Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė UAB "Saerimner" kasacinį skundą, įpareigodamas bendrovę nutraukti ūkinę veiklą per tris mėnesius

2013-01-16

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiandien paskelbta nutartimi netenkino UAB "Saerimner" kasacinio skundo ir nustatė, kad UAB "Saerimner" ūkinę veiklą kiaulininkystės komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime, privalo nutraukti per tris mėnesius nuo šiandien priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje į teismą kreipėsi fizinių asmenų grupė, Kvietkinės ir Santakos kaimų bendruomenės, prašydami, kad teismas įpareigotų UAB "Saerimner" nutraukti jų teises pažeidžiančius veiksmus bei panaikintų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino, įpareigodamas UAB "Saerimner" ūkinę veiklą nutraukti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą. Šiuos sprendimus  UAB "Saerimner" skundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir savo skunde nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylą, nepagrįstai suabsoliutino negatorinį ieškinį pareiškusių ieškovų teisę ginti savo nuosavybę, taip paneigdami valstybės institucijos teisėtą veiklą - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento teisę išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus - ir UAB "Saerimner" konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir teisę užsiimti verslu, taip pat nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Orhuso konvencijos, numatančios visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus, gauti informaciją ir teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos srityje, nuostatas, be to, nepagrįstai atnaujino terminą taršos integruotos prevencijos leidimui apskųsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiandien priimtoje nutartyje pabrėžė teisės į sveiką ir švarią aplinką svarbą, nurodydamas, kad tai yra konstitucinė teisė, įtvirtinta Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose, bei būtinybę ginti šią teisę. Teismas konstatavo, kad Orhuso konvencija suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą ginant teisę į sveiką ir švarią aplinką, o tokios teisės teisminę gynybą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis. Konstitucinė teisė į sveiką ir švarią aplinką, garantuojama visiems asmenims, suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad teisę kreiptis į teismą, ginant visuomenės teises aplinkosaugos srityje, turi ir kaimo bendruomenės, kurios pripažintinos suinteresuotos visuomenės dalimi Orhuso konvencijos prasme. Kaimo bendruomenės pagal savo teisinę formą yra asociacijos, veikiančios pagal Asociacijų įstatymą ir savo veiklos įstatus, kuriuose viena iš bendruomenių veiklos sričių nustatyta aplinkosaugos sritis (asociacijų įstatų 7 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teisės į sveiką ir švarią aplinką gynimas negali būti susiaurinamas iki daiktinių teisių gynimo būdo (negatorinio ieškinio), savo (savo narių) teises bendruomenės gali ginti visais civilinėje teisėje įtvirtintais teisių gynybos būdais.
Pasisakydamas dėl termino administraciniam aktui apskųsti ir ieškinio senaties termino šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Civiliniame kodekse nėra nustatytų sutrumpintų ieškinio senaties terminų teisei į sveiką ir švarią aplinką ginti, todėl byloje taikytinas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Teisė kreiptis į teismą su ieškiniu atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad ieškovų skundžiamas jų teisės į sveiką ir švarią aplinką pažeidimas ir jo padariniai (oro tarša, nemalonūs kvapai) yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti kiekvieną dieną prasideda iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad civilinių teisių gynimui, kuris dominuoja šioje byloje, ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo, todėl teismai, gindami ieškovų teisę į sveiką ir švarią aplinką, atsižvelgdami į jos prigimtį ir pobūdį, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį administraciniam aktui ginčyti, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste turėjo diskrecijos teisę ex officio patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas praleistas ir ar nėra svarbių jo atnaujinimo priežasčių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės į sveiką ir švarią aplinką pažeidimo padariniai (oro tarša, nemalonūs kvapai ir pan.) kyla tik taršos šaltiniui vykdant ūkinę veiklą, todėl ieškovų teisės į sveiką ir švarią aplinką galėjo būti pažeistos tik UAB "Saerimner" atnaujinus ūkinę veiklą ir padidinus jos apimtis (kurios viršijo fermos pajėgumus), bet ne išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar per vieną mėnesį nuo jo išdavimo, nes ieškovai leidimo išdavimo procese nedalyvavo. Be to, svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ir tą aplinkybę, kad sužinoję apie savo teisių pažeidimą ieškovai ėmėsi savo teisių gynimo priemonių. Nors šios aplinkybės ieškinio senaties eigos nenutraukia, jos įrodo, kad subjektai veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi savo pažeistų teisių gynyba.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje išanalizavo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimą, atnaujinimą ir panaikinimą reglamentuojančias teisės normas ir pasisakė dėl jų aiškinimo bei pripažino, kad UAB "Saerimner", nesilaikiusi teisės aktuose nustatytos tvarkos atlikti poveikio aplinkai vertinimą, neįvykdė visų sąlygų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, todėl šis leidimas negalėjo būti išduotas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertinęs UAB "Saerimner" padarytus pažeidimus nurodė, kad jie tiesiogiai veikia vykdomą veiklą, jos pobūdį ir rezultatą, todėl tik visiškas ūkinės veiklos nutraukimas laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone. Toks veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu - UAB "Saerimner" tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, UAB "Saerimner" galės užsiimti norima ūkine veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įpareigojimas nutraukti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką vykdomą UAB "Saerimner" veiklą nelaikytinas neproporcingu ūkinės veiklos laisvės ribojimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiandien priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos - 2013 m. sausio 16 d. UAB "Saerimner" ūkinę veiklą kiaulininkystės komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime, privalo nutraukti per tris mėnesius nuo šios datos.

Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt, bylos Nr. 3K-3-112/2013. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO INFORMACIJA SPAUDAI

Tel. (852) 212 72 32; 8 685 84863
El. paštas:   r.bucinskaite@lat.lt; www.lat.lt           
Adresas: Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius 

 

 



Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.