Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

R. Žylius: socialdemokratų receptas, kaip "pravalgyti" pinigus

2012-10-24

Vengimas kalbėti apie konkrečius darbus, detalių nebuvimas ir nenoras gilintis į realybę arba tiesiog pinigų "pravalgymo" receptas - toks susidaro pagrindinis įspūdis skaitant socialdemokratų partijos ekonominę programą.
Prieš rinkimus socialdemokratai kartojo - jei jie suburtų koaliciją ir formuotų valstybės biudžetą, tai griežto taupymo būtų kur kas mažiau. Tuo tarpu dabartiniai valdantieji tęs fiskalinės drausmės politiką.
Ką gi, ne vienas ekonomistas diskutuoja apie ekonomikos gaivinimo technologijas ir yra tokių, kurie argumentuoja, kad dabartiniu laikotarpiu intensyvus pinigų įliejimas į ekonomiką yra būtinas, o taupymo ir biudžeto subalansavimo priemonės turėtų būti lanksčios.
Tiesa, dalis pasaulio ekonomistų, atsainiai dalijančių patarimus Baltijos šalims, nelabai suvokia mūsų specifikos -  jiems, regis, nežinoma, kad mes neturime neribotos galimybės skolintis ar spausdinti savo pinigus. Tačiau šis požiūris turi pasekėjų.
Atrodo, kad viena tokių yra ir Lietuvos socialdemokratų partija.
Socialdemokratai ne kartą deklaravo pirmiausia žiūrėsiantys į žmogų, o ne į skaičių eilutes biudžeto eilutėse.
Klausimas netrivialus. Pasiūlymas išlaidauti sukuria grėsmę prasiskolinti - lengvesnis gyvenimas dabar gali užkrauti "graikiškas" skolas vaikams. Tačiau siūlytojai viliasi, kad pradėjusi kilti ekonomika sugebės grąžinti skolas iš augimo. Tokia prognozė turi daug nežinomųjų, tad pasaulio ekonomistai kuria sudėtingas argumentacijos schemas, kad pagrįstų šias hipotezes.
Dabartinės Vyriausybės ekonomikos skatinimo politika
Giliausios krizės metu 2009-aisiais dabartinė Vyriausybė išskyrė du prioritetus - neleisti šaliai subankrutuoti suvaldant biudžeto skylę ir neleisti ekonomikai sugriūti. Buvo aišku, kad reikėjo visomis pastangomis skatinti verslą, kadangi sustojęs vartojimas ir kreditavimo verslui galimybių dingimas kėlė riziką visiškai sunaikinti ekonomiką. Kartais viešoje diskusijoje pamirštame tuos sprendimus, prisimindami tik taupymą.
"Invega" teikė įmonėms garantijas ir dirbo su bankais, kad atsigautų skolinimas. VMI ir SODRA teikė mokestinius kreditus, kad įmonės galėtų atidėti mokesčių mokėjimą. Spurtavo viešųjų pastatų renovacija, tad per 1 mlrd. litų užsakymų gavo statybos sektorius, kuris labiausiai nukentėjo nuo 2009 metų krizės.
Paspartintas ES struktūrinių fondų paramos skirstymas užtikrino, kad įmonės gavo taip reikalingų lėšų išgyventi. Tačiau šios lėšos nebuvo skirtos tiesiog "gelbėjimui" ar "pravalgymui" -  jos buvo skirtos infrastruktūros kūrimui, gamybos modernizavimui, energijos taupymui, naujų produktų kūrimui, eksporto galimybių atvėrimui. Rezultatai akivaizdūs - Lietuvos BVP pradėjo kristi vėliau ir atsigavo anksčiau nei mūsų kaimynės. Tad padėtos pastangos stabilizuoti finansus ir paskatinti ekonomiką davė rezultatus.
 
Išskirtinis  dabartinės Vyriausybės ekonomikos skatinimo programos bruožas - buvo sukurtos skatinimo priemonės, kurios nenaudojo biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad visos šios priemonės "įdarbino" ES lėšas ar kitus šaltinius ir nereikėjo papildomai skolintis. Kita labai svarbi nuostata, kurios buvo ir yra laikomasi - pinigai skiriami ne "pravalgymui", o ekonomikos augimui skatinti.
Socialdemokratų ekonomikos skatinimas
Bet pažiūrėkime, kaip šias problemas gvildena LSDP savo programoje.
"Būtinas ir einamųjų išlaidų (išskyrus socialinių programų) taupymas, kartu finansavimo, skirto valstybės investicijoms, didinimas, palaikant valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu bei skolos aptarnavimo išlaidas priimtinu lygiu", - rašoma LSDP programoje.
 "Visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą", - kartoja partijos lyderis A. Butkevičius.
Savo programoje socialdemokratai taip pat žada "taikyti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms bei kitai intelektinei veiklai". LSDP programos skyriuose taip pat pateikiamos nuorodos į atskirų sektorių pvz., transporto infrastruktūros, biokuro ir kitų projektus, kurie turėtų paskatinti didįjį verslą.
Socialdemokratų ekonomikos skatinimo programos esmė - PVM lengvatos, apie kurias jau diskutuojama ne vienerius metus. Pripažinkime, šios nuostatos negalėtų vadintis stipriu ir įtikinančiu  ekonomikos skatinimo planu.
Toks ekonomikos "gelbėjimo" planas ir vartojimo mokesčių mažinimas pareikalautų papildomo skolinimosi biudžeto skylėms užtaisyti ir nesukurtų pagrindo ateities augimui. Tai tiesioginio pinigų "pravalgymo" receptas.
V. Uspaskich su  "generuojančia" ekonomika pateikia bent jau kai kurias idėjas ir detales, kaip jo programa galėtų veikti. Galime tuos teiginius kritikuoti ir dėl jų diskutuoti.
LSDP programoje sunku aptikti net užuominų į detales, kaip partija ketina skatinti ekonomikos augimą.
Skaitant programą krenta į akis, kad socialdemokratai vengia konkrečių įsipareigojimų ir aiškaus įvardijimo, kas bus padaryta. 
"Taisyti konservatorių ir liberalų "naktinės" mokesčių reformos klaidas. Įvesti progresinius mokesčius. Taikyti neapmokestinamojo turto dydį (nekilnojamo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties). Numatyti aukštesnius mokesčio tarifus prabangiam turtui", - rašo socialdemokratai.
Apie kokias klaidas kalbama? Ar partija siūlo grąžinti 18 proc. PVM? Ar žada padidinti pajamų mokestį?
Socialdemokratai taip pat žada "išplėsti valstybės teikiamų viešųjų paslaugų sektorius, kurie ekonominio "bumo" metu negalėjo užtikrinti rinkos diktuojamų atlyginimų, todėl nuolat "kentėjo" nuo žmogiškųjų išteklių trūkumo".
Apie kokius sektorius kalbama? Ar reiktų suprasti, kad socialdemokratai nemato skirtumo tarp 2009-ųjų ir 2012-ųjų? Juk "bumas" jau seniai praėjo ir viešasis sektorius vėl tapo gana patrauklus darbdavys.
Socialdemokratų pomėgis kalbėti neapibrėžtai kartais virsta kurioziškais teiginiais.
LSDP programoje rašoma: "Kontroliuoti, kad bankininkai neleistinais veiksmais nesukeltų naujos ekonominės krizės. Daryti įtaką, kad bankai labiau prisidėtų prie harmoningo ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdytų atsakingą ūkio kreditavimą. Liberalizuoti naujų investicinių bankų steigimosi Lietuvoje sąlygas. Peržiūrėti finansų įstaigų apmokestinimo politiką".
Vienintelis teiginys, kuris nustato kryptį šiame paragrafe yra "liberalizuoti steigimosi sąlygas". Bet  ką reiškia pasakymas "daryti įtaką, kad bankai (...) vykdytų atsakingą ūkio kreditavimą", o ypač "peržiūrėti (...) apmokestinimo politiką"?
Skaitytojui net nepasufleruojama,  kas šiandien šioje srityje yra negerai ir, kokia kryptimi LSDP žada kažką keisti. Peržiūrės politiką ir didins apmokestinimą,  gal įves naujus mokesčius bankams?
Na ir klasikinis manevras, matomas beveik visų partijų programose  -  kalbėti taip, lyg iki šiol Lietuvos ekonomika neegzistavo ir bus pradėta kurti iškart po rinkimų, t.y. vos prisieks naujoji Vyriausybė.
LSDP rašo: "Skatinsime ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudojant Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukiant Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas".
Socialdemokratai, regis, net nežino apie šiuo metu veikiančias skatinimo programas, milijardus litų ES struktūrinės paramos, kuri pasiekė ir pasiekia Lietuvos įmones. 
Pamirštas ir faktas, kad 670 milijonų litų ES paramos  jau skirta vien Lietuvos eksportuotojams skatinti. Neužsimenama ir apie tai, kad Lietuva jau antrus metus iš eilės yra tarp labiausiai augančių ES šalių ir tokia veikiausiai išliks.
LSDP partijos programoje randame tik pažadą tiesiog skatinti ekonomikos atsigavimą ES struktūriniais ir visais kitais fondais.  Tačiau apie konkrečią ekonomikos "skatinimo" strategiją reiklesniam skaitytojui lieka tik pasvajoti.
Socialdemokratų programą neabejotinai vainikuoja šis teiginys:  "Įgyvendinti konkrečias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti - per kreditavimo sistemą, mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatinant darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarant geresnes sąlygas steigti naujas įmones."
Įsiskaitykite dar kartą - viename sakinyje surašomos visiškos abstraktybės, kartu panaudojamas žodis "konkrečias". Taigi nereikia laužyti galvos, kas Lietuvoje negerai su kreditavimo sistema, administracine našta ar įmonių steigimu. Užtenka pasakyti, kad bus "konkrečios" priemonės ir viskas išsisprendžia.
Skaitant programą vis persekioja nenumaldomas jausmas, kad programos autoriai arba nežino, arba nesako, ką jie ruošiasi daryti.
Tai galėtų reikšti kelis dalykus, kurie nebūtinai yra blogi. Pirmiausia, kad partija nelabai stropiai atliko namų darbus. Antra, kad veikiausiai bus daroma tai, kas iki šiol buvo daroma, t.y., tie patys dalykai, kurie jau sėkmingai veikia.  Trečia, kad, nesant aiškių nuostatų, bus pasiduodama didžiausioms įtakoms - finansiškai remiami verslai, kurie atkakliausiai paprašys ir suteikiamos PVM lengvatos tiems, kas garsiausiai šauks.
Apie priešrinkimines diskusijas
Šių metų Seimo rinkimai turi daug naujų bruožų - daugiau rinkimų žinių internete, kokybiškesnės diskusijos televizijoje.
Rinkėjas gali susidaryti kur kas geresnį vaizdą, kaip partijos save pristato. Tačiau vienas dalykas išlieka toks pat  - partijos ir jų lyderiai labai vengia konkrečių pasisakymų apie tai, kas bus padaryta. Tai ypač ryšku kalbant apie ekonomines partijų programas.
Viena svarbių išvadų ateičiai - visuomenė ir žiniasklaida turėtų reikalauti, kad partijos pristatytų savo būsimus ministrų kabinetus. Tik tada galėsime girdėti konkretesnius pasisakymus apie tai, ką vienas ar kitas ekonomikos ministras darytų konkrečioje situacijoje, ką įsipareigoja ir kaip galvoja.
Post scriptum
Darbo partijos "generuojanti" ekonomika ir socialdemokratinė ekonomikos skatinimo programa sudaro keistai aptakų duetą.
Pritarčiau, kad šios partijos ekonomikos klausimais turi nemažai bendro, ypač, kai kalbame apie vengimą įvardinti konkrečius darbus ir veiksmus.
Tiesą sakant, Darbo ir Socialdemokratų partijos koalicijos ekonominei programai apibūdinti geriausiai tiktų grupės  "69 danguje" labai išraiškinga daina  "Skrisim".
 "Skrisim, rankas iškelsim, mes - nerealios! O visa kita - tik detalės. /Žinau, kad galim, surasim kelią! Nors be sparnų - tai tik detalės,", -  į detales nėra linkusi gilintis "69 danguje". Lyrinis nukrypimas, bet labai panašu, kad partijos įkvėpimo sėmėsi ir iš šių populiarių merginų.
 



Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.