Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Tyrimas: Lietuva – patraukli šalis verslui

2012-08-23

Lietuva – gera šalis verslo plėtrai. Kvalifikuoti darbuotojai, sąlyginai žemi veiklos kaštai ir geografinė padėtis yra vieni iš patraukliausių aspektų verslui šioje šalyje. Ne mažiau patrauklumo Lietuvai suteikia ir teigiamos ekonomikos vystymosi perspektyvos, įsitikinę Lietuvoje veikiančių švediškų įmonių atstovai.
„Stabili politinė aplinka, gera gyvenimo kokybė, rinkos pelningumas, geros sąlygos verslui pradėti, puiki mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūra – tai dar keli veiksniai, darantys Lietuvą patrauklią verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.

Ambasada, kartu su Švedijos prekybos tarybos biuru Lietuvoje atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kaip šalyje veikiančių švediškų įmonių atstovai vertina verslo klimatą Lietuvoje, kokie yra jų ateities lūkesčiai ir kokios, jų nuomone, svarbiausios sritys, kuriose būtini pokyčiai.

Apklausoje daugiau nei 30 proc. Lietuvoje veikiančių švediškų įmonių vadovų vertino šalies mokesčių sistemą, įstatymus, politinę aplinką, korupcijos įtaką verslui, gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, infrastruktūrą, žiniasklaidos patikimumą ir kitus veiksnius.

„Švediškoms įmonėms Lietuva yra patraukli. Švedija pirmauja užsienio investuotojų Lietuvoje sąraše ir  yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, – teigia ambasadorė C. Ruthström-Ruin. – Tai patvirtina ir mūsų atliktas tyrimas. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad jų įmonės šiais metais Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 230 milijonų litų. Tikimasi, kad tų pačių įmonių investicijų srautas Lietuvoje per ateinančius dvejus–trejus metus ūgtels iki 245 milijonų litų.“

Giria darbuotojus, jaučia kai kurių specialistų stygių
69 proc. respondentų nurodė, kad Lietuva – gera arba labai gera vieta verslui plėsti. Apklausoje dalyvavę švediškų įmonių atstovai gyrė lietuvius darbuotojus, apibūdindami juos kaip kvalifikuotus, išsilavinusius, inteligentiškus, jaunus, ambicingus, sunkiai dirbančius, tačiau taip pat pažymėjo, kad lietuviams trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos.

„Respondentų nuomone, kompetentingų darbuotojų pasiūla pardavimų, plėtros bei gamybos srityse Lietuvoje yra gera, – apie tyrimo rezultatus pasakojo ambasadorė C. Ruthström-Ruin.  – Visgi šalyje jaučiamas specifinių sričių specialistų trūkumas. Ypač – inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir techninį išsilavinimą turinčių asmenų.“

Švediškų įmonių atstovai Lietuvos rinką vertina kaip pelningą ir per ateinančius porą metų tikisi, kad jų įmonių pelnas augs. „Savo komentaruose respondentai atkreipė dėmesį, kad Lietuva priklauso Baltijos jūros regionui, kurį jie įvardino kaip augantį sparčiausiai Europoje“, – kalbėjo C. Ruthström-Ruin. 

Korupciją įtaria, bet tiesiogiai su ja nesusiduria
Vienas iš įdomiausių tyrimo rezultatų – 67 proc. respondentų teigia, kad korupcija Lietuvoje daro įtaką jų verslui. Tačiau pasiteiravus, ar per pastaruosius trejus metus teko tiesiogiai susidurti su korupcija, tik 15 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai.

Paklausti, ar mano, kad jų konkurentai pasirašė sutartis pasinaudoję korupciniais mechanizmais, 54 proc. respondentų atsakė teigiamai, tačiau asmeniškai 85 proc. respondentų su korupcija per pastaruosius kelis metus iš viso nesusidūrė.

Pasak Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims Manto Zalatoriaus, tai rodo, kad korupcijos suvokimas Lietuvoje yra daug didesnis nei pati korupcija. „Keli respondentų komentarai šiuos tyrimo rezultatus puikiai apibendrino. Cituoju: „Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos“, „Korupcijos suvokimas yra didesnis nei pati korupcija. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, – respondentų nuomonę dėstė M. Zalatorius.

Švediškų įmonių atstovai mini, kad per pastaruosius metus situacija korupcijos srityje Lietuvoje ženkliai pagerėjo. Tikimasi, kad ateityje situacija ir toliau gerės.

Problemos: uždelsti mokėjimai ir susisiekimas oro keliais
Tarp opiausių klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami artimiausiu metu, respondentai įvardino mokėjimo terminų nesilaikymą, daug laiko atimančias biurokratines procedūras ir sudėtingą susisiekimą su Lietuva oro keliais.
„Kritiškiausiai verslininkai įvertino mokėjimo terminų nesilaikymą, – kalbėjo Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims. – Mokėjimų kultūra Lietuvoje įvardinta kaip pati prasčiausia Baltijos šalyse, teigiant, kad „atidėti mokėjimai [Lietuvoje] tapo savotiška tradicija.“
Kad valstybinės įstaigos mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies, teigė 44 proc. respondentų. 23 proc. apklausos dalyvių tokią pačią nuomonę išdėstė apie privačias įmones.
„Pažymėdami, kad popierizmo Lietuvoje daug, biurokratiją švediškų įmonių atstovai įvertino kaip nekeliančią daug problemų, tačiau savo atviruose komentaruose pažymėjo, kad jos sumažinimas palengvintų įmonių veiklą,“ – sakė M. Zalatorius.
Dar patrauklesnę verslui, respondentų nuomone, Lietuvą padarytų mokesčių sistemos supaprastinimas ir stabilizavimas, darbo santykių liberalizavimas, tolesnis skaidrumo viešajame sektoriuje stiprinimas.
„Mokesčių sistema Lietuvoje įvertinta kaip pagrįsta ir gerėjanti,  – tyrimo rezultatus apibendrino M. Zalatorius, –tačiau nuomonių dėl šios sistemos būta įvairių. Vieniems respondentams šią sistemą lyginant su Kalėdų džiaugsmu ir teigiant, kad ji „yra fantastiška“, kiti akcentavo, kad mokesčių sistemai būtinas supaprastinimas ir stabilumas.“
Žemės ir jūros kelių, geležinkelių infrastruktūrą didžioji dalis švediškų įmonių atstovų įvertino teigiamai, tačiau susisiekimą su Lietuvą oro keliais prastai arba labai prastai įvertino 41 proc. apklausos dalyvių.
Nepasitiki žiniasklaida ir ginčų sprendimo sistema
Kritiškai respondentai atsiliepė ir apie žiniasklaidą. „Nors 58 proc. apklausos dalyvių teigė maną, kad Lietuvos žiniasklaida neblogai arba iš dalies funkcionuoja kaip komunikacijos apie jų įmonę platforma, žiniasklaidą kaip visiškai nepatikimą, mažai patikimą arba iš dalies patikimą informacijos šaltinį vertina 84 proc. respondentų“, – sakė M. Zalatorius. 
„Atviruose komentaruose švediškų įmonių atstovai rašė abejojantys nepriklausomos žiniasklaidos egzistavimu Lietuvoje, teigė pasitikintys tik keliais žiniasklaidos šaltiniais, – kalbėjo M. Zalatorius. – Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo.“

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų šalyje veikiančią įstatyminę bazę įvertino kaip nepalankią savo veiklai, tačiau nemažai jų išreiškė nepasitikėjimą ginčų sprendimo sistema. „50 proc. respondentų šia sistema pasitiki tik iš dalies, – kalbėjo M. Zalatorius. – Šį nepasitikėjimą galima apibendrinti vieno iš verslininkų išsakyta nuomone: „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių.“
Patarimas verslininkams – laikytis taisyklių
„Tyrimo rezultatai nudžiugino savo pozityvumu, – sakė ambasadorė C. Ruthström-Ruin. – Švediškų įmonių atstovai labai teigiamai vertina verslo klimatą Lietuvoje, o verslininkų lūkesčiai, susiję su tobulintinomis sritimis – optimistiški.“
Ambasadorė taip pat džiaugėsi teigiamu skandinaviškų įmonių įvaizdžiu Lietuvoje – 84 proc. respondentų teigė, kad kaip skandinaviškų įmonių atstovai jie yra vertinami labai gerai arba gerai.
M. Zalatorius atkreipė dėmesį į tyrime dalyvavusių verslininkų patarimus. „Lietuvos verslininkai drąsinami daugiau investuoti Skandinavijos šalyse, – kalbėjo Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims. – Tačiau respondentai taip pat akcentavo, kad tai darant būtina laikytis taisyklių, o būtent tai, jų nuomone, lietuviams neretai yra iššūkis.“ 66 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų mano, kad įstatymų Lietuvoje laikomasi tik iš dalies.
„Tarp daugiausiai švediškų įmonių atstovų išsakytų rekomendacijų šalies valdžiai – stabilumo, viešumo ir aiškumo priimant sprendimus principų laikymasis bei tolimesnis skaidrumo viešajame sektoriuje užtikrinimas“, – sakė M. Zalatorius. 
Jis taip pat džiaugėsi pozityviais ir optimistiškais tyrimo rezultatais. „Pesimizmo, negatyvumo, nusivylimo kontekste, taip būdingam Lietuvai, šio tyrimo rezultatai rodo, kad situaciją savo valstybėje dažnai vertiname pernelyg kritiškai ir neigiamai, – kalbėjo M. Zalatorius. – Verslo klimatas Lietuvoje yra palankus verslui vystyti ir ateityje situacija, kaip tikimasi, tik gerės.“

Apie Verslo klimato tyrimą
Studija, kurią inicijavo ir finansavo Švedijos ambasada ir Švedijos prekybos taryba Lietuva, atlikta 2012 m. balandžio–birželio mėn. Tyrimo rezultatai grindžiami Lietuvoje veikiančių švediško kapitalo įmonių atstovų atsakymais. Šiuo metu šalyje aktyviai veiklą vykdo 130 švediškų bendrovių. Apklausoje dalyvavo 34 proc. visų galimų respondentų.
Tyrimą atliko Švedijos prekybos taryba.

Kontaktai spaudai
Lina Balsytė
Tel.: +370 5 212 61 55
El. p.: lina.balsyte@swedishtrade.se

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.