Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

A. Janukonis: parama biokuro diegimui - tik mažesniems miestams

2012-07-24

Utenos gyventojams šilumos sąskaitos, biokuru pakeitus brangias gamtines dujas, neaugs. Tokia naujiena pasirodė žiniasklaidoje.
Belieka pasidžiaugti už Uteną, einančią teisingu keliu. Šio miesto pavyzdys dar kartą primena, kad biokuras yra pagrindinis priešnuodis dėl dujų aukštoms šilumos kainoms. Utenoje teigiamas biokuro poveikis pasijus iškarto, mat 50 procentų lėšų katilo statyboms buvo skirta iš ES fondų.
Deja, šiandien Lietuvoje tokios pagalbos gali sulaukti tik nedidelių miestų gyventojai. Žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, šiuo požiūriu yra diskriminuojami. Kodėl?
Pakankama parama biokuro projektams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti didžiausią naudą žmonėms. Biokuro katilinių statybos reikalauja didelių investicijų, o parama leidžia neįtraukti investicijų grąžos į šilumos kainą ir šilumos tarifą mažinti iš karto - vos startavus naujai katilinei. Kodėl taip negali atsitikti dideliame mieste? Atsakymas - didiesiems nėra sukurta finansinės paramos galimybių. Lietuvoje veikianti paramos sistema verčia didžiuosius miestus vartoti brangias gamtines dujas.
Iki šiol galiojo tvarka, kuri numatė, jog maksimali biokuro projektams skiriama suma iš ES fondų gali siekti 18 mln. litų. Utenos dydžio miestams tokių lėšų pakanka, tačiau didesnių miestų poreikiams tai - neadekvati parama. Pavyzdžiui, Šiauliuose pastatytos kogeneracinės elektrinės, kuri naudos biokurą, vertė sudaro 106 mln. litų. Prieš mėnesį atidarytos Alytaus kogeneracinės biomasės jėgainės statybos pareikalavo 87 mln. litų. Maža to, pastarajam projektui 18 mln. litų ES struktūrinių fondų parama buvo 25 proc. sumažinta. Ūkio ministerija tokį sprendimą priėmė jau įpusėjus jėgainės statyboms.
Didesniems biokuro projektams - ir 18 mln. litų paramos riba yra neadekvati. Dabar ji - dar labiau sumenkinta. Ūkio ministerija paskelbė naujas sąlygas, kuriomis remiantis bus paskirstyta 75 mln. litų apimties parama biokuro projektams. Ministerija skelbia, kad parama gali sudaryti 50 proc. projekto apimties, tačiau negali būti didesnė nei 5 mln. litų. Tiek kainuoja nedidelė biokuro katilinė, kuri gali atnešti naudos mažo miestelio šilumos ūkyje.
Dabartinė paramos skyrimo tvarka aiškiai parodo, kad valstybė toleruoja perėjimą prie biokuro tik mažuosiuose šalies miestuose. Pagrindiniai brangių gamtinių dujų vartotojai yra didieji šalies miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Matyt, šių miestų šilumos ūkiai yra トtaupomi" suskystintųjų dujų terminalui, kurio tiekiamą produkciją bus priversti vartoti gyventojai.
Iškalbingi ir ankstesnių metų duomenys. Nors Lietuvos gyventojai šilumai išleidžia daugiausia lėšų, 2004-2013 metais šilumos tiekimo įmonėms buvo skirta vos 145 mln. litų valstybės ir ES paramos. Tuo tarpu atliekų rūšiavimui skirta 500 mln. litų, vandentvarkai - net 3 mlrd. litų.
Nors būtent didžiųjų miestų gyventojų pečius slegia aukšti šilumos tarifai, kuriuos lemia dujų kaina, tačiau jų perėjimo prie biokuro valstybė neremia jokia forma. Tai - apmaudi praktika ir ydinga politika, neleidžianti gyventojams už šilumą mokėti mažiau.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.