Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Mokslininkas: Elektros energijos kaina Švedijos rinkoje mažesnė negu Lenkijos rinkoje, bet didesnė negu Rusijos rinkoje
2013-05-09
Analizuojant Lietuvos energetikos perspektyvą, svarbu numatyti, kokios elektros energijos kainos bus kitose rinkose, kaip Lenkijos ir Vokietijos, mano Lietuvos energetikos instituto specialistas Arvydas Galinis.
“Buvo analizuota, kaip kainos kito Lenkijos, Vokietijos, Skandinavijos rinkose. (…) Reikia pasakyti, kad atskirais metais pastebimas gana didelis skirtumas tarp kainų vienoje ir kitoje rinkoje. Tačiau jeigu pažiūrėtume į ilgalaikę perspektyvą, kuo mes savo studijoje turėtume remtis, matyti, kad, tarkim, 2007–2012 m. laikotarpiu, priimant, kad kaina Švedijos rinkoje buvo 100 %, Lenkijoje gautume 4,3 % didesnę kainą. Taigi mes savo studijoje ir priėmėme tuos rezultatus, ir laikėme, kad elektros energijos kaina Lenkijos rinkoje bus apie 4,3 % didesnė negu Švedijos rinkoje. Darėme prielaidą, kad Rusijos rinkoje kaina galėtų būti truputį mažesnė negu Švedijos rinkoje, ir pagal mūsų prielaidas tai būtų 2 % mažesnė kaina negu Švedijos rinkoje”, - sakė A. Galinis.
Anot jo, charakteringas aspektas yra tas, kad realizuojant lankstų nebranduolinį scenarijų būtų galima pradėti spręsti problemas nuo aktualiausių klausimų. Tarkim, nuo šilumos poreikių, šilumos energijos tiekimo atpiginimo. Tai galima pasiekti pertvarkant tiek Vilniaus, tiek Kauno termofikacines elektrines į biokuro deginimą, pastatant komunalines atliekas naudojančias termofikacines elektrines, diegti kitas termofikacines ar kitokias elektrines. Proceso metu kasmet koreguojant sprendimus būtų galima lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Tiek sąlygas, besikeičiančias importo srityje, tiek technologijų prieinamumo srityje, ir adaptuoti savo elektros energetikos sistemą geriausiu atžvilgiu prie besikeičiančių sąlygų. Šiems scenarijams realizuoti reikėtų tam tikrų investicijų.
“Vėlgi, jeigu nagrinėjame tą palankų importo scenarijų, lankstų, nebranduolinį scenarijų, vidutinės metinės investicijos galėtų būti vertinamos apie 600 mln. Lt. Jeigu elektros energijos importas taptų nepalankus, metinės investicijos galėtų išaugti iki 1 mlrd. 12 mln. Lt per metus. Tas yra susiję su tuo, kad blogėjant importo sąlygoms mums reikėtų investuoti į didesnio efektyvumo elektrines. Didesnio efektyvumo, vadinasi, ir brangesnes investicijų požiūriu elektrines”, - sakė A. Galinis.
Visagino atominės elektrinės statybos atveju, mano mokslininkas, reikėtų labai panašių investicijų kaip nepalankaus importo sąlygomis esant lanksčiam nebranduoliniam scenarijui, tai yra 997 mln. arba 1012 mln., praktiškai yra tos pačios investicijos.
“Atitinkamai, kiek reikėtų lėšų vienam ar kitam scenarijui realizuoti, panagrinėjus šitą sudedamąją matytume, kad sumažėjus vien tik galios išnaudojimo koeficientui elektrinės duodamo ekonominio efekto elektros energetikos sistemoje sunku būtų tikėtis maždaug iki 2035–2040 m., vėliau tas efektas per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti iki 1,5 mlrd. Lt, tačiau jeigu visi tie nagrinėti rodikliai pablogėtų iki mūsų priimtų reikšmių, jokio Visagino atominės elektrinės… O elektrinę vis dėlto pastatytume 2023 m., palyginti su nebranduoliniu scenarijumi, tas scenarijus neduotų, VAE statybos scenarijus neduotų, jokio teigiamo ekonominio efekto elektros energetikos sistemoje”, - tikino energetikos specialistas.
Išvados, teigė ekspertas, būtų tokios: jeigu elektrinės investicijos būtų atperkamos per 60 metų ir esant 5 % diskonto normai, tai gaminamos elektros energijos savikaina būtų tarp 20–22 ct ir apie 0,3 ct didesnė negu prognozuojama „Nord Pool“ kaina. Jeigu elektrinės investicijos grąžinamos per 18 metų, kaina pakiltų maždaug iki 28 ct ir „Nord Pool“ kaina viršytų apie 10–11 ct. Atitinkamai, esant 8 % diskonto normai, tie rodikliai būtų 28–31 ct arba 35–36 ct. Tiesa, atidavus investicijas, grąžinus investicijas, elektrinės elektros energijos gamybos savikaina galėtų nukristi iki 8–10 ct už kilovatvalandę.
Lyginant lankstų nebranduolinį scenarijų, esant palankioms sąlygoms, su VAE statybos scenarijumi, gautume, kad lankstus nebranduolinis scenarijus leidžia turėti apie 40 ct kilovatvalandės mažesnę savikainą, reikalauja apie 400 mln. Lt mažesnių kasmetinių investicijų. Tikėtinas ekonominis efektas vertinamas apie 5–7 mlrd. Lt, ir tai užtikrintų didesnį verslo konkurencingumą. Kadangi kainos Lietuvoje būtų mažesnės, tai leistų visoms įmonėms būti konkurencingesnėms.
“VAE statybos scenarijaus skirtumai su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant nepalankioms sąlygoms tuo atveju, kada mes esame priversti gaminti vietoj elektros energiją ir lankstaus nebranduolinio scenarijaus atveju, būtų tokie VAE pranašumai. Į tinklą leidžiamos elektros energijos savikaina 2–5 ct už kilovatvalandę mažesnė. Vidutinės metinės investicijos praktiškai vienodos kaip ir nebranduolinio scenarijaus arba, jeigu taip jau visiškai sąžiningai sakant, apie 15 mln. Lt mažesnės“, - mano A. Galinis*.
Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.
*Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl Energetikos strategijos krypčių
Daugiau informacijos apie tyrimą: Emilius Molovskys +79118192036
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.