Pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XP-1041(5), kuriais įtvirtinti svarbūs gyventojams bendrijų steigimo, valdymo ir veiklos pakeitimai. Už šias įstatymo pataisas, kurios įsigalios liepos 1 d., balsavo 61 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų.

Priimtais teisės akto pakeitimais yra įtvirtinama, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijai bus draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Bendriją steigti galės vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Viename pastate bus draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Priimtomis pataisomis taip pat sudaryta galimybė daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams inicijuoti prisijungimą prie kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtos bendrijos, jeigu bus gavę šios bendrijos valdymo organo pritarimą.

Naujojoje Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijoje nuspręsta patikslinti bendrijos valdymą Pagal pataisas bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba galės būti renkama 3 metų laikotarpiui, tačiau kadencijų skaičius nebus ribojamas. Įgaliotiniai bus išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Aukščiausiasis bendrijos organas – bendrijos narių visuotinis susirinkimas.

Priimtame įstatyme yra nustatoma, kad visuotinio susirinkimo sprendimai bus priimami, kai už juos balsuos daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo bus teisėti, jeigu už juos balsuos daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų bus priimami visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Naujomis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis Seimas taip pat reglamentavo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, ginčų nagrinėjimą. Pagal pataisas bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai bus perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Rimas Rudaitis
Seimo kanceliarijos
Komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus
Vyresnysis specialistas
Tel. 2396132
rsv@lrs.lt