasminga.

Ir jei jie patys galėtų nustatyti savo sąlygas, kurios būtų lankstesnės ir su mažesne fizine apkrova ir mažiau darbo valandų. Be to, manau, yra svarbu, kad daugelis žmonių norėtų ilgiau neišeiti į pensiją, jei jie galėtų dirbti du ar galbūt tris skirtingų rūšių darbus per savo gyvenimą. Jų darbo gyvenimas taptų įdomesnis nei dirbant tą patį darbą nuo atėjimo į darbo rinką iki išėjimo į pensiją dienos.

Taigi čia susiduriame su iššūkiu bei didžiulėmis galimybėmis. Galimybės atsiras, jei būsime pasirengę naujai apsvarstyti savo įpročius ir atsisakyti išankstinių nuostatų.

Turime aptarti, kaip galėtumėme paskatinti verslininkus, perkopusius septintąją dešimtį. Ir kaip sudaryti sąlygas profesijai pakeisti žmogui esant 45 ar net 55 metų amžiaus, leidžiant jam studijuoti ar jį apmokant? Turint galvoje, kad tuo atveju galėtumėte tikėtis iš tokių žmonių dar 20 ar 30 darbo metų.

Turėtumėte būti pasirengę netgi tokioms situacijoms, kai 60 metų ir daugiau sulaukę žmonės norėtų pakeisti savo darbus arba pradėti naują profesiją. Realybė tokia, kad vis daugiau 60 metų amžiaus žmonių nori dirbti dar 15 ar 20 metų prieš išeidami į pensiją.

Privalome pakeisti požiūrį ir suvokti, kad šie žmonės nėra našta. Tai − išteklių ir žinių lobis ir jie būtų laimingi įnešdami savo indėlį į visuomenę.

Viena iš sprendimo dalių būtų nustoti matyti senyvo amžiaus žmones kaip vienarūšę grupę. Visi esame skirtingi ir turime skirtingus gyvenimo būdus, skirtingus ateities norus ir sugebėjimus.

Jei norime, kad mums pasisektų ilguoju laikotarpiu ir suvoktume visas mūsų vyresnio amžiaus piliečių galimybes, privalome juos vertinti kaip individus ir pripažinti, kad nėra vieno modelio, kuris tiktų visiems.

Kai kurios valstybės pažengė toliau nei kitos. Pavyzdžiui, Islandijoje 50 procentų žmonių, priklausančių amžiaus grupei nuo 65 iki 69 metų, vis dar dirba. Nekantraudamas noriu išgirsti apie Islandijos patirtį ir ja pasidalyti.

Apibendrindamas pasakysiu, kad aš tikiu, jog mūsų 9 valstybės, šiandien atstovaujamos mūsų forume, yra pakankamai panašios, kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduriame ir tuo, kaip mes norime juos spręsti. Tačiau mes taip pat turime skirtingas stipriąsias ir silpnąsias puses.

Nekantriai laukiu ir noriu išgirsti Jūsų patirtį, idėjas ir mintis, kaip galėtume visiškai išnaudoti tiek moterų, tiek vyresnio amžiaus žmonių galimybes ateityje. Esu įsitikinęs, kad vieni iš kitų galime daug ko išmokti.

Pradėkime įsiklausyti vieni į kitus! Pradėkime diskutuoti!

Labai ačiū Jums už dėmesį.

2012 metų vasario 9 dienos Šiaurės regiono ateities forumas

Fredrik‘as Reinfeldt‘as, Ministras Pirmininkas

Ruslanas Iržikevičius
Atstovas spaudai ir informacijai
Švedijos ambasada
Tel.: 8 614 31215
ruslanas.irzikevicius@foreign.ministry.se

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.