Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Moldovos teisininkai perėmė Lietuvos antstolių veiklos ir profesinio rengimo patirtį

2014-10-01

Lietuvos antstolių rūmams ir Užsienio reikalų ministerijai vykdant vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą Nr. K2014-VB-MD-036 „Pagalba Moldovai įgyvendinant teisinio sektoriaus reformos strategiją: antstolių teikiamų paslaugų kokybės gerinimas ir paslaugų plėtra“, su trijų dienų dalykiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Moldovos antstolių nacionalinės sąjungos ir Moldovos valstybinio universiteto atstovų delegacija. Projektas finansuojamas Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.

Moldovos antstolių nacionalinės sąjungos prezidiumo pirmininko Romano Talmaci,  Moldovos antstolių nacionalinės sąjungos administracijos direktorės Oxanos Novicov ir Moldovos valstybinio universiteto dėstytojo prof. Eugen Hurubos vizito tikslas - perimti sprendimų vykdymo sistemos organizavimo ir Lietuvos antstolių veiklos patirtį. Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis surengti susitikimai su Kazimiero Simonavičiaus universiteto, Kauno kolegijos ir Klaipėdos apylinkės teismo atstovais. Svečiai taip pat lankėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos antstolių kontorose.

Moldovos antstoliai greta valstybės pavestų funkcijų vykdymo turi teisę teikti privačias teisines paslaugas: išieškoti skolas ikiteismine tvarka, konstatuoti faktines aplinkybes, įteikti dokumentus, teikti mediacijos paslaugas, bankroto administravimo paslaugas ir kt. Tačiau kaip ir pirmaisiais privačios antstolių veiklos metais Lietuvoje, Moldovoje antstolių teisinių paslaugų paklausa dar nedidelė.

Pasak svečių delegacijos vadovo R. Talmaci, Moldovos antstoliai per praėjusius metus faktines aplinkybes konstatavo apie 200 kartų, šiais metais suteikta apie 100 šių paslaugų. Moldovai ypač svarbi Lietuvos patirtis, kadangi Lietuvos antstoliai laikomi faktinių aplinkybių konstatavimo lyderiais Baltijos šalyse. Per 11 metų faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos mastas Lietuvoje išaugo daugiau kaip 12 kartų: nuo 310 iki 3759 unikalių faktų konstatavimo atvejų per metus.

Susitikime su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininke Audrone Gaižutiene, pirmininkės pavaduotoju Petru Mineikiu ir kitais teisėjais aptartas teismo vaidmuo antstolių veikloje, apžvelgta teismo praktika nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų. Moldovos antstolių organizacijos vadovas R. Talmaci pristatė Moldovoje įdiegtą taikaus finansinių ginčų sprendimo skatinimo priemonę, kai skolininkui neįvykdžius prievolės per antstolio raginime nurodytą terminą, privalomas teisinio proceso etapas yra skolininko ir išieškotojo pokalbis prie derybų stalo. Lietuvos teisėjų ir antstolių  nuomone, Lietuvoje taip pat svarbu aktyviau naudotis mediacijos galimybėmis, ypač – sprendžiant ginčus iki teismo.

Klaipėdos antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje svečiams pristatyta Lietuvos privačių antstolių sistema. Lietuvoje sukaupta faktinių aplinkybių konstatavimo patirtis iliustruota praktiniais pavyzdžiais, kaip ši antstolių paslauga gali padėti fiksuoti intelektinės nuosavybės pažeidimus elektroninėje erdvėje, kaip antstoliai panaudoja garso ir vaizdo įrašymo priemones, kokiais būdais fiksuojami kvapai ir garsai.

Antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje detaliau aptarti reikalavimai antstolio surašomo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turiniui, elektroninio protokolo perkėlimas į Antstolių informacinę sistemą, šios antstolių paslaugos kainodaros praktika.

Daug konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimo pavyzdžių Moldovos atstovams buvo pateikta per rugsėjo 29-osios susitikimą Antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontoroje Vilniuje. Antstolis I. Gaidelis prisiminė atvejus, kai paslaugos užsakovų prašymu teko fiksuoti išdegusius medžius iš sraigtasparnio, arba kaip antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės vienai įmonei padėjo įrodyti, kad jos parduodami mikroautobusai itin dažnai genda ne dėl techninių trūkumų, o dėl eksploatacijos pažeidimų – mat mikroautobusais būdavo vežama dvigubai daugiau keleivių, negu leidžiama.

Antstolių garbės teismui vadovaujanti Kauno antstolė Sonata Vaicekauskienė Moldovos kolegoms papasakojo, kokias pareigas ir teises turi antstoliai, teikdami faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas. Taip pat pristatyta Lietuvos antstolių rūmų patirtis formuojant ir diegiant antstolių profesinės etikos standartus.

Šiomis temomis diskutuota ir susitikime su Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto studentais ir dėstytojais. Aptartos antstolių kompetencijos ribos ir žmogaus teisių užtikrinimo aspektai, viešos ir privačios erdvės santykis antstolių teisinių paslaugų teikimo srityje.

Sostinės Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultete su dekanu prof. Ryšardu Burda ir prodekane Jolita Malinauskaite aptartos teisės studentų profesinio rengimo galimybės, studijų programų sprendimų vykdymo specialistams rengti turinys, teisės studentų profesinės integracijos būdai.

„Nors kartu su teisės institucija neatsiranda atskira teisės šaka, antstolių veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje toks platus, kad jame galima rasti ir antstolių teisės ištakų“,- pristatydamas priverstinio sprendimų vykdymo mokymo formas ir metodus akcentavo prof. R. Burda. Galimybę studijuoti antstolių teisę turi universiteto antrojo kurso studentai. Kol kas Kazimiero Simonavičiaus universitetas vienintelis Lietuvoje, kuriame antstolių teisė dėstoma kaip atskiras dalykas.

Diskutuodami apie antstolių veikloje būtinas žinias ir įgūdžius, susitikimo dalyviai priėjo prie bendros išvados, kad antstolių veikloje vienodai svarbi ir teisinė kvalifikacija, ir gebėjimai organizuoti kontoros darbą. Pasak Moldovos antstolių organizacijos vadovo R. Talmaci, Moldovai aktualu plėtoti teisininkų rengimą taip, kad pasirinkę antstolio karjerą jie turėtų pakankamai ekonomikos žinių ir būtų pasirengę tinkamai administruoti trečiųjų asmenų lėšas. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pretendentų į antstolius žinios iš ekonomikos ir psichologijos sričių tikrinamos antstolių kvalifikacinio egzamino metu: egzamino komisijoje dirba ekonomikos ir psichologijos specialistai.

Sprendimų vykdymo teisė nuo 2013 m. dėstoma visuose Moldovos universitetuose. Nuo 2014 m. Moldovos valstybiniame universitete įvesta specializuota magistro studijų programa iš priverstinio sprendimų vykdymo srities. Prof. E. Hurubos žodžiais, jo atstovaujamas universitetas būtų suinteresuotas Moldovos ir Lietuvos studentų mainais.

Tai jau antrasis Lietuvos antstolių rūmų vykdomas vystomojo bendradarbiavimo projektas, kuriuo Moldovai padedama diegti veiksmingą privačiais pagrindais veikiančią sprendimų vykdymo sistemą, stiprinti antstolių savivaldą  ir  plėsti antstolių profesinės kompetencijos ribas.

Vystomojo bendradarbiavimo projektais siekiama ne tik pristatyti Moldovos antstoliams naujas antstolių paslaugų teikimo formas ir galimybes, bet ir atkreipti dėmesį į svarbius asmens privatumo garantijų aspektus, kad teikiant paslaugas nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Analizuojamos galimybės padidinti Moldovos gyventojų ir verslo subjektų aktyvumą naudojantis antstolių paslaugomis kaip priemone, padedančia išvengti galimų teisminių ginčų arba fiksuojant teisinius įrodymus.

Privatūs antstoliai Moldovoje veikia nuo 2010 metų spalio pradžios, kai Moldova pertvarkė valstybinę teismo antstolių kontorų sistemą į privačią pasinaudodama Lietuvos ir kitų valstybių patirtimi.

Moldova yra trečioji valstybė, perėmusi Lietuvos antstolių institucinės reformos patirtį. Prieš keletą metų šia patirtimi pasinaudojo Makedonija ir Gruzija.

Dora Petkauskaitė
Atstovė spaudai
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai
8 670 19922
dora@antstoliurumai.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.