Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Lėktuvų metamorfozės: kodėl keleiviniai orlaiviai tampa krovininiais
2021-03-19
Koronaviruso pandemijai sukėlus elektroninės prekybos bumą, populiarėja keleivinių orlaivių pertvarkymas kroviniams gabenti. Milijonus eurų kainuojančios orlaivių konversijos ateityje vyks ir Šiaulių oro uoste, kur įsikurti ruošiasi su šios srities eksperte Izraelio bendrove „Israel Aerospace Industries“ bendradarbiaujanti Estijos kapitalo įmonė „AviaticMRO“.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada sako, kad ši aviacijos verslo sritis šiuo metu smarkiai populiarėja. Negana to, rinkos ekspertai jai prognozuoja įspūdingą augimą ir ateityje.
„Šių konversijų paklausą augina daugelis veiksnių. Nemaža dalis keleivinių lėktuvų dėl COVID-19 tiesiog stovi ant žemės, be to, naudotų orlaivių vertė mažėja. Tos dalies krovinių, kurie buvo gabenami keleivinių lėktuvų „pilvuose“, vienu metu tiesiog nebeliko kur dėti. Be to, orlaivių savininkai siekia įdarbinti lėktuvus išnaudojant elektroninės prekybos ir tarptautinių pervežimų bumą, todėl yra pasiryžę žengti toliau nei tiesiog dalies keleivinių krėslų išėmimas ir pertvarkyti juos iš esmės“, – sako A. Kuezada.
Aviacijos analitikos bendrovė „Cirium“ prognozuoja, kad vien šiemet keleivinių orlaivių konversijų į krovininius padaugės 36 proc. ir pasaulyje per 2021-uosius taip bus pakeista iš viso apie 90 lėktuvų. 2022 metais tokių orlaivių skaičius turėtų būti dar didesnis ir siekti 109-is lėktuvus.
Konversijų patrauklumą augina ir tai, kad apčiuopiamai krenta keliolikos metų amžiaus orlaivių vertė. Vien pernai ji sumažėjo keliasdešimt procentų, taip atpigindama potencialios konversijos kaštus.
„Skaičiuojama, kad keleivinio orlaivio pertvarkymas į krovininį kainuoja kelis milijonus eurų ir čia neskaičiuojant paties orlaivio kainos. Todėl pastarosios mažėjimas sukuria patrauklias sąlygas imtis orlaivių konversijų ir taip lėktuvus įdarbinti. Juo labiau, kad gyvenimas griežto karantino sąlygomis skatina visuomenę skaitmenizuotis ir išbandyti naujus apsipirkimo kanalus, taip pat neapsiriboti tik lokaliai veikiančiomis ar šalies prekybos vietomis. Neabejojama, kad šis įprotis dar tik įgauna pagreitį, todėl logistikos grandinėms stiprinti dabar yra tinkamas metas“, – teigia Šiaulių oro uosto vadovė.
Negailestingai aviacijos verslui smogęs koronavirusas, anot A. Kuezados, privertė išmokti ir vieną nemalonią pamoką: negalima besąlygiškai pasikliauti reguliariais keleiviniais reisais, kurie ikipandeminiame pasaulyje susirinkdavo ir pergabendavo apytiksliai pusę visų krovinių.
„Įvairūs kroviniai, siuntos bei paštas keliaudavo kartu su keleiviais ir jų bagažu. Jeigu, kaip skaičiuoja analitikai, dėl pandemijos visame pasaulyje ant žemės buvo priversti nutūpti du trečdaliai globalaus keleivinių lėktuvų parko, visiškai nenuostabu, kad tai smarkiai paveikė ir prekių bei pašto logistiką. Nuo tokių netikėtumų ateityje bus bandoma apsidrausti geriau“, – prognozuoja oro uosto vadovė.
Orlaivių konversijų projektus šiuo metu planuoja oro skrydžių bendrovės visame pasaulyje – nuo Kanados iki Kinijos. Elektroninės prekybos verslo atstovai taip pat stiprina oro krovinių skraidinimo pajėgas. Šio segmento lyderė „Amazon“ šių metų pradžioje paskelbė perkanti vienuolika nuosavų krovininių lėktuvų. Nuo įmonės parko įkūrimo 2016-aisiais ji krovininius lėktuvus tik nuomojosi.
A. Kuezada sako, kad prekybos įmonių žengimas į krovinių aviacijos rinką atskleidžia, kad pastaroji vertinama kaip strategiškai svarbi, o milžiniškos ambicijos atskleidžia norą konkuruoti su senbuviais.
„Amazon“ yra viena iš tų įmonių, kuriai pandemija tapo ne išgyvenimo, o klestėjimo laiku. Nuosavų orlaivių pirkimas ir siekis pralenkti lėktuvų skaičiumi net tokį stambų pervežimų rinkos žaidėją kaip DHL siunčia signalą, kad stovime itin įdomių pokyčių pradžioje. Smagu tai, kad Lietuva taip pat taps lėktuvų konversijų stotele, Šiaulių oro uoste tam sukūrus reikalingą infrastruktūrą“, – teigia ji.
Strateginė investuotoja įmonė „AviaticMRO“ Šiaulių oro uoste už 20 mln. eurų ketina pastatyti 23 tūkst. kv. metrų ploto orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą. Jis turėtų pradėti veikti 2022 metais ir įdarbinti apie 1 tūkst. specialistų.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
Aistė Jankūnaitė
„Idea prima“ projektų vadovė
Tel. +370 61455468
El. paštas: aiste@ideaprima.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.