Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

LBA bando išgelbėti savo narius nuo Lietuvos banko tyrimo

2013-01-25

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) bandymas (http://www.lba.lt/go.php/lit/Elektronines_prekybos_verslo_salygos_tur/514) pateikti elektroninės prekybos rinkos dalyvių abejones dėl "Bank link" paslaugų komisinių mokesčių pagrįstumo ir teisingumo kaip "mėginimą paveikti dviejų verslo subjektų derybas dėl paslaugų pirkimo ir pardavimo sau naudinga linkme siekiant įtraukti į dvišalių derybų procesą su šiuo klausimu nesusijusias šalis" yra klaidinantis ir neetiškas.

Advokatų profesinės bendrijos SKVLAW teisininkai, padėję rengti skundo Lietuvos bankui projektą, atkreipia dėmesį, kad Mokėjimų įstatymas numato, jog "mokėjimo paslaugų teikėjai nustato komisinius ir kitus atlyginimus nepiktnaudžiaudami ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi". Akivaizdu, jog ne visi rinkos dalyviai turi vienodas galimybes derėtis dėl "Bank link" paslaugos įkainių, tačiau bankai taip pat neturėtų turėti neribotos diskrecijos teisės nustatant "Bank link" paslaugos mokesčius. Šiuo atveju mažieji rinkos dalyviai turėtų būti apsaugoti minėtos Mokėjimų įstatymo nuostatos, vis dėlto, kad tokia "apsauga" būtų reali, yra reikalingas Lietuvos banko įsikišimas ir įpareigojimas bankus laikytis įstatyminio reglamentavimo, užtikrinančio mokėjimo paslaugos mokesčio ekonomiškumą, pagrįstumą ir teisingumą.

Būtent "Bank link" paslaugų komisinių mokesčių pagrįstumas bei teisingumas ir kelia pagrįstas abejones. Pirma, Lietuvoje šios paslaugos įkainiai yra ženkliai didesni nei kaimyninėse valstybėse.

Antra, banko kaštai vykdant "Bank link" pavedimą niekuo nepriklauso nuo pervedamos sumos dydžio, kad būtų apmokestinami procentine išraiška, kaip daroma šiuo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad fiksuotas įkainio dydis yra taikomas vykdant paprastą pavedimą, kuris savo esme niekuo nesiskiria nuo "Bank link" sistema vykdomo pavedimo.

Kuo pagrįsti šie įkainių skirtumai ir ar jie yra teisingi, tikimės, nustatys Lietuvos banko tyrimas.

Elektroninės prekybos rinkos dalyviai nėra pirmieji, kurie suabejojo Lietuvoje veikiančių bankų taikomų aptarnavimo mokesčių pagrįstumu. Dar prieš pusmetį tuo pačiu klausimu į Lietuvos banką ir Konkurencijos tarnybą kreipėsi ir tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Pastarojo meto įvykiai tiek pasaulyje, kur pradėtas tyrimas dėl manipuliavimo LIBOR palūkanomis, tiek Lietuvoje, kur didžiausi šalies komerciniai bankai Konkurencijos tarnybos sprendimu nubausti už neleistinus susitarimus, rodo, kad bankų sistemoje pasitaiko piktnaudžiavimų.

Nė vienas elektroninės prekybos rinkos dalyvis Lietuvoje neturi lygiaverčių derybinių galių su bankais. Bankai šalies ekonomikoje vaidina didžiulį vaidmenį, o nuo jų veiksmų dažnai priklauso kitų verslų sėkmė ar net išgyvenimo galimybė. Todėl bankų priimami sprendimai, sąžiningos ir pagrįstos kainodaros buvimas, yra gyvybiškai svarbus visai valstybei, o piktnaudžiavimai bankų sistemoje gali virsti milijoniniais nuostoliais kitiems verslams.

Primename Lietuvos bankų asociacijai (LBA) , kad Mokėjimų įstatymas numato, jog "Mokėjimo paslaugų vartotojas, manydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką".

Todėl LBA bandymas Lietuvos banką viešai pristatyti kaip "nesusijusią šalį", yra nesuprantamas.

Vertiname Lietuvos bankų asociacijos išsakytą užtikrinimą, kad "Bank link" paslaugų kainodarą lemia "ekonominė logika, sąnaudos ir konkurencinė aplinka". Tačiau norėtume, kad komisinių mokesčių pagrįstumą bei teisingumą įvertintų priežiūros institucija – Lietuvos bankas, kuris turi įstatyminę teisę atlikti tokį tyrimą.

Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta aukščiau, Lietuvos bankų asociacijos 2013 01 18 pareiškimą vertiname ne kaip norą padėti įvertinti situaciją ir užtikrinti sąžiningas bei teisingas derybas, o kaip bandymą paveikti Lietuvos banko būsimą sprendimą.

Pareiškimą pasirašo "IMK.LT", didžiausi Lietuvos bilietų platintojai UAB "Nacionalinis bilietų platintojas" ir UAB "Tiketa", po vieną ar daugiau interneto parduotuvių valdančios UAB "Pirk LT", UAB "Open 24", UAB "Skaitmeninis pasaulis", UAB "Imtus", UAB "Desmita Solutions" ir elektroninių mokėjimų UAB "EVP International".

Jurgis Gylys
UAB „IMK LT“ direktorius
jurgis@imk.lt
+37061155880


Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.