Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Pramonininkai: II ketvirtį 30 proc. įmonių priimtų darbuotojų ir ryžtųsi plėtrai, bet bankai netgi mažina kreditavimą

2011-05-02

Apibendrinus Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčio indekso apklausos rezultatus 2011 m. II ketvirčiui, virš 130 įmonių vadovų atsigaunant ekonomikai ne tik priimtų naujų darbuotojų bei ir pasiruošę sugrįžti prie įmonių plėtros planų, tačiau Lietuvos banko duomenimis kreditavimo prieinamumas įmonėms ne tik nepagerėjo, bet finansuojamų projektų dar labiau sumažėjo.
Lietuvos pramonininkų konfederacija, vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 130 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę - Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).
Gegužės 2 d. (pirmadienis) 11.00-12.00 val. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, A.Vienuolio g. 8, IV a. vyks Pramonės lūkesčių indekso pristatymas žurnalistams. Analizės rezultatus pristatys LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas ir analitikas Aleksandr Izgorodin.
Kviečiame žurnalistus dalyvauti.

Lūkesčių indekso pristatymo bendrosios išvados
1. Lietuvos pramonė šių metų antrą ketvirtį toliau didins tempą. Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas antrąjį 2011 m. ketvirtį pasiekė 71 punktą, arba 16 punktų daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Tai yra aukščiausias rezultatas per šiuos bei praėjusius metus.
2. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų vadovų šį ketvirtį prognozuoja pagamintos produkcijos kiekio, naujų užsakymų lygio ir gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygio didėjimą. Trečdalis įmonių šį ketvirtį ketina padidinti darbuotojų skaičių.
3. Eksportas ir toliau išlieka optimistinių apdirbamosios pramonės nuotaikų pagrindu. Tolesnį eksporto apimčių didėjimą prognozuoja 69% respondentų (ankstesnį ketvirtį taip manė 42% respondentų).
4. Vidaus paklausa vis dar yra apsnūdusi - 64% respondentų mano, kad vidaus vartojimo apimtys antrąjį ketvirtį išliks nepakitusios. Tačiau jau 26% respondentų prognozuoja vidaus vartojimo augimą. Vidaus vartojimas dar kurį laiką išliks stagnuojantis, be ryškių atsigavimo požymių.
5. Žaliavų ir energetinių išteklių kainoms sparčiai augant (tolesnį žaliavų kainų didėjimą numato beveik trys ketvirtadaliai respondentų), didžioji respondentų dalis (53%) ir toliau laipsniškai didins galutinės produkcijos kainas. Tendencijos rodo, kad artimiausiu metu infliacijos sumažėjimo tikėtis neverta. Tačiau kainų atžvilgiu Lietuvos rinka ir toliau bus subsidijuojama - ant vietos vartotojų perkeliama perpus mažesnė įmonių sąnaudų prieaugio dalis nei ant užsienio vartotojų pečių, o dalį augančių sąnaudų verslas priima ant savo pečių.
6. Gerėjanti įmonių finansinė padėtis ir besitęsiantis infliacinis spaudimas Lietuvos vartotojams gali paskatinti nedidelę respondentų dalį šiek tiek peržiūrėti darbo užmokesčio politiką, atlyginimų didinimo link.
7. Paspartėjus ekonomikos atsigavimui, bankų finansiniams bei paskolų kokybės rodikliams, daliai įmonių bankinis kreditavimas atrodytų turėjo tapti prieinamesnis. Tačiau tiek įmonių vertinimai, tiek oficiali statistika rodo, kad kreditavimo apimtys ir toliau smunka. Vyraujant ekonomikos atsigavimo lūkesčiams jau akivaizdžiu stabdžiu tampa nefinansuojami įmonių investiciniai projektai. Nepakankamas kreditinių išteklių srautas neleidžia įmonėms patenkinti visą atsigaunančios paklausos dalį. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9% - atitinkamai nuo 96 mlrd. Lt iki 87 mlrd. Lt. Kreditavimo apimčių mažėjimas stebimas jau 22 mėnesius iš eilės.
8. Daugumos respondentų laukiamas sezoninis paklausos pagyvėjimas skatins įmones priimti daugiau darbuotojų. Tačiau didžiąja dalimi bus įdarbinami tik sezoniniai darbuotojai, t.y. tie, kurie įmonėse dirbs pagal terminuotąsias sutartis, vasaros sezono metu. Darbo rinkos greitesniam atsigavimui trukdo nepakankamas tikėjimas Lietuvos ūkio atsigavimo tvarumu, struktūrinio nedarbo ir emigracijos lemiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei pernelyg griežtas darbo santykių reguliavimas.
9. Apdirbamosios pramonės konjunktūros gerėjimas tebėra didžiąja dalimi nulemtas paklausos atsigavimu eksporto rinkose. Vartotojams patikėjus Lietuvos ekonomikos atsigavimo tvarumu, sparčiau mažėjant nedarbui ir gerėjant vartotojų finansinei padėčiai, prie atsigavimo palaipsniui prisidės ir auganti vidaus paklausa. Prieš šią optimistinę tendenciją veiks ir priešinga - fizinio vartojimo rinkos dydžio ribotumas dėl gyventojų (vartotojų) emigracijos ir ryškių neigiamų demografinių tendencijų.
10. Europos centrinio banko sprendimas didinti bazines palūkanų normas įmonėms kelia nerimą. ECB palūkanų didinimas siekiant suvaldyti euro zonos infliaciją greičiausiai taps ilgalaike tendencija, tad verslui reikėtų ruoštis brangstančiam skolinimuisi. Pernelyg ankstyvas palūkanų didinimas (nesant ryškių nedarbo mažėjimo tendencijų) gali turėti neigiamos įtakos kreditavimo apimčių bei verslo investicijų atsigavimui, kas gali sulėtinti ir bendrą Europos ūkio atsigavimą.
--

Mindaugas Puidokas
Komunikacijos departamento direktorius
Lietuvos pramonininkų konfederacija
A.Vienuolio g. 8, LT-01104 Vilnius, Lietuva
T.: (8~5) 212 68 39, M.: +370 686 09683 F.: (8~5) 212 52 09
mindaugas@lpk.lt lpk@lpk.lt www.lpk.lt
SKYPE: mindaugaspuidokas
--------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) visuomeninė organizacija Lietuvoje, vienijanti 34 šakines ir 9 regionines asociacijas, jungiančias daugiau negu 2700 svarbiausių šalies įmonių. LPK atstovauja ir gina bendrus ir viešus Lietuvos darbdavių interesus valstybinėse ir nevyriausybinėse šalies ir užsienio (tarptautinėse) organizacijose. Narystė ir dalyvavimas Konfederacijoje veikloje - laisvanoriškas.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.