Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Švedijos rinka – ne sprintas, o maratonas

2016-02-17

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Švediją kasmet auga – vis daugiau šalies įmonių plečia savo veiklą į šią rinką. Pernai lietuviškos kilmės prekių į Švediją buvo eksportuota iš viso už 788,9 mln. eurų – tai yra 6,3 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Daugiausiai į Švediją eksportuojama baldų, medienos ir plastiko gaminių.

Siekdama palengvinti šalies įmonėms kelią į Švediją, „Versli Lietuva“ surengė seminarą, kuriame patarimais ir įžvalgomis apie šią rinką dalijosi LR komercijos atašė Švedijoje Audrius Masiulionis, investicijas ir prekybą skatinančios organizacijos „Business Sweden“ Lietuvos padalinio vadovas Lukas Danielevičius, sėkmės istoriją papasakojo įmonės „KG Constructions“ komercijos direktorius Arnas Liseckas, o kompanijos „DoubleCheck“ atstovas Mats Olofsson atskleidė viešųjų pirkimų ypatumus Švedijoje.

Visi pranešėjai sutarė – švedams ilgalaikis, tvarus ryšis yra vienas svarbiausių kriterijų kuriant ir auginant verslą. Todėl Lietuvos įmonių atstovams patariama susitelkti į ilgalaikius projektus, o ne į vienkartinę sėkmę ir nepamiršti su švedais reguliariai išgerti kavos – tai padeda geriau pažinti žmones ir užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius.

Žemiau rasite kitus patarimus, naudingus į Švediją, skaidrią ir puikiai išsivysčiusią, besidairantiems Lietuvos verslams:

    Žema kaina nėra pagrindinis bendradarbiavimo kriterijus. Kartais gali netgi nutikti priešingai – jeigu darysite didelę nuolaidą, parodysite, kad neišmanote savo verslo.
    Pristatant savo verslą švedams reikėtų kalbėti faktais ir vengti nepagrįstų pagyrų ar kritikos.
    Būtina gerai žinoti, kodėl būtent su Švedija norite turėti verslo reikalų ir vengti apibendrinimų, kuriais sakote, kad jums įdomi visa Skandinavija ar Šiaurės šalys, nes jos visos yra labai skirtingos. Argumentas, kad Švedija jums įdomi, nes nepavyko įsitvirtinti kitose rinkose, taip pat nėra tinkamas – švedai nenori būti antruoju pasirinkimu.
    Švedai vertina savo laiką ir gerbia kitų, tad darbą ir laisvalaikį, atostogas, laisvadienius vertėtų atskirti.

Pasak Švedijos žinovų, prasimušti į šią rinką vienam pačiam kebloka, tačiau yra įvairių įstaigų, kurios gali padėti praminti kelius į šią šalį. Pasak pačių švedų, čia geriau būti pristatytam, nei ateiti iš gatvės. Pirmiausiai patariama įmonėje paskirti konkretų žmogų ar komandą, kurie dirbtų su įėjimo į Švedijos rinką strategija, nes procesas trunka ilgai ir reikalauja pastangų. Pagal galimybes rekomenduojama pasinaudoti konsultantų, agentų ir įvairių įstaigų paslaugomis. Esant reikalui Lietuvos ambasada Švedijoje gali skirti patalpas jūsų susitikimui su potencialiais partneriais.

Specialistai siūlo atkreipti dėmesį ir į Švedijoje vykstančius viešųjų pirkimų konkursus – viešojo sektoriaus rinka čia vertinama 97 mlrd. JAV dolerių. Pavyzdžiui, vien Švedijos savivaldybė kasmet perka paslaugų už 1 mlrd. Švedijos kronų. Užsienio kompanijos yra laukiamos tokių konkursų dalyvės, o Vyriausybė skatina Švedijos įmonių konkurenciją su jomis. Švedijos rinka skaidri, visiems sudaromos vienodos sąlygos, o konkursų skelbimai reklamuojasi viešoje erdvėje. Pastaruoju metu didžiausias poreikis šioje šalyje yra statybos, IT paslaugoms. Gera žinia smulkiam ir vidutiniam verslui – nebūtina būti didele kompanija, pradėti eksportuoti į Švediją pajėgios ir mažos įmonės.

2013 metais su Švedija ryšius pradėjusi kurti įmonė „KG Construction“ šiandien džiaugiasi apčiuopiamais rezultatais. Tiesa, pradžia nebuvo lengva. Kaip pasakojo šios įmonės komercijos direktorius Arnas Liseckas, pradėjus bendrauti prireikė net 40 vieno komercinio pasiūlymo atnaujinimų, o kelionės iš Vilniaus į Stokholmą ir atgal per kelerius metus sudarė tiek, kiek truktų 1,5 karto apskristi žemę. Pradėjusi nuo mažų projektų, pamažu ši įmonė pelnė švedų pasitikėjimą ir vykdo čia vis svarbesnius ir didesnius užsakymus.  

„Versli Lietuva“

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.