Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus kalba susitikime su "Investuotojų forumo" atstovais
2013-10-21
Gerbiamieji forumo dalyviai,
džiaugiuosi galėdamas dalyvauti diskusijose apie ekonomikos ir verslo skatinimą, investuotojų pritraukimo galimybes. Visas pasaulis susiduria su ekonominiais sunkumais, ne išimtis ir Lietuva, todėl tokio pobūdžio forumai yra reikšmingi, kad dalydamiesi informacija rastume tinkamus sprendimus, kaip gerinti mūsų ekonomines sąlygas ir didinti šalies patrauklumą investuotojams. Ši Vyriausybė yra atvira diskusijoms. Bendradarbiaujame su verslo organizacijomis, tarp jų ir Investuotojų forumu. Manau, kad prieš priimdami sprendimus turime įsiklausyti ir reaguoti į verslo bei kitų suinteresuotų šalių išsakytas pastabas dėl praktinių kliūčių, su kuriomis susiduriama mūsų šalyje.
Mūsų tikslas - gerinti verslo aplinką ir finansavimo prieinamumą, skatinti inovacijas ir kartu panaikinti galimybes piktnaudžiauti įstatymų spragomis.
Todėl trumpai pristatysiu, ką Vyriausybė daro ir ką ketina nuveikti verslą dominančiose srityse: mokesčių politikos, darbo santykių srityse, kovojant su šešėline ekonomika ir gerinant verslo aplinką.
Mokesčiai
Mokesčiai - dažnos valdžios Achilo kulnas. Todėl laikomės nuostatos (o jos pagrįstumą patvirtino ir rinkimų Vokietijoje rezultatai), kad verslui ir visuomenei reikia jų vertybes, interesus atitinkančių ir tik plačiai aptartų, pasvertų pokyčių.
Ši Vyriausybė, kitaip nei ankstesnioji, nedaro mokesčių perversmų ar "naktinių" reformų - remdamasi sisteminiu požiūriu ir konsultuodamasi su verslo asociacijomis, ji naikina mokesčių sistemos išimtis ir lengvatas, kurios nėra racionalios, mažina pajamas į biudžetą ir yra socialiai neteisingos. Nuosekliai įgyvendinamos šios Vyriausybės programinės nuostatos.
Šių metų viduryje, remiantis mokesčių darbo grupės rekomendacijomis (darbo grupės veikloje dalyvavo ir Investuotojų forumo atstovas Kęstutis Lisauskas, dėkoju jam už darbui skirtą laiką ir pateiktus siūlymus), Seime buvo priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai. Pagal juos nuo 2014 metų bus apmokestintos visos fizinių asmenų palūkanos, gautos už suteiktas paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims. Šia mokesčių landa gana plačiai naudojosi piliečiai, skolinantys savo įmonėms ir nemokėdami jokių mokesčių nuo gautų pajamų, taip dar sumažindami ir pačios įmonės apmokestinamąjį pelną.
Taip pat apmokestinamos palūkanos, kurių suma per metus viršija 10 tūkst. litų, gautos už indėlius, laikomus kredito institucijose. Praplėstas investicinių pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimą, apmokestinimas.
Kita vertus, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, sumažintas darbo pajamų apmokestinimas gyventojams, gaunantiems nedideles pajamas. Ši pataisa taip pat įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos.
Su 2014 metų biudžetu Seimui teikiamas ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagal jį bus naikinama pelno mokesčio išimtis ne gyvybės draudimo bendrovių investicinėms pajamoms, nepagrįstai galiojusi daugiau nei dešimt metų. Lietuva - kažkodėl vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, taikiusi tokią lengvatą. Taip pat bus mažinamos juridinių asmenų galimybės perkelti nuostolius į einamuosius finansinius metus. Dėl to sumažės kai kurių bendrovių, ypač komercinių bankų, galimybės nemokėti pelno mokesčio dėl jų pačių neracionalių sprendimų ir sudarytų milijardinių atidėjinių. Tokia ar panaši praktika galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių, tad šiuo atžvilgiu nebūsime išimtis.
Dažnai keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio: mūsų nuomone, tam turi būti sukurta plati bazė, žemas tarifas, protingas administravimas. Tačiau šis mokestis gali būti įvestas tik tinkamai pasirengus.
Tad apibendrindamas galiu pasakyti, ko galima tikėtis, - tai landų vengiant mokesčių mokėjimo užkamšymo.
Kita svarbi sritis - darbo santykiai
Mes nuosekliai mažiname administracinę naštą ir perteklines priežiūros procedūras: lankstesni taps darbo santykiai, padaugės kolektyvinių sutarčių tarp darbdavių ir darbuotojų. Tą padės įgyvendinti Darbo kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimai.
Darbo santykių, kaip ir mokesčių, tobulinimas - negali būti sujaukiantis, "naktinis", turi būti išnagrinėtas diskusijose su socialiniais partneriais ir tinkamai parengtas. Darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus turėtume prilyginti Konstitucijai, turiu galvoje, jie turėtų būti keičiami tada, kai trukdo visuomenės gyvenimui, o ne ieškoma, kam kada "labiau patinkančios" formuluotės. Vyriausybė supranta, kad tai nelengva užduotis.
Tinkamas, progresyvus darbo santykių reguliavimas yra viena esminių sąlygų investuotojams jaustis saugiems, reiškia, - ir kurti darbo vietas. Vyriausybė jau patvirtino Užimtumo didinimo programą, o iki lapkričio 1 d. Vyriausybei turi būti pateiktas ir tarpinstitucinis veiksmų planas programai sėkmingai įgyvendinti.
Esame numatę parengti naujos, šiuolaikinės redakcijos Darbo kodeksą. Aišku, kad 1992 metais redakcijos būta pažangios, tačiau, visuomenei vystantis ypač sparčiai, esamos redakcijos Darbo kodeksas atsiliko ir ima trukdyti racionaliems, savitarpio nauda ir pagarba paremtiems santykiams. Tikimės, kad geriausias mokslininkų ir praktikų potencialas, kurį pakvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengs naujos redakcijos Darbo kodeksą 2015-aisiais.
Tačiau ir iki tol bus nuolat ieškoma galimybių, kaip sumažinti nereikalingą naštą ir suvaržymus.
Numatoma atsisakyti atsiskaitymo lapelių, kaip archajiškos formos. Darbuotojui svarbi, o darbdaviui neišvengiamai reikalinga informacija apie dirbtą laiką ir atlygį. Taigi darbuotojo prašymu ši informacija pateikiama galimomis šiuolaikinėmis formomis, taip pat ir suteikiant elektroninę prieigą įmonės apskaitos sistemose.
Numatoma darbo laiko nustatyti reaguojant į objektyviai nulemtus galimus darbo paklausos svyravimus, o Vyriausybė, pasikonsultavusi su Trišale taryba, tvirtins sezoninių darbų sąrašą. Taip išvengtume šešėlio. Be to, atsisakę darbuotojo pažymėjimų, išvengtume papildomos biurokratinės naštos.
Darbo grafikai, nepažeidžiant darbuotojo interesų, formuojami ir pateikiami darbdaviui priimtina komunikavimo priemone. O juk Darbo kodekse nurodyti "stendai" daug kur - praėjusio tūkstantmečio reliktas. Siekiant įdiegti minėtus patobulinimus, tinkamas vaidmuo suteikiamas ir kolektyviniams susitarimams, - o tai šiuolaikinių darbo santykių požymis.
Suprantama, kad socialiniai partneriai kartais kalba skirtingomis kalbomis, tačiau Vyriausybės pareiga - rasti kelią optimaliems sprendimams. Tikime, kad esmines nuostatas pavyks suderinti ir jos bus pateiktos Seimui.
Ketinama inicijuoti svarstymus dėl Trišalės tarybos funkcijų peržiūrėjimo - jai pavesti analizuoti ir teikti konsultacijas darbo santykių srityje. Tuo pat metu planuojama europiniu pavyzdžiu įsteigti socialinius ir ekonominius klausimus nagrinėjantį komitetą, atstovaujamą socialinių partnerių, kuris būtų patariamasis valdžiai, jai pačiai nedalyvaujant, formuojant partnerių nuomonę.
Dar iki šių svarstymų reikėtų tobulinti atstovavimą socialinių partnerių stovyklose (ypač darbdavių) - atstovavimo proporcijas būtina nustatyti atsižvelgiant į atstovaujamos grupės (nebūtinai ūkio šakos) įtaką kuriant bendrąjį vidaus produktą.
Leidimus dirbti užsieniečiams, ypač aukštą pridėtinę vertę sukuriantiems darbuotojams, jeigu nustatytas jų poreikis, reikėtų teikti mažinant administracines procedūras.
Kovos su šešėliu politika ir priemonės
Kontroliuojant mokestinių prievolių vykdymą, per pusmetį nustatyti 3 tūkst. pažeidimų ir papildomai priskaičiuota daugiau nei 90 mln. litų mokesčių, pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų, nustatyti 67 galimai neteisėtai praturtėję asmenys, nepagrįstai įgyto turto vertė - 30 mln. litų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje sulaikoma 19 procentų tabako gaminių kontrabandos, o Europos Sąjungoje sulaikymų vidurkis - tik 6 procentai.
Be to, kas išvardyta, atnaujinome komisijos kontrolės ir teisėsaugos bendradarbiavimui koordinuoti darbą. Parengtas ir įgyvendinamas visas kontrolės priemonių kompleksas. Išskirtinis dėmesys jame skiriamas:
- akcizinių prekių kontrabandos ir nelegalios apyvartos vidaus rinkoje kontrolei;
- mokestinių pažeidimų ir nusikaltimų atskleidimui;
- nelegalaus darbo ir "vokelių" kontrolei.
Numatytos šiuo tikslu kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo priemonės įgyvendinamos bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Prokuratūrai.
Stiprinamas analitinis darbas ir nuoseklus visų institucijų bendradarbiavimas, leidžiantis atskleisti itin sudėtingas, taip pat tarptautines sukčiavimo schemas: bendromis VMI, Muitinės ir FNTT jėgomis atskleista tarptautinio sukčiavimo prekiaujant naftos produktais schema, VMI ir FNTT kartu atskleista tarptautinio sukčiavimo mokant PVM iš prekybos vilkikais schema ir daug kitų nusikalstamų mechanizmų.
Vidaus rinkos kontrolė sustiprinta šiomis priemonėmis:
- nustatomos nelegalių produktų gamybos, sandėliavimo, realizavimo vietos ir šią veiklą organizuojantys asmenys;
- gerinama šalies turgaviečių ir viešų prekyviečių kontrolė;
- siekiant gerinti nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką ir nustatymą, pertvarkytas Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir įsteigtas specializuotas Turto susigrąžinimo padalinys.
Mokesčių vengimo srityje sustiprintas dėmesys:
- prekybai metalo laužu ir metalo gaminiais;
- taksi paslaugų sektoriui;
- medicinos paslaugų sektoriui;
- prekybai elektroninėje erdvėje.
"Vokelių" ir nelegalaus darbo kontrolės srityje rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai yra statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, maitinimo paslaugos, autotransporto remontas, taksi paslaugos. Nors tradicinio nelegalaus darbo reiškinių mažėja, juos keičia pažeidimai, susiję su darbo apmokėjimu. Todėl Vyriausybės sprendimu rengiamos teisėkūros iniciatyvos kovai su šešėline ekonomika.
* Parengtas ir Seimui pateiktas svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kuriuo numatoma atsakomybė ir nelegalių prekių pirkėjui.
* Parengti teisės aktų dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, viršijančių 10 tūkst. litų sumą, apribojimo projektai.
* Parengti pasiūlymai dėl Baudžiamojo kodekso ir kitų reikalingų teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų suderinta ir sugriežtinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
* Parengtas Darbo kodekso pakeitimo projektas, pagal kurį, jeigu nustatomas nelegalaus darbo atvejis, darbdavys baudžiamas ne tik šiuo metu numatyta administracine atsakomybe, bet jam kiltų ir papildomos finansinės pasekmės - nelegaliai dirbusiam asmeniui darbdavys turėtų sumokėti trijų mėnesių dydžio minimalų atlyginimą su nustatytais mokesčiais. Tai paskatintų darbdavio atsakomybę.
* Parengtas Vyriausybės nutarimo "Dėl Akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo" projektas, kuriuo stiprinama akcizinių prekių judėjimo kontrolė.
Verslo aplinkos gerinimas
Investuotojai jau palankiai įvertino Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo pataisas, kurios leidžia realizuoti principą "nuo idėjos iki rakto" per daug trumpesnį laiką, išvengti buvusių biurokratinių kliūčių.
Toliau bus gerinama investicinė aplinka. Jos patrauklumą turėtų sustiprinti veiksmingesnę ir skaidresnę veiklą laisvosiose ekonominėse zonose ir pramoniniuose parkuose reglamentuojantys įstatymų projektai.
Suprantama, kaip svarbu sukurti palankias sąlygas verslui steigtis, plėstis ir klestėti. Manau, kad būtina šalinti konkrečias veiklos kliūtis tokiuose sektoriuose, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų. Tai - statybų, verslo paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeninės prekybos sektoriai.
Akivaizdu, kad investuotojus tam tikrais atvejais sustabdo viešasis interesas - juo, deja, neretai piktnaudžiaujama.
Dar 2004-aisiais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse pažymėjo, kad viešasis interesas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešasis interesas - tai visuomenei svarbi vertybė, gėris, kurio užtikrinimu turi rūpintis valdžios įstaigos ir į kurį neatsižvelgus būtų pažeistos ne vieno, o daugelio žmonių teisės ir teisėti interesai. Tačiau visuomenė sudaryta iš atskirų grupių, kurių interesai skiriasi, neretai vienas kitam prieštarauja. Taigi viešojo intereso esamu reglamentavimu dažnai pasinaudoja suinteresuotos grupės ar pavieniai asmenys.
Tad ši Vyriausybė ketina viešąjį interesą apibrėžti įstatymuose, plačiau įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą ir riboti galimybes kreiptis dėl jau priimtų sprendimų panaikinimo. Jeigu dėl skundo ar ieškinio patenkinimo valstybė ar savivaldybė gali patirti didesnę žalą nei žala, padaryta visuomenės interesams, viešajam interesui ginti turėtų būti taikomos kompensacinės priemonės, nenaikinant valstybės ar savivaldybės sprendimų.
Taip pat labai svarbu remti produktyvias investicijas.
Turime sukurti pramonei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms palankią reguliavimo aplinką, grindžiamą geresnio reglamentavimo principais ir viešojo administravimo modernizavimu. Tai apima elektroninių viešųjų pirkimų plėtrą, viešojo administravimo skaitmeninimą, taip pat administracinių procedūrų supaprastinimą ir jų skaidrumo skatinimą.
Kalbant apie finansavimo problemas, nerimą kelia, kad daugeliui investuoti norinčių mažųjų ir vidutinių įmonių subjektų gauti finansavimą kliudo sumažėjusios ir brangios finansavimo galimybės, todėl labai svarbu atkurti normalias skolinimo sąlygas.
Sveikintina, kad ir naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje daug galimų finansavimo šaltinių bus prieinama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Labai svarbu užtikrinti, kad įmonės būtų gerai informuotos apie šias finansavimo galimybes.
Iitin atsakingai planuojamas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skatinimas ES struktūrinės paramos lėšomis
2007-2013 m. laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje daugiausia skatinamos pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę "Invest LT+", kuriai skirta 127,71 mln. Lt.
2014-2020 metams ES struktūrinės paramos prioritetui "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" planuojama skirti 685, 55 mln. eurų (2,367 mlrd. litų) paramos lėšų.
Vyriausybė jau pritarė Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos kryptims:
1. Energetika ir tvari aplinka.
2. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
3. Agroinovacijos ir maisto technologijos.
4. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos.
5. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
6. Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT).
Kitų metų Valstybės biudžeto projekte užsienio investicijoms skatinti numatyta skirti 5 mln. litų.
Norėčiau pabrėžti, jog svarbiausias inovacijų politikos klausimas yra ne tik investicijų išsaugojimas ar didinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bet ir veiksmingas, efektyvus tų investicijų panaudojimas, siekiant skatinti naujų rinkų kūrimąsi, visų formų inovacijas ir didinti produktyvumą.
Tikimės, kad numatytos lėšos, Vyriausybės atlikti darbai ir konkretūs planai turės įtakos ekonomikos augimui, skatins konkurencingumą, padarys Lietuvą patrauklesnę investuotojams.
Dėkoju už dėmesį.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.