Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

A. Armonaitė: Lietuvos saugumą turime didinti, stiprindami ir Lietuvos gynybos pramonę

2024-03-12

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė inicijuoja Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei aktualius įstatymų pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinių reikalavimų šio sektoriaus plėtrai ir sudaroma palankesnė aplinka Lietuvai pačiai pasigaminti Europos gynybai reikalingų produktų.  
„Mums svarbus visos Europos saugumas, todėl privalome toliau laisvinti ribojimus ir užtikrinti gynybos pramonės augimą Lietuvoje. Turime kuo daugiau reikalingų produktų pasigaminti savo šalyje ir padėti Ukrainai, kuriai trūksta ginklų. Šio sektoriaus produktų gamyba per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje išaugo pusantro karto ir jos paklausa tik didės. Matome potencialą išplėsti savo gamybą, bet norėdami tai padaryti turime sukurti laisvesnes sąlygas įmonių veiklai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Parengtais ginklų ir šaudmenų kontrolės bei viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pakeitimais būtų sumažinami Lietuvoje taikomi ribojimai ginklų dalių gamybai. Taip sudaromos galimybės Lietuvos įmonėms gaminti ginklų dalis užsienio ginklų gamintojams. Taip pat būtų palengvintas lietuviškos produkcijos pristatymas Europoje ir sudarytos palankesnės aplinkybės įdarbinti šio sektoriaus darbuotojus. Be to, Krašto apsaugos ministerija pakeitimais įpareigojama gynybos ir saugumo produktų, kurie Lietuvos kariuomenei perkami iš užsienio tiekėjų, techninę ar garantinę priežiūrą atlikti Lietuvoje.
Pasak A. Armonaitės, auginant gynybos ir saugumo pramonę Lietuvos įmonės didžiausią potencialą turi dronų, lazerių, optikos ir kitų inovatyvių ginklų komponentų bei priedėlių gamyboje.
„Visos verslo organizacijos sutaria, kad reikia didinti gynybos finansavimą. Bet ne tik papildomi mokesčiai būtų svarus indėlis į mūsų gynybą. Turime nuosekliai siekti, kad kuo didesnė dalis gynybos pramonės poreikių būtų įsigyjama Lietuvoje, – sako Tomas Garuolis, l. e. Lietuvos pramonininkų konfederacijos  generalinio direktoriaus pareigas. – Mąstydami apie savo pasirengimą gintis, turime laikytis principo maksimaliai saugoti karių gyvybes, o tai reiškia, kad vienintelis kelias laimėti – tai mūsų technologinis pranašumas. Būtent todėl siūlau jau dabar dėti maksimalias pastangas, kad technologinį pranašumą įgytume vystydami savo gynybos pramonę.“  
Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius, šiuos pasiūlymus vertina kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi, siekiant sudaryti nediskriminacines sąlygas Lietuvos gynybos pramonei.
„Negana to, Lietuvoje turime siekti dar svaresnių sprendimų. Karas Ukrainoje tęsiasi jau 10 metų, bet mūsų valstybė išlieka vienintele šalimi visoje ES, draudžiančia verslui užsiimti A kategorijos ginklų apyvarta, kūrimu, gamyba, remontu, aptarnavimu ir netgi amunicijos tiekimu Ukrainai. Norėtume didesnio valstybės pasitikėjimo, nes tai riboja verslo konkurencingumą. Todėl tikimės, kad, projektą svarstant Seime, pasieksime susitarimą su politikais, kaip šią gerą iniciatyvą dar labiau sustiprinti. To laukia verslo bendruomenė“, – teigė asociacijos vadovas.  
Iniciatyva stiprinti Lietuvos gynybos pramonę aktuali ir paramą Ukrainai teikiančioms visuomeninėms organizacijoms. „Formulė paprasta: saugi Ukraina – saugi ir Lietuva. Mes esame sąjungininkai labai ilgam laikui. „Blue/Yellow“ jau seniai tiekia lietuvišką karinės ir dvejopos paskirties įrangą Ukrainai – tai šiemet labai sustiprinome per sėkmingą „Radarom“ akciją. Bet to nepakanka – privalome keliskart daugiau gaminti, privalome daugiau tiekti Ukrainai. Kiekvienas tikslingai perduotas lietuviškos karinės pramonės gaminys Ukrainoje sukuria dešimt kartų didesnę vertę nei tiesiog laikomas Lietuvoje. Tam tikra prasme mes, kaip šalis, jau esame šiame kare, todėl reaguoti turime ne taikos meto tempais ir masteliais, bet gerokai greičiau ir efektyviau“, – teigia organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Siekdamas paskatinti Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės augimą, praėjusiais metais ministrės A. Armonaitės iniciatyva Seimas leido šioms įmonėms veiklą vykdyti LEZ teritorijose. Praėjusią vasarą A. Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gaires, kuriomis siekiama išnaudoti augantį Lietuvos pramonės potencialą.
Lietuvos gynybos ir saugumo sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis ir 2018–2023 m. laikotarpiu siekė apie 14 proc., o gynybos pramonėje dirbančių įmonių vidutinis darbo užmokestis 21 proc. aukštesnis nei šalies vidurkis.
 
Pranešimą spaudai parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.