Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

LPK : Dėl numatomų papildomų ES sankcijų Baltarusijai pasekmių

2012-03-19

Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenė yra susirūpinusi dėl pastaruoju metu kilusio diplomatinio konflikto tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos valdžios institucijų. Mes suprantame, jog susidariusi situacija yra 2010 m. gruodžio mėn. 19 d. Baltarusijoje įvykusio susidorojimo su taikiais demonstrantais ir vėlesnių priemonių prieš opoziciją taikymo pasekmė. Tačiau esame giliai įsitikinę, kad dabartinėse “akis už akį” grumtynėse, panašu, kad laimėtojų nebus, o tolimesnis krizės eskalavimas sukels tik dar didesnį ES ir Baltarusijos susipriešinimą.

Tačiau pirmiausia susirūpinimą kelia ES ekonominių sankcijų klausimas, o tiksliau - klausimas dėl sankcijų prieš Baltarusijos verslo subjektus. Baiminamės, kad pasirinktas kelias gali turėti labai blogų pasekmių Lietuvos pramonei ir verslui, o tuo pačiu darbo vietoms ir valstybės biudžetui. Pirmiausia dėl to, kad gali būti paralyžuoti ekonominiai ryšiai tarp įmonių, kurių atžvilgiu gali būti pritaikytos suvaržymo priemonės, o antra – Baltarusija gali imtis atsakomųjų priemonių, kurios šiandien gali būti nesunkiai prognozuojamos. Lietuva yra artimiausia Baltarusijos kaimynė ir labai svarbi ekonominė partnerė. Todėl skirtingai nei kitoms ES šalims, sankcijos Baltarusijai mūsų šalies ekonomikai gali reikšti tiek daug, kiek kitos šalys galbūt net neįsivaizduoja.

Vien 2011 metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Vertinant šios šalies krovinių, perkraunamų Klaipėdos uoste augimo tendenciją, 2012 krovos apimtys galėtų išaugti iki 12,5 mln. t. Planuojamas ES sankcijų išplėtimas kelia grėsmę prarasti iki 40 % visų per uostą einančių krovinių, kadangi šie krovinių srautai nesunkiai gali būti nukreipti Rusijos ir Ukrainos uostų link.

Su uosto veikla yra glaudžiai susijęs geležinkelių transportas, automobilių pervežimai, statybos, inžinerinių bei kitų įmonių veikla. Paskaičiuota, kad nuo vienos krovinio tonos sumokami 7 litai bendrųjų mokesčių į biudžetą, o tai sudaro daugiau kaip 100 mln. litų per metus.

Net 65 procentai visos krovinių apyvartos geležinkeliu eina per Baltarusijos teritoriją. Mūsų skaičiavimais, šių krovinių netekimas potencialiai gali turėti net iki 1.6 mlrd. litų siekiančių grynųjų nuostolių, o taip pat iškiltų pavojus ir valstybinės reikšmės “Rail Baltica”, “Vikingas” ir “Saulė” projektams.

Logistikos centrai taip pat patirtų smarkų ekonominį smūgį, nes nebūtų užtikrinamas pakankamas krovinių srautas. Pagal dabartines mūsų vežėjų vykdomų krovinių gabenimų kelių transportu į Baltarusiją ir tranzitu per jos teritoriją apimtis, tikėtinos atsakomosios Baltarusijos sankcijos sąlygotų situaciją, kuomet Lietuvos vežėjų atliekamų vežimų skaičius būtų apribotas daugiau nei 50 proc. Nukreipti tranzitinius krovinius vien tik per Latvijos - Rusijos sieną nėra priimtina dėl nepakankamo šių pasienio postų pralaidumo, kas reikštų ilgalaikes prastovas ir išaugusius kaštus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikų skaičiavimais, bendri nuostoliai transporto-logistikos sistemai gali siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.”

Lietuvos investuotojai Baltarusijoje yra sunerimę dėl šiuo metu egzistuojančio neaiškumo, nes bijomasi, kad susidariusi situacija įtakos investicinių projektų eigą. O kai kurie stambieji investuotojai delsia pasirašyti investicines sutartis, kadangi nėra aišku kaip ES planuojamos sankcijos atsispindės praktikoje.

Pagal blogiausią scenarijų įvykdyto Baltarusijos Respublikos ekonominio atsako į ES taikomas sankcijas bendras smūgis Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 7 mlrd. Lt. Tai būtų katastrofiškos pasekmės visoms ūkio šakoms.

Taigi, manome, kad su Lietuvos bei kitų šalių aktyviu dalyvavimu Europos Sąjunga turi labai atidžiai įvertinti sankcijų pasekmes ES, bet, pirmiausia, kaimyninių šalių – narių ekonomikoms. Galiausiai reikia atsižvelgti ir į ekonomines ir socialines pasekmes Baltarusijos žmonėms. Baltarusijos žmonių pasitikėjimas ES ir Lietuva negali būti prarastas.

Tikimės, kad Lietuvos atstovai dalyvaujantys ES užsienio reikalų ministrų bei kituose aukščiausio lygio ES susitikimuose, kai bus svarstomas Baltarusijos klausimas, atkreips dėmesį į aukščiau paminėtas galimas katastrofiškai neigiamas pasekmes Lietuvai. Lietuva negali likti šio konflikto nuošaly ar antrojo plano žaidėja ir leisti santykiams toliau blogėti. Lietuva turėtų aktyviai imtis ES ir Baltarusijos konflikto sprendimo mediatoriaus vaidmens. Manome, kad nekonformistinė ir tvirta Lietuvos pozicija konflikto sprendimo atžvilgiu susilauktų ir kitų šalių palaikymo.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.