Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Eksportas augina Lietuvos spaudos pramonę, tačiau gimtinėje ji vis dar našlaitė

2012-04-05

Spaudos pramonės dalis bendroje Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūroje pernai sudarė 1,8 proc., o mūsų kaimynių – Estijos ir Latvijos – rinkose ji užėmė beveik dvigubai didesnę dalį: atitinkamai – 3,1 proc. ir 3,6 proc. 2011 m. bendra šalies apdirbamosios gamybos pramonė augo 22,6 proc., o spaudos pramonė, net 33 proc. savo pagamintų produktų bei teikiamų paslaugų išvežusi į užsienį, vidaus rinkoje augo vos 9 proc. Tokius ES statistikos tarnybos ("Eurostat") duomenis Lietuvos spaustuvininkų asociacijai (LISPA) pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija, apžvelgdama 2011 m. spaudos pramonės rezultatus.

"Ar ne paradoksalu, kad visais atžvilgiais didesnėje nei kitos Baltijos šalys Lietuvoje spaudos rinka tokia maža ir neturi galimybių plėstis, nors pagal technologinius pajėgumus ir kokybę mūsų įmonės įtinka užsienio rinkoms, net senas spaudos pramonės tradicijas turinčiai Skandinavijai?, – retoriškai klausia LISPA prezidentė dr. Erika Furman, pridurdama, jog daugelis šalių ekonominės krizės metu kaip tik stengėsi skatinti ir remti vietos pramonę. – Tuo metu pas mus iki šiol nėra valstybės strateginio požiūrio į spaudos pramonę: nepalanki mokestinė aplinka žlugdo spaudos įmones, šalies gyventojams knygos ir periodiniai leidiniai tampa prabanga, susitraukusi šalies rinka privertė mūsų įmones dairytis į kitas šalis".

Pasak dr. E. Furman, apžvelgiant praeitų metų rezultatus, galima teigti, jog spaudos pramonei jie buvo ganėtinai sėkmingi tiek eksporto, tiek ir tiesioginių užsienio investicijų prasme: "Kitų šalių investicijos, palyginti su 2010 m., paaugo 9 proc., o 13 proc. visų 2011 m. tiesioginių užsienio investicijų į apdirbamąją pramonę atiteko būtent spaudos sektoriui". Tačiau, pasak LISPA prezidentės, spaustuvininkams ne vis tiek, kad Lietuvoje taip drastiškai mažėja šalyje spausdinamų knygų. "Dar 2007 m. knygų spausdinimas Lietuvoje sudarė apie 30 proc. spaudos pramonės gamybos, o 2011 m. – tik 7 proc., – apgailestauja dr. E. Furman, pastebėdama, kad tam didelę įtaką daro dabar taikomas spaudai PVM mokestis. – Daliai spaudos pramonės gaminamų produktų, tokių kaip etiketės, pakuotės, PVM neturi įtakos galutiniam vartotojui, tuo metu knygų ar kitų spaudos leidinių galutinė kaina tiesiogiai priklauso nuo mokesčių dydžio".

LISPA prezidentė įsitikinusi, kad spaudos leidiniams taikomą PVM galima drąsiai vadinti vartotojo mokesčiu, nes jį sumoka skaitytojas, todėl jis ir perka vieną, o ne keturis žurnalus, vieną, o ne tris laikraščius, vieną knygą, o ne po vieną kiekvienam šeimos nariui. "Suprantama, dabartiniai skaitytojai jau turi galimybę rinktis skaityti knygas ir elektroniniame formate, tačiau tokių skaitytojų tikrai nedidelė dalis, labiau dominuojanti didmiesčiuose. Be to, visame pasaulyje matyti tendencijos, jog žmonės e-skaitykles dažniau naudoja kelionėse nei laisvalaikiu", – sako dr. E. Furman.

Jos teigimu, spaustuvininkai visuose instituciniuose sluoksniuose pasigenda holistinio požiūrio į spaudos pramonę, kaip į kultūros industrijos dalį. "Teigiama, kad knyga ar žurnalas nėra pirmo būtinumo prekė, ne maistas, todėl neskubama lengvinti ir mokestinės aplinkos, – pastebi dr. E. Furman. – Beveik pusmetį įtikinėjame Seimą, kad būtina mažinti PVM tarifą spaudos leidiniams, nes mūsų pramonė, skirtingai nei kiti sektoriai, turi istoriškai susiformavusį edukacinį turinį. Todėl, jei norima turėti raštingą visuomenę, nekalbant apie deklaruojamą siekį turėti žinių visuomenę, būtina didinti spaudos leidinių prieinamumą šalies gyventojams".

LISPA vadovė pabrėžia, kad šiais metais spaustuvininkai inicijavo susitikimą su Seimo Informacinės plėtros komitetu, kuriame dalyvavo ir kitos su spauda susijusios organizacijos, ir tąkart jo pirmininkas Arūnas Valinskas pažadėjo LISPA teikiamus pasiūlymus mažinti PVM tarifą spaudos leidiniams įtraukti į pavasario sesijoje svarstomas PVM įstatymo pataisas. Deja, Seimas atidėjo įstatymo svarstymą, teigdamas, kad yra svarbesnių klausimų.

"Gal viešai pateikiamos ekspertų išvados apie spaudos pramonės tendencijas ir prognozes atkreips įstatymus leidžiančios valdžios dėmesį ir politikai vis dėlto pasiryš išsaugoti spausdintą žodį, dėl kurio mūsų protėviai rizikavo savo laisve ir net gyvybe per kelias okupacijas", – svarsto LISPA prezidentė, išreikšdama viltį, kad balandžio pabaigoje Seimas vis dėlto grįš prie PVM įstatymo pataisų svarstymo.

Daugiau informacijos:

Dr. Erika Furman

Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė

Mob. tel.+370 674 80615

info@lispa.net

www.lispa.net

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.