Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Rengimo šeimai asociacija: esame puolami už žinią, kad internetas gali įtakoti greitos eigos lyties disforijos formavimąsi

2023-01-31

Praeitą savaitę Rengimo šeimai asociacijos FB paskyroje paskelbėme įrašą, kuriame pedagogus kvietėme registruotis į nuotolines konsultacijas.  Kvietime padarėme klaidą, prie priklausomybių priskirdami lyties tapatumą.  

Klaidą galima ištaisyti, tą ir padarėme. Kelis kartus viešai pakartojome, jog savo organizuojamų mokymų ir supervizijų metu apie jokią „lyties tapatumo priklausomybę“ nekalbame, dėl to nekonsultuojame. Nes tokio dalyko paprasčiausiai nėra.

Bet mūsų organizacijos puolimas vyksta toliau, duodant suprasti, jog netinkamai panaudojome Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prie LR SAM skirtą finansavimą projektui ""Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir intervencijos algoritmas". Neva, mes išeiname iš valstybės finansuojamo projekto ribų.

Turime pabrėžti, jog projekto turinys be kitų dalykų apima ir neigiamą socialinių tinklų poveikį savęs vertinimui.  Todėl mūsų vedamų mokymų vienas iš tikslų yra suteikti pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams naujausią informaciją apie skaitmeninių technologijų naudojimo poveikį vaiko sveikatai. Vienas iš šiuo metu mokslo literatūroje aptariamų klausimų yra socialiniai tinklai kaip greitos eigos lyties tapatumo sutrikimo formavimosi patogeninis veiksnys.

Skausminga neigiamo savęs vertinimo problema jaunimo tarpe dažnai yra susijusi su dideliu laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, kiekiu. Ekspertai pažymi, viena svarbių neigiamo savęs vertinimo priežasčių yra rigidiškų lyties stereotipų įsigalėjimas; jo pasėkoje „reikiamų“ kūno standartų neatitinkančios merginos ir vaikinai save nuvertina. Su savęs nuvertinimu siejama ir pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje aprašoma Greitos pradžios lyties disforija.

Nuo ankstyvoje vaikystėje išsivystančios lyties disforijos greitos pradžios lyties disforija skiriasi tuo, kad jog nepasitenkiniams savo gimtimi atsiranda paauglystėje, t.y. vaikinas ar mergina savo gimtimi vaikystėje nepatenkinti nebuvo.

Amerikiečių tyrėja Lisa Littman, o taip pat naujosios Pasaulinės profesinės transgender sveikatos asociacijos gairės, bei kitos mokslinės publikacijos kalba apie socialiniuose tinkluose (pvz. reddit, tublr) besireiškiančios bendraamžių įtakos reikšmę ypatingai staigiam lyties disforijos atvejų skaičiaus augimui.

Minėtuose socialiniuose tinkluose per pastaruosius du dešimtmečius įsivyravo pažiūra, kad nepasitenkinimas savimi, depresiškumas, nerimas ir pan. yra lyties disforijos ženklas, ir kad šių problemų išsprendimui yra reikalinga savo lytį pakeisti.

Tačiau tai nėra tiesa, nes lyties keitimo bandymai neišsprendžia jauno žmogaus psichologinių kentėjimų. Iš tikrųjų pastaraisiais metais vis garsiau skamba sugrįžusiųjų į savo biologinę gimtį (“detransitioners”) balsas. Ir į jų kentėjimą - šįkart jau nebe tik emocinį, bet ir kūnišką - dėl priešingos gimties hormonų poveikio bei sunaikinto vaisingumo - reikalinga atsižvelgti.  Ir jie yra giliai kenčiantys žmonės. Apie tai rašo liberaliausia JAV spauda - kaip The New York TImes  ar  The Atlantic žurnalas.

Įvardinti tokią galimą skaitmeninių technologijų naudojimo pasekmę (t.y. jog socialiniai tinklai yra greitos eigos lyties tapatumo sutrikimo patogeninis veiksnys), yra sunku "lyčių (gender) studijų" darbuotojams. Tačiau mūsų pareiga yra tai pasakyti, kad visuomenė susimąstytų apie šį ryšį.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar nesame tildomi vien dėl šitos priežasties: t.y. už mintį, kad internetas gali įtakoti greitos eigos lyties tapatumo sutrikimo (lyties disforijos) formavimąsi? Ypač todėl, jog tam įvardinti visų mokymų metu mes skiriame santykinai mažai laiko: vienos paskaitos dvi skaidres. 

Kaip yra pažymėjęs Europos žmogaus teisių teismas, valstybė, vykdydama savo prisiimtas funkcijas, susijusias su švietimu ir mokymu, turi pasirūpinti, kad į mokymo programą įtraukta informacija ar žinios būtų perduodamos objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai (EŽTT byla Folgerø and Others v. Norway [GC], no. 15472/02, § 84 (g) ir (h), ECHR 2007-III, ir joje nurodytas bylas).

Be to, ne tik akademinės, tačiau ir žodžio bei minties laisvės principai reikalauja nestabdyti diskusijos, gerbiančios nuomonių įvairovę.

Ramūnas Aušrotas
Pirmininkas
Rengimo šeimai asociacija
861286005
rengimas.seimai@gmail.com

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.