Didesnių nei 500 hektarų žemės sklypų savininkų suvaržymas valstybei atneš daugiau žalos nei naudos. Tokią nuomonę išsakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) agroreikalų komitetas. Būtent stambiųjų žemės ūkio bendrovių ar ūkininkų veiklos apribojimus nori įteisinti Vyriausybės numatomi priimti normatyviniai dokumentai. 

„Situacija tapo tragikomiška. Vyriausybei nesugebėjus pažaboti spekuliacijos žeme, dabar norima kirsti per patį našiausią žemės ūkio sektoriaus subjektą – bendroves ir stambius ūkininkus, valdančius 500 ha ir didesnius sklypus“, - teigia LVDK agroreikalų komiteto pirmininkas Marius Žutautas. 

Jo teigimu,  bendrovės ar ūkininkai, valdantys didesnius negu 500 ha sklypus, negalės lygiomis konkurencinėmis sąlygomis įsigyti su jų turimomis valdomis besiribojančių sklypų, nes pirmumo teisę įsigyti besiribojantį sklypą naujieji normatyviniai dokumentai numato tik smulkiesiems savininkams. 

Pasak M. Žutauto, vien tik žemės ūkio bendrovės, dirbančios šiek tiek daugiau nei 350 tūkst.  hektarų, o tai 13 proc. šalies dirbamos žemės, sukuria daugiau kaip 40 procentų visos žemės ūkyje pagaminamos prekinės produkcijos ir sumoka didžiąją dalį žemės ūkio sektoriaus mokesčių. Priėmus naująsias Žemės įstatymo pataisas, būtų akivaizdžiai ribojamos tokių žemės ūkio bendrovių investicijos ir jų tolesnė raida. 

Atlikti tyrimai rodo, kad būtent 500 ha ar didesnis ūkis Lietuvoje pagamina daugiausia žemės ūkio produkcijos. Negana to, toks ūkis sukuria darbo vietų, o tai itin svarbu nedarbo kamuojamose kaimo vietovėse. 

M. Žutauto vertinimu, Lietuvoje vyksta kartų pasikeitimas, kai žemę iš savo tėvų ir senelių perima jaunesnioji karta. Jaunimas neretai nusprendžia ne dirbti paveldėtas žemes, o jas parduoti. LR Konstitucija numato savininko teisę parduoti savo turtą bet kam, siūlančiam didesnę kainą. Savo skubotais sprendimais Vyriausybė šią teisę siekia suvaržyti, o tai iš esmės reiškia, kad įsigaliojus naujiesiems Žemės įstatymo pakeitimams, šalyje ilgainiui neliks didesnių kaip 500 ha ūkių. 

LVDK teigia, kad toks žemės pardavėjų teisių varžymas gali turėti itin neigiamų pasekmių visam žemės ūkio sektoriui ir žemės ūkio apdirbamajai pramonei. „Jei tokie žemės sklypų apribojimai būtų įvesti, Vyriausybė turėtų tiesiai pasakyti, jog žemės ūkyje Lietuva grįžta į tarpukario rėžių sistemą”, - teigia M. Žutautas. - Tuomet būtų aišku, kad savininkams neverta investuoti į modernesnę ir pajėgesnę techniką, nes mažuose sklypuose tokia technika būtų nereikalinga “. 

LVDK taip pat atkreipia dėmesį, jog pataisos apima 4 ir 6 žemės įsigijimo straipsnius, kuriais reglamentuotas eiliškumas buvo suderintas su asocijuotais partneriais, t.y. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Žemės ūkio rūmais (ŽŪR). Prisidengiant tik iš dalies atliktu įstatymo derinimu, naujosios pataisos pateikiamos tolesniam svarstymui. Akivaizdu, jog pasiūlymų poveikis žemės ūkio sektoriui išsamiai apsvarstytas nebuvo.  

LVDK  agroreikalų komiteto pirmininkas

Marius Žutautas 8-656-80777