(iš plenarinio posėdžio)

Seimas, 86 parlamentarams balsavus už, 3 – prieš ir 16 susilaikius, priėmė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10, 12 ir 13 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-1098(3).

Priimtomis pataisomis patikslintas 10 straipsnio (Finansiniai rodikliai ir pervedimai) 1 dalies (Vyriausybė, su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi, kasmet teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius) 1 punktą: gyventojų pajamų mokesčio dalį tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Gyventojų pajamų mokesčio dalis koreguojama atsižvelgiant į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius.

Pakeista 12 straipsnio (Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams ir valstybės biudžetui) 2 dalis: Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. Jeigu prognozuotos savivaldybės biudžeto pajamos negaunamos, valstybės biudžetui grąžinama bendrosios dotacijos kompensacija mažinama tiek, kokia yra prognozuotų savivaldybės biudžeto negautų pajamų suma.

Priimtomis pataisomis pripažintos netekusiomis galios minėto straipsnio 3 ir 4 dalys bei 13 straipsnio (Savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimas) 6 dalis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys pakeistos. Nustatyta, kad biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis gavus mažiau pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto), negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.

Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.

Įstatymo priedėlyje Mažeikių rajono savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis padidinta iki 100 procentų (šiuo metu nustatytas dydis – 99 procentai).

Vilniaus miesto savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio procentinė dalis padidinta nuo 42 iki 48 procentų.

Įstatyme įtvirtintas pasiūlymas Vyriausybei parengti ir iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Seimui Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, būtų siūloma tobulinti gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais), tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, apskaičiavimą (t/y. šio finansinio rodiklio dydis (procentais) būtų siejamas ir su pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kitimu, kurį nulemtų ekonominės situacijos pokyčiai).