Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Premjeras: siūlymas yra labai aiškus – siekti dar labiau mažinti darbo apmokestinimą

2012-09-10

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, Prezidentė praėjusią savaitę sakė, jog ši Vyriausybė ir Seimas jau nebespės nuveikti ko nors reikšmingo šilumos ūkyje. Šiandien Parlamentas renkasi į rudens sesiją – paskutinę sesiją prieš rinkimus. Kokius svarbius gyventojams ir valstybei įstatymus ketina teikti Vyriausybė?

Vyriausybė, suprasdama tą laiko ribotumą ir Seimo darbo paskutinius mėnesius tam tikrą specifiką, pasiūlė tik keletą įstatymų, kurie jau yra svarstomi Seime, kad jie būtų užbaigti. Pirmiausiai paminėčiau pensijų sistemos reformos įstatymus, ypatingai privataus kaupimo sistemos įstatymus. Paminėčiau taip pat ilgus svarstymus, vykusius Seime dėl Vyriausybės pateikto Teritorijų planavimo įstatymo, kuris yra labai svarbus, leidžiantis efektyviau vykdyti labai svarbią statybos darbams teritorijų planavimo funkciją ir kartu sudarant galimybes ginti viešuosius interesus. Ši sistema taip pat būtų labai svarbi, kad tos diskusijos Seime taip pat būtų baigtos. O dėl šilumos, tai Energetikos ministerija yra parengusi Šilumos ūkio pertvarkos įstatymo projektą, kuris tikrai bus dar diskutuojamas. Vyriausybės teikiamo įstatymo viena iš pagrindinių minčių ir yra susieta su tuo, kad turime ieškoti tokių sprendimų, kurie leistų pasiekti didesnę konkurenciją, ypač tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių, ar dėl susiklosčiusių tam tikrų monopolinių situacijų, ar dėl savivaldybės neturėjimo politinės valios problemą spręsti, neatsiranda tos reikalingos konkurencijos ir dėl to kenčia vartotojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) pradėtą tyrimą dėl galimo dujų koncerno "Gazprom" piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeidžiant antimonopolines ES taisykles. Gal dėl to Rusija dar labiau gali padidinti spaudimą Lietuvai ir dar kelti tiekiamų dujų kainas, atsirevanšuodama ES už pradėtą tyrimą?

Galiu tik pasveikinti Europos Komiją (EK) su sprendimu pradėti "Gazprom" veiksmų ES, Centrinėje Europoje, visame mūsų regione tyrimą. Manyčiau, kad ir Rusijos vadovų reakcija rodo, kad toks tyrimas gali duoti tokių rezultatų, kurie tikrai reikalingi Europai. Europai reikia vieno dalyko, kad ir "Gazprom", kaip vienas iš svarbių dujų tiekėjų Europai, pradėtų visoje Europoje, taip pat ir centrinėje Europoje, elgtis pagal europines taisykles. Kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau ir pačiam "Gazprom" ir, be abejo, Europos vartotojams. Tai, kad Rusijos vadovai į šį tyrimą žiūri taip, sakykim, tikrai pakankamai sunerimę, rodo, kad iki šiol ta praktika, kurią naudojo "Gazprom" tiekdamas dujas centrinei Europai, ypatingai ten, kur jie turi istoriškai nuo sovietinių laikų susiklosčiusias monopolistines teises, yra neatitinkanti europinių taisyklių, sąžiningos konkurencijos taisyklių ir tą labai gerai supranta ir patys Rusijos vadovai, todėl taip sunerimę žiūri į šį prasidėjusį EK tyrimą. Aš manau, kad, visų pirma, pats tyrimo rezultatas turėtų būti tai, kad ir "Gazprom", kaip ir, pavyzdžiui, Norvegijos dujų tiekėjai, Šiaurės jūros dujų tiekėjai, Europoje elgtųsi pagal tas pačias taisykles. Aš negirdžiu, pavyzdžiui, kad Norvegijos tiekėjai, kurie taip pat tiekia didelius kiekius dujų į ES, praktiškai panašų kiekį kaip ir Rusijoje, skųstųsi dėl europinių taisyklių tiekiant dujas Europos vartotojams. Tai kuo greičiau prie tokių taisyklių pereis ir "Gazprom", tuo geriau bus ir pačiam "Gazprom", ir visiems vartotojams, nes dujų tiekimas pagal sąžiningas, skaidrias taisykles yra vienintelis galimas variantas, kuris leidžia ir vartotojui, ir tiekėjui veikti ir gyventi pagal aiškias taisykles ir gauti geriausią rezultatą iš bendros sąveikos.

Premjere, banko "Nordea" ekonomistai suskaičiavo, kad prieš krizę darbdaviai darbuotojų atlyginimams skirdavo apie 46 proc. sukuriamos pridėtinės vertės įmonėje, šiuo metu tik 29 nuošimčius. Žmonės girdėdami tuos skaičius mano, kad ir ekonomistai taip sako, gal vertėtų labiau apmokestinti kapitalą, o sumažinti darbo jėgos mokesčius, kurie šiuo metu yra, kaip sako ekonomistai, didesni nei Skandinavijos šalyse, kur mokesčiai yra dideli. Gal tuomet ir darbdaviai būtų labiau suinteresuoti mokėti didesnius atlyginimus, žinodami, kad mažiau iš tų atlyginimų atiteks mokesčių pavidalu biudžetui?

Aš dar nesu susipažinęs su tais tyrimais ir tais skaičiais, bet vieną dalyką galėčiau pasakyti: Lietuvoje per mokesčius į biudžetą, į viešuosius finansus yra sugrąžinama, lyginant su kitomis ES valstybėmis, pakankamai nedidelė dalis bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje tas procentas, kiek per mokesčius pinigų grįžta į viešuosius finansus, kurie po to naudojami viešosioms paslaugoms, švietimui, sveikatai, pensijom, yra apie 34 proc. Lietuvoje. ES vidurkis yra 44 proc., Skandinavijoje yra 54 proc. Tai lyg ir galėtumėm sakyti, kad čia viskas pas mus yra gerai, mes esam konkurencingi pagal bendrą mokesčių naštą, lyginant su kitomis šalimis, todėl į Lietuvą turėtų dėl to ateiti dar daugiau investicijų ir verslas galėtų labai sėkmingai plėtotis. Tačiau atskirose mokesčių srityse matome kai kurias problemas, kurias tikrai reikia spręsti. Visi ekspertai sutaria, kad verslui mažiausiai kenksmingi yra tokie, vadinkim, kapitalo, nekilnojamojo turto ar tie patys "žalieji" mokesčiai, taikomi transporto priemonėms. Toliau seka tokie mokesčiai kaip Pridėtinės vertės mokestis, dar toliau – darbo mokesčiai. Ir labiausiai paveikiantys verslą yra vadinamieji pelno mokesčiai. Su daugelių mokesčių pas mus tikrai situacija tikrai nėra bloga. Na, galbūt nėra gerai, kad mes nenaudojame tokių mokestinių instrumentų, kurie yra pakankamai populiarūs daugelyje Europos valstybių, turiu omeny tuos pačius turto mokesčius, kurie ekspertiniu požiūriu yra labiausiai neutralūs verslo atžvilgiu. Bet kai pažiūrime į darbo apmokėjimą, į darbo mokesčius, tai iš tikrųjų galim pamatyti, kad tarp ES valstybių mes nesam tie, kurie galėtų pasigirti mažiausiais darbo mokesčiais. Ypač atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, mūsų vienas siūlymas yra labai paprastas ir aiškus – siekti dar labiau mažinti darbo apmokestinimą, ypač mažas pajamas iš darbo santykių gaunančių žmonių apmokestinimą. Tai galima padaryti didinant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Kaip žinoma, nuo 2009 metų NPD turi labai aiškią progresinę dedamąją, kitaip sakant, didėjant pajamoms, mažėja NPD, todėl tie, kurie dabar gauna minimalią algą, moka Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) faktiškai tarp 6 ir 7 procentų. Tuo metu tie, kurie gauna virš 2 tūkst., moka visus 15 proc. Mes manome, kad tą progresyvumą galima dar labiau sustiprinti pakeliant NPD iki minimalios algos. Tačiau visiškai akivaizdu, kad tokiu atveju sumažėtų viešųjų finansų pajamos iš GPM ir norint tai subalansuoti, reikėtų įgyvendinti didesnės apimties, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto arba taip vadinamus "žaliuosius" mokesčius toje pačioje transporto srityje.

Premjere, šiandien išvykstate į Kinijoje rengiamą Naujųjų lyderių forumą. Ten skaitysite pranešimą, susitiksite su Kinijos premjeru. Apie ką su juo ketinate kalbėti?

Tai iš tiesų yra gera proga ir pristatyti tai, kaip mes matome Lietuvos reikalus, Šiaurės Baltijos regiono reikalus, kuo tikrai galima pasidžiaugti, kaip matome Europos krizės ir išėjimo iš krizės dalykus. Be abejo, labai įdomu taip pat išgirsti, kaip pasaulio ekspertams, pasaulio verslo lyderiams atrodo dalykai, besiklostantys visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. O su Kinijos premjeru pratęsime tuos pokalbius, kuriuos pradėjome dar šių metų pavasarį Varšuvoje. Kinijos ekonomika, kaip visi žinome, yra galinga ekonomika, labai sparčiai besiplėtojanti ir jau yra antroji ekonomika pasaulyje pagal savo apimtį. Kinija didina savo pajėgumus, investuodama ir į naujas technologijas, ir investuodama daugelyje pasaulio valstybių. Galime jausti jų susidomėjimą galimybėmis plėsti savo investicines galimybes ir ES, taip pat, sakykim, startuojant Baltijos valstybėse. Mes tuo esame suinteresuoti, turime neblogų galimybių, neblogų pavyzdžių. Turiu pasakyti, kad Lietuva, kaip visos trys Baltijos valstybės, iš tikrųjų sulaukia vis daugiau užsienio stambių kompanijų susidomėjimo galimybėmis čia įsikurti, plėtoti savo verslą, tokiu būdu atsirasti ir pačioje ES, taip pat matant galimybes toliau plėtoti savo verslo perspektyvas Rytų kaimynystėje.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba
Tel.: 8 706 63746
spauda@lrv.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.