Investuotojų forumas: bręsta nauja naktinė reforma
2011-12-16
Investuotojų Forumas palaiko šalies Vyriausybės siekius išlaikyti kitų metų biudžeto deficitą iki 3 proc., Mastrichto kriterijaus rėmuose. Tačiau jaudina skubūs mokesčių sistemos pakeitimai - prisimenant naktinę mokesčių reformą 2008 metais. Daugelis siūlomų pakeitimų neturės realios fiskalinės įtakos bent jau 2012 metais - viskas daroma skubotai, gerai nepasvarsčius, neprofesionaliai. „Su tokiomis „reformomis" verslo, investicinis klimatas tikrai negerės" - teigia Rūta Skyrienė, Investuotojų Forumo vykdomoji direktorė.
Lietuva savalaikiai nevykdė daugelio svarbių reformų socialinio draudimo, sveikatos, darbo santykių reguliavimo bei valstybės turto valdymo srityse - tai tapo viena iš priežasčių, kodėl valstybė šiuo metu susiduria su dideliais finansinių srautų valdymo sunkumais. Žinoma, prie ekonomikos lėtėjimo ir finansinės sistemos nestabilumo prisidėjo ir nedarbas, emigracija, senėjimas.
Tačiau šiandiena viską norime sukrauti verslui - atrodytų, kad verslas yra blogis, kurį reikia apmokestinti, pažaboti, nubausti ir supriešinti su visuomene.
Manome, kad nereikėtų vėl griauti visos mokesčių sistemos paskubom įvedinėjant abejotino veiksmingumo (pajamingumo ir kitais aspektais) mokesčius ir keičiant (didinant) egzistuojančių mokesčių tarifus, nes tai įneša daugiau sumaišties, nei duoda realios naudos. Nelipkime ant to paties grėblio kaip ir 2008 metais.
Atkreipkime dėmesį ir kalbėkime apie naujų darbo vietų kūrimą, ieškokime naujų būdų ir kelių šešėlinės ekonomikos mažinimui, kovai su kontrabanda bei korupcija.
„Investuotojų Forumo" požiūris:
1. Jei Lietuva siekia skatinti ekonomikos augimą, pirmiausia reikia peržiūrėti biudžeto išlaidų dalį, o ne mokesčius. „Mokesčius didinančios ekonomikos auga lėčiau nei tos, kurios protingai riboja pridėtinės vertės nekuriančias išlaidas. Ar ne metas vieną kartą užuot pagrūmojus, iš esmės imtis kad ir to paties švietimo sektoriaus - jis „suryja" didžiausią biudžeto išlaidų dalį, švietimo įstaigų skaičius smarkiai neproporcingas gyventojų skaičiui, o didelė dalis paruoštų specialistų emigruoja. Aišku, yra ir kitų visiškai neefektyvių sektorių, bet šitas - didžiausias." - pastebi Kęstutis Lisauskas.
2. Siekdama užsitikrinti priėjimą prie kapitalo rinkų, Lietuva privalo demonstruoti brandų požiūrį į fiskalinį stabilumą. Tačiau manome, kad to siekdama valstybė turi galvoti ne tik apie tai, kad viešieji finansai būtų tvarūs šiandien, bet ir po 20 metų. Rūta Skyrienė teigia, kad „svarbu parodyti, kad šalis žino ką daro, kokią strategiją įgyvendina, kokiu būdu skatina savo ekonomikos augimą - blaškymasis, neprognozuojami veiksmai priimant svarbius sprendimus, tokius kaip mokesčių reforma, tikrai neįtikins investuotojų žengti į Lietuvą." „Priešingai, dar kartą patvirtins, kad šita valstybė bet kokio rimtesnio iššūkio akivaizdoje tampa neprognozuojama ir elgiasi iracionaliai." - papildo Kęstutis Lisauskas.
3. Manome, kad vyriausybė, per tarptautinę finansinę žiniasklaidą skleidžianti žinią apie politinę valią ir ištikimybę fiskalinei konsolidacijai daro gyvybiškai svarbų darbą stiprinant Lietuvos, kaip atsakingos emitentės tarptautinėse kapitalo rinkose, įvaizdį. Mūsų nuomone, šį įvaizdį daug labiau stiprintų drąsios ir seniai pribrendę viešojo sektoriaus reformos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei vidaus reikalų sistemos, kuriose esama didžiulių neišnaudotų efektyvumo rezervų (naudojant vien tik švietimo pavyzdį - Lietuvoje, įvairiais skaičiavimais, yra 25-30 procentų daugiau mokytojų 1000 mokinių nei vidutiniškai Europoje). Sutinkame, kad iš grynai techninės pinigų gavimo perspektyvos mokesčių padidinimas duotų greitesnį efektą, tačiau reformos, kartu su gerai parengta komunikacijos kampanija (tiek per žiniasklaidą, tiek per serijas susitikimų ir konferencinių skambučių su investuotojais) pasiųstų daug stipresnę žinią apie Lietuvos politinio sluoksnio atsakingą požiūrį į fiskalinę drausmę. Ne mažiau svarbus tokio žingsnio signalas būtų brandaus ir atsakingo požiūrio į mokesčių sistemą ir mokesčių mokėtojus demonstravimas, kuris smarkiai kontrastuotų su šiuo metu vykstančiais politiniais debatais, pilnais abejotinos vertės idėjų ir itin ydingų naujų mokesčių pasiūlymų, kurie tik didina nepasitikėjimą ilgalaikiu verslo aplinkos tvarumu.
4. Jei valstybė iš tikrųjų ieško galimybių didindama mokesčius surinkti trūkstamas lėšas į šalies biudžetą (stebint įvairių naujų mokesčių atsiradimą ar tarifų didinimą taip neatrodo, nes jie tikrai negeneruos trūkstamų pajamų 2012 metais), manytume, kad PVM didinimas būtų mažiausiai žalingas variantas, nes tai ne tik lengvai administruojamas, generuojantis papildomas pajamas nekeičiant pačios sistemos, bet ir proporcingas vartojimui mokestis. Kęstutis Lisauskas pastebi, kad šis sprendimas būtų „socialiai teisingas. Tai leistų greitai, lengvai ir skaidriai užpildyti biudžeto spragą, ir suteiktų kelis mėnesius laiko normaliai mokesčių reformos koncepcijai sukurti. Tada galima PVM tarifą vėl sumažinti ir pakeisti dalį PVM įplaukų naujais mokesčiais."
5. Dėl mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo. Sutinkame su LRS teisės departamento nuomone, kad įstatymai įsigalioję nuo 2012 m. sausio 1 d., prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Kita problema, kad daugelis pasirodžiusių pasiūlymų kertasi su teisėtų lūkesčių principu ir nėra siūlomi jokie pereinamieji laikotarpiai. Vadinasi, atveriamos durys kreiptis į Konstitucinį teismą ir vėl užprogramuojamos ateities spragos biudžete, kai reikės kompensuoti teismo patvirtintą žalą nukentėjusioms mokesčių mokėtojų grupėms.
6. Dėl kai kurių konkrečių pasiūlymų:
a. Pelno mokestis Lietuvoje vertintinas kaip stabilus ir kiekvienais metais tampantis patrauklesnis ir draugiškesnis verslui. Šis mokestis iš esmės tenkina auksinę „plačios bazės, mažo tarifo" taisyklę. Dabartinė pelno mokesčio sistema nereikalauja esminių pakeitimų, priešingai, jokie esminiai pakeitimai neturėtų būti daromi. Be to, padidinus pelno mokesčio tarifą, fiskalinis efektas atsiranda tik beveik po dviejų metų (šiuo atveju, anksčiausiai 2013 m. spalį). Tuo tarpu neigiamų lūkesčių ir noro „bėgti" efektas atsiranda iš karto. Kristina Kriščiūnaitė pastebi, „pelno mokesčio tarifo pakėlimas vieną kartą jau išgąsdino investuotojus ir dalis verslo išsikėlė iš Lietuvos, taigi, teko tarifą nuleisti atgal". Labai keista, kad toks akivaizdus faktas neįsisąmonintas po praėjusios neapgalvotos reformos, nors Seimas tas pats. Todėl Pelno mokesčio tarifo didinimas iki 20 proc., Investuotojų Forumo nuomone, labai pakenktų verslo sąlygoms ir Lietuvos įvaizdžiui bei konkurencingumui.
b. Investuotojų Forumas yra pateikęs pasiūlymą apmokestinti palūkanas, tačiau mūsų pasiūlymas paliestų tikrai didesnių indėlių palūkanas. Nereikėtų bausti taupymo ir nukrypti į kraštutinumus - 200 litų palūkanų pajamų per metus nėra prabanga. Šiuo metu, tai palūkanos nuo 10,000 litų indėlio. Kristina Kriščiūnaitė teigia, „būtų rimčiau kalbėti apie bent jau 5,000 ar 10,000 litų ribą ir tik naujiems indėliams, kad nebūtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas".
c. Prabangos, turto ir automobilių mokesčiai - dabartiniai neapgalvoti ir nesuderinti tarpusavyje siūlymai apskritai iškreipia tokių mokesčių tikslą. Prabangos mokesčiai automobiliams ir kitam kilnojamam turtui skatins registruoti tokį turtą užsienyje ir turės nedidelę fiskalinę naudą šaliai. Nuosekliai teigėme ir teigiame, kad Lietuvoje reikalingas visuotinis nekilnojamo turto mokestis ir protingas žemės mokestis. Manome, kad Lietuvoje galėtų atsirasti ir automobilių bei kito kilnojamo turto mokesčiai tačiau jų įvedimui būtina tinkamai pasiruošti - parengti koncepciją, žinoti, ko tokiais mokesčiais siekiama, jie turi būti visuotiniai. Kartu arba dar iki to būtina įvesti privalomą visuotiną turto ir pajamų deklaravimą, arba bent smarkiai jau padidinti dabartinę aprėptį.
d. Vis bandoma įvesti progresinius mokesčio tarifus tariamai siekiant didinti socialinį teisingumą. Investuotojų Forumo nuomone, progresinių mokesčio tarifų įvedimas ne tik nepadidintų socialinio teisingumo (progresinis apmokestinimas jau egzistuoja dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo), bet ir sulėtintų Lietuvos ūkio atsigavimą: Lietuvos mokesčių politika užsienio investuotojams atrodytų nestabili, tokia nestabili politika ribotų gyventojų vartojimą, skatintų mokėti atlyginimus kitose šalyse, slėpti pajamas ir eiti į „šešėlį", PVM ir kitų mokesčių į biudžetą būtų surenkama mažiau. Turint omenyje, kad be GPM iš darbuotojo užmokesčio dar yra išskaičiuojamos bei darbdavio papildomai mokamos PSD ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, bendra darbdavio mokesčių našta yra labai didelė, ypač nesant VSD ir PSD „lubų".
e. Dar labiau šalies reformoms pakenks atsisakymas pervesti 2 proc. įmokų į privačius pensijų fondus. Tai gali būti prilyginta pensijų reformos pabaigai. Rūta Skyrienė pastebi, kad „tokie politikų veiksmai supriešina kartas, supriešina daugiau uždirbančius su mažiau uždirbančiais". „Taipogi, naikina vieną iš paskutinių paskatų apskritai dalyvauti Sodros sistemoje, t.y. nebūti „šešėlyje". Šiuo klausimu vienareikšmiškai reikia galvoti apie tai, kaip greičiau grįžti į 5,5 proc. lygį, o ne jį mažinti." - teigia Kęstutis Lisauskas.
Daugiau informacijos, kontaktai:
Asociacija „Investors' Forum", www.investorsforum.lt, Tel. 852755258
Investuotojų Forumo Mokesčių grupė
Rūta Skyrienė, Investuotojų Forumo vykdomoji direktorė Tel. +370 687 88861
Kęstutis Lisauskas, Investuotojų Forumo mokesčių grupės vadovas, Ernst&Young Tel. +370 685 45924
Kristina Kriščiūnaitė, Investuotojų Forumo mokesčių darbo grupės narė, PWC Tel. +370 686 55024
Investors' Forum yra stambiausių ir aktyviausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką asociacija, kurios misija yra investicinės aplinkos gerinimas Lietuvoje. Įkurta 1999 m. rugsėjo mėnesį, asociacija nuolat plėtėsi ir šiuo metu vienija daugiau nei 50 narių, tarp kurių stambiausi užsienio investuotojai šalyje: pramonės įmonės, bankai, telekomunikacijų, audito, logistikos ir kitų veiklos sričių bendrovės, kurių apyvarta yra daugiau nei 20 mlrd. LTL, šalies darbo rinkoje sukurta daugiau nei 17 tūkst. darbo vietų.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.