Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Baltijos šalių žemdirbiškų organizacijų atstovų susitikime buvo nutarta
2014-09-02
Rugpjūčio 22 dieną Rygoje vykusiame trijų Baltijos šalių žemdirbiškų organizacijų atstovų susitikime buvo nutarta, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, dėl politinių Rusijos bei visos Europos sprendimų patiria neproporcingai didžiulius nuostolius žemės ūkio sektoriuje. Prie to prisideda ir vis labiau plintantis afrikinis kiaulių maras, kurio likvidavimo bei tolesnio plitimo stabdymo kaštus turi padengti Baltijos šalių ūkininkai. Tam, kad būtų galima stabilizuoti situaciją, nuspręsta, kad Baltijos šalys turėtų įgyti išskirtinės buferinės zonos statusą su atitinkamu finansavimu. Žemės ūkio rūmai kartu su pagrindinėmis žemdirbiškomis organizacijomis parengė Baltijos šalių poziciją dėl buferinės zonos statuso.
Kaip teigė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, iškelti klausimai yra pateikti ir Baltijos šalių Europos parlamentarams, ir žemės ūkio ministrams. Tikimasi, kad rugsėjo 5 dieną vyksiančiame ministrų tarybos posėdyje šie žemės ūkio sektoriui svarbūs klausimai bus aptarti, taip pat apie juos bus kalbama ir rugsėjo 12d. vyksiančiame susitikime su D. Ciolos. "Pavieniui mes greičiausiai nieko nepasiektume, o kaip Baltijos šalių blokas turime daugiau galimybių. Tikimės sulaukti pokyčių žemės ūkio sektoriuje" - kalbėjo A. Stančikas.
Pridedamas Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų kreipimasis.
Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų kreipimasis į Europos Komisarą Dacian Ciolos
Gerb. pone Ciolos,
Rusijos Federacijai įvedus draudimą importuoti tam tikrus žemės ūkio ir maisto produktus iš ES šalių, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio organizacijos nori išreikšti savo susirūpinimą dėl rimtų pasekmių, kurias šios sankcijos atneš žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriui Baltijos šalyse.
Mes nekvestionuojame ES jungtinio politinio sprendimo dėl santykių su Rusija, tačiau tikimės Europos solidarumo ir bendrų veiksmų, kurie sušvelnintų neproporcingai Baltijos šalių kaimo ir ūkininkų bendruomenių patiriamas neigiamas Rusijos embargo pasekmes. Kviečiame imtis solidarių bei jungtinių veiksmų, kad būtų sušvelnintas smūgis kaimo ir žemės ūkio bendruomenėms Baltijos šalyse.
Kodėl Baltijos šalių ūkininkų patiriama žala neproporcinga?
Baltijos šalių ūkininkai jau prieš Rusijos draudimą buvo sudėtingoje situacijoje. ES ūkių pajamos nuo 2012 metų patiria nuolatinį smukimą - tai ypač būdinga Baltijos šalims. Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad Baltijos šalių ūkininkai vis dar gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES. Negana to, Baltijos šalių ūkininkai turi apmokėti išlaidas, patiriamas dėl prevencinių veiksmų, siekiant sustabdyti afrikinio kiaulių maro - ligos, kuri į mūsų teritoriją pateko iš trečiųjų šalių - plitimą.
Rusijos embargas dramatiškai pablogina šią situaciją ir turės tiesioginį bei netiesioginį poveikį rinkoms, kuris bus jaučiamas ne vienerius metus. Eurostato duomenimis, vien Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sudaro 20 proc. visos ES eksporto, nors Lietuvos BVP tesudaro 0,27 proc. ES BVP. Visas Baltijos šalių žemės ūkio eksportas į Rusiją yra vertas daugiau nei milijardo eurų. Be to, didelė dalis Estijos ir Latvijos eksportuojamų prekių į Rusiją keliauja per Lietuvą - ypač pieno sektoriuje. Taigi, Rusijos embargo poveikis Lietuvai taip pat smarkiai netiesiogiai paveiks Estijos ir Latvijos gamintojus.
Kuriems sektoriams įtaka didžiausia?
Rusijos sankcijos labiausiai paveiks pieno sektorių. Svarbu nurodyti, kad pieno produktai, ypač sūris, sudaro didelę Baltijos šalių žemės ūkio produktų eksporto dalį, tame tarpe ir į Rusiją. Jau dabar, dar visai neseniai įsigaliojus Rusijos sankcijoms, mūsų pieno sektorius susiduria su stipriai blogėjančia situacija - kasdien pranešama apie atvejus, kai stipriai numušama pieno supirkimo kaina bei nutraukiamos žaliavinio pieno tiekimo sutartys. Ši tendencija dar labiau stiprės atsirandant didesnei pasiūlai ES rinkoje.
Atsižvelgiant į galimą pieno supirkimo kainų mažėjimą iki 40 proc., pieno tiekimo mastai taip pat turėtų sumažėti, o tai savo ruožtu stipriai sumažins ūkininkų pajamas. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į nuostolius, patiriamus perdirbimo pramonės įmonių dėl eksporto rinkos į Rusiją sustabdymo, skaičiuojant visų nukentėjusių nuo sankcijų sektorių nuostolius.
Taip pat būtina atsižvelgti į netiesioginę sankcijų įtaką mėsos ir vaisių bei daržovių sektoriams. Gyvulininkystės ūkiai taip pat patiria sunkumų dėl gyvo svorio kainos mažėjimo. Produktų kainų kritimas dėl pertekliaus ES vidaus rinkoje sudarys didžiulius nuostolius gamintojams ir gali sukelti rimtų sunkumų jų verslui. Be to, sankcijos turės neabejotiną įtaką su žemės ūkio susijusioms ekonominėms šakoms (tokioms kaip darbo vietų išlaikymas, logistika, pašarų gamyba, verslo perorientavimas, gamybos perkėlimas).
Ką galima padaryti tam, kad būtų sušvelnintos embargo pasekmės?
Besitikėdamos solidarumo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio organizacijos remia konkrečius Komisijos veiksmus, kurias siekiama kompensuoti visiems ES ūkininkams jų patiriamus nuostolius. Mes sveikiname sprendimą pradėti privataus sandėliavimo schemą pieno sektoriuje, bei viešųjų intervencijų leidimą. Tačiau, deja, intervencinė kaina vis dar yra pernelyg maža ir nepadengianti gamybos kaštų. Todėl kviečiame žengti toliau ir peržiūrėti intervencines kainas, kad jos padengtų bent jau savikainą. Taip pat pritariame sprendimui atkurti eksporto fondus produktams, kuriems taikomas embargas.
Tačiau mes manome, jog ES parama turėtų būti tikslingesnė ir atsižvelgti į specifinius skirtingų rinkų poreikius, o ne veikti pagal principą "pirmiausiai atėjęs anksčiausiai aptarnaujamas".
Atsižvelgiant į išskirtinius iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys, bei neproporcingą Rusijos importo embargo poveikį, raginame ES teikti specialią paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio sektoriui. Raginame Komisiją paskelbti Baltijos šalis specialių poreikių sritimi ir įkurti tikslinį fondą šioms šalims, kuris finansuotų paramos priemones Baltijos ūkininkams ir kompensuotų jų patiriamus išskirtinius nuostolius. Esame įsitikinę, jog atskiro fondo sukūrimas būtų efektyviausia ir naudingiausia priemonė galinti padėti mūsų ūkininkams ir išlaikyti žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą. Tai sudarytų mažiausias ES išlaidas.
Šiame kontekste raginame Europos Komisiją imtis toliau nurodomų skubių tikslinių priemonių, skirtų Baltijos šalims:
1) Pagreitinti reklamines kampanijas trečiose šalyse, kurios gali tapti realizavimo rinkomis mūsų gaminiams. Turi būti apsvarstyta galimybė paleisti papildomas bendro pardavimo ir įvaizdžio kūrimo kampanijas ES maisto produktams.
2) Priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų, kad ūkininkai, kurie potencialiai gali neatitikti Europos Komisijos kaimo plėtros reikalavimų paramai gauti, galėtų išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu be baudų ir papildomų pajamų netekimo.
3) Remti ūkininkų persiorientavimą į kitas žemės ūkio šakas.
4) Sutiekti specialią paramą, kuri reikalinga sustabdyti Afrikinio kiaulių maro plitimą toliau į Europą.
Iš anksto dėkojame už jūsų svarstymus ir tikimės, jog į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta. Raginame Jus rimtai apsvarstyti mūsų kvietimą, pripažinti, kad aukščiau išvardinti pasiūlymai yra vienintelė galimybė išlaikyti Baltijos šalis žemės ūkio valstybėmis. Kitu atveju baiminamės, kad Afrikinio kailių maro ir Rusijos embargo kombinacija nepataisomai pakenks didelei daliai mūsų žemės ūkio sektoriaus.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.