Pramonės lūkesčiai: Snoro bankrotas sumažino vartojimą, kai kurie gamintojai svarsto peržiūrėti galutines produkcijos kainas
2012-02-07
Apibendrinti Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčių indekso apklausos rezultatai 2012 m. I ketvirčiui rodo, kad nežiūrint ugtelėjusių teigiamų eksporto prognozių, pramonės įmonių vadovai neigiama linkme reikšmingai pakoregavo vidaus vartojimo prognozes: teigiamų atsakymų dalis nuo 27 proc. sumažėjo iki 6 proc.
Tokias vartojimo nuotaikas paskatino tiek tiesiogiai nuo Snoro bankroto nukentėjusios įmonės, (14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų nuo apklaustųjų), tiek gyventojų reakcija į šiuos įvykius ekonominio sunkmečio kontekste, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Prisatyme dalyvausiantys pramonės sektorių atstovai aptars kaip vyraujančios negiamos pasaulinės ekonomikos nuotaikos gali duoti naudos šaliai atpigus žaliavų kainoms finansų rinkose. Tai gera žinia gamintojams ir vartotojams, nes dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines produkcijas kainas. Mažesnis infliacinis spaudimas padidins vartotojų perkamąją galią.
Pramonininkams nerimą kelia besitęsiantis darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje, kas jau turi realių pasekmių šalies viešiesiems finansams - 2011 m. trečiąjį ketvirtį kompensacija darbuotojams valstybiniame sektoriuje (darbo užmokesčio fondas) buvo 2,9 proc. didesnė nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Tai rodo, kad keturis ketvirčius iš eilės augantis valdininkų vidutinis darbo užmokestis jau realiai didina viešojo sektoriaus išlaidas, kurios galiausiai gali būti perkeltos privačiam sektoriui - kylančių mokesčių forma.
Vasario 8 d. (trečiadienis) 10.00-11.00 val. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, A.Vienuolio g. 8, IV a. vyks Pramonės įmonių lūkesčių indekso pristatymas žurnalistams.
Analizės rezultatus pristatys:
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas;
Sigitas Besagirskas, Ekonomikos ir finansų departamento direktorius;
Šarūnas Birutis, Pramonininkų atstovas Vyriausybėje ir Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacijaje; Raimondas Beinortas, Asociacijos „Lietuvos mediena" direktorius
Kviečiame žurnalistus dalyvauti.
Pristatymo santrauka
1. Lietuvos apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas pirmąjį 2012 m. ketvirtį išsilaikė augimo zonoje - apskaičiuotoji indekso reikšmė siekia 53 punktus. Vis dėlto, didžiųjų gamintojų optimizmas smunka trečią ketvirtį iš eilės. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį padidintas neapibrėžtumo lygis užfiksuotas visuose sektoriuose, o trijose šakose lūkesčiai smuko žemiau kritinės 50 punktų ribos. Apklausos rezultatai rodo, kad 2012 m. pirmąjį ketvirtį veikiausiai stebėsime labai lėtą Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtrą, tačiau keli sektoriai laikinai gali atsidurti stagnacijoje.
2. Sudėtinga situacija išorės rinkose skatina respondentus atsargiai vertinti eksporto perspektyvas - didžioji respondentų dalis (53 proc.) ir toliau prognozuoja, kad eksporto apimtys išliks stabilios. Tačiau laikomės nuomonės, kad eksporto susitraukimo rizika išlieka itin maža, o labiausiai tikėtinas scenarijus - tolesnė nuosaiki eksporto plėtra, kas atsispindi ir respondentų pateiktose eksporto prognozėse - teigiamų eksporto prognozių dalis išaugo nuo 36 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį iki 39 proc. pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Tolesnį eksporto augimą įtakos kuklūs padėties euro zonoje stabilizavimosi požymiai, palankios augimo prognozės didžiosioms euro zonos valstybėms bei Baltijos jūros regiono valstybėms, o taip pat sparti Rusijos ūkio plėtra, kurią palaikys aukštos naftos kainos bei rinkimų metais numatytas reikšmingas viešųjų išlaidų didinimas (14 proc.) 2012 m.
3. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas reikšmingas vidaus vartojimo prognozių pablogėjimas - didžioji respondentų dalis (67 proc.) mano, kad vidaus vartojimas bus stabilus, tačiau vidaus paklausos prieaugio laukia tik 6 proc. respondentų. Vidaus paklausos prognozių pablogėjimui didelės įtakos turėjo daugumos respondentų laukiamas sezoninis paklausos nuosmukis bei padidėjęs neigiamų veiksnių spaudimas vidaus paklausai (reikšmingas vartotojų lūkesčių pablogėjimas bei sulėtėjęs atlyginimų augimo tempas). Vidaus vartojimo prognozių pablogėjimui įtakos turėjo ir neigiama banko „Snoras" bankroto įtaka vidaus paklausai bei nenuosaikus 2012 m. valstybės biudžeto svarstymų procesas - minėti veiksniai papildomai padidino verslą supantį neapibrėžtumo lygį bei paskatino gamintojus reikšmingai pabloginti vidaus vartojimo prognozes.
4. Pablogėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos bei išaugusi rizikos veiksnių įtaka tolesniam pasaulio ūkio augimui skatina plataus masto žaliavų kainų korekciją biržose. Smunkančios daugelio žaliavų kainos skatina įmones peržiūrėti galutinės produkcijos kainas žemyn, t.y. mažėja įmonių polinkis didinti kainą, o paskatos mažinti produkcijos kainas arba jų nekeisti - didėja. Didžioji respondentų dalis (61 proc.) galutinės produkcijos kainų keisti neketina, tačiau nuo 24 proc. iki 22 proc. sumažėjo įmonių, ketinančių didinti produkcijos kainas, bei nuo 10 proc. iki 16 proc. išaugo respondentų dalis, ketinanti mažinti produkcijos kainas. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu infliacijos spaudimas Lietuvos vartotojams mažės. Sumažėjęs spaudimas vartotojų finansinei padėčiai ir perkamajai galiai palankiai veiks vidaus vartojimą.
5. Dėl nepalankių išorės veiksnių sulėtėjusi pramonės plėtra, sumenkęs įmonių optimizmas bei ūgtelėjęs neapibrėžtumo lygis skatina gamintojus laikytis konservatyvios pozicijos darbuotojų skaičiaus atžvilgiu - didžioji respondentų dalis (70 proc.) pirmąjį 2012 m. ketvirtį darbuotojų skaičiaus keisti neketina. Tačiau šiuo metu stebimas pramonės plėtros sulėtėjimas bei smuktelėjęs įmonių optimizmas nekelia itin didelės grėsmės Lietuvos darbo rinkai - respondentų dalis, ketinanti didinti darbuotojų skaičių (16 proc.), išlieka stabili, kas liudija, jog įmonių noras kurti naujas darbo vietas nesumažėjo. Manome, kad artimiausiu metu bedarbystė Lietuvoje ir toliau laipsniškai mažės, o nedarbo smukimą lems ne vien emigracija, bet ir įmonių sukuriamos laisvos darbo vietos.
6. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį didžioji respondentų dalis ir tolau ketina laikytis konservatyvios pozicijos atlyginimų atžvilgiu - 78 proc. didžiųjų gamintojų vidutinio darbo užmokesčio keisti neketina. Artimiausiu metu darbo užmokesčio rodiklius neigiamai veiks dėl silpnesnės užsienio paklausos reikšmingai sulėtėjusi Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtra bei aukštas nedarbo lygis, liudijantis apie didelę darbo jėgos pasiūlą bei ribotas įsidarbinimo galimybes. Artimiausiu metu pramonėje ir toliau stebėsime nuosaikų darbo užmokesčio augimą, tačiau didžiąja dalimi atlyginimai bus keliami selektyviai - atlyginimų prieaugį matysime įmonėse, kuriose kvalifikuotos darbo jėgos paklausa yra itin didelė bei įmonėse, kurios pasižymi itin gera finansine padėtimi.
7. Darbo rinkos rodiklių reikšmės pramonėje stipriai disonuoja su sparčiai augančiu darbo užmokesčiu viešajame sektoriuje, kas jau turi realių pasekmių valstybės finansams. 2011 m. trečiąjį ketvirtį kompensacija darbuotojams valstybiniame sektoriuje (kitaip tariant - darbo užmokesčio fondas) sudarė 2,2 mlrd. Lt ir buvo 62,5 mln. Lt. (arba 2,9 proc.) didesnis nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą augimą iš esmės lėmė spartus vidutinio darbo užmokesčio prieaugis valstybės tarnautojams, 2011 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs 3,1 proc. Lietuvos ūkiui aiškiai vėstant, netvarus viešojo sektoriaus išlaidų augimas galiausiai gali neigiamai paveikti verslą - didėjančių mokestinių tarifų forma.
8. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį įmonių skolinimosi paklausa ir toliau bus silpna - 83 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų teigia, kad įmonių skolinimosi poreikis nesikeis, tuo tarpu tik 12 proc. respondentų teigia, kad skolinimosi poreikis jų įmonėse didės. Darytina išvada, kad prastesnės paklausos perspektyvos, sumažėjęs verslo optimizmas bei įmonėse vyraujantis aukštas neapibrėžtumo lygis skatina verslą atidėti dalį investicijų bei plėtros planų vėlesniam laikui. Artimiausiu metu kreditavimo aplinka išliks nepalanki skolinimosi atsigavimui dėl besitęsiančio spaudimo kredito pasiūlai (turbulencijos euro zonos bankų sistemoje) bei silpnos kredito paklausos.
9. Banko „Snoras" bankrotas neigiamai paveikė Lietuvos apdirbamąją pramonę, tačiau sisteminės rizikos sektoriui nesukėlė. Nuo banko bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų, tuo tarpu 86 proc. respondentų teigia, kad „Snoro" bankrotas neturėjo jokios įtakos įmonių veiklai. Banko bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų. Neigiama Banko „Snoras" bankroto įtaka buvo jaučiama per kelis veiksnius:
a. dėl užšaldytų lėšų buvo pristabdyti ir neįvykdyti kai kurių įmonių plėtros planai bei investicijos. Dalis įmonių neįvykdė įsipareigojimų dėl plėtros savo klientams, kas sukėlė Lietuvos gamintojams papildomų finansinių komplikacijų;
b. dėl banko bankroto dalis įmonių nesugebėjo laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais bei darbuotojais;
c. dalies respondentų partneriai, laikę lėšas banke „Snoras", vėlavo laiku atsiskaityti su apklausoje dalyvavusiais gamintojais;
d. regionuose, kuriuose banko „Snoras" veikla buvo itin gerai išplėtota, buvo jaučiamas akivaizdus pardavimų sumažėjimas;
e. dėl investicijų į banko „Snoras" indėlių sertifikatus (kurie nėra apdrausti indėlių ir investicijų draudimu) reikšmingai nukentėjo kai kurių įmonių finansinė padėtis;
f. banko bankrotas sumažino dalies gamintojų optimizmą bei padidino įmonėse vyraujantį neapibrėžtumo lygį.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 130 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę - Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.