Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno pranešimas: Danijos energetinė strategija be iškastinio kuro, o Lietuvos?

2012-02-14

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių Jono Šimėno, Vinco Babiliaus, Almanto Petkaus ir Andriaus Burbos komandiruotės metu į Danijos karalystę buvo susipažinta su Danijos energetikos strategija. Tiesiogiai lankant energetikos objektus įsitikinta, kad tai galima padaryti ir Lietuvoje. Vizito metu aplankyta: Danijos energetikos agentūra; kogeneracinė jėgainė "Avedore", elektros bei šilumos gamybai naudojanti medienos granules, šiaudus, gamtines dujas bei akmens anglį; Danijos vėjo energetikos pramonės asociacija bei jėgainių parkas; sauso anaerobinio pūdymo, biodujų gavybos bei kompostavimo įmonė "Aikan", perdirbanti rūšiuotas bioskaidžias komunalines atliekas; elektromobilių sistemos diegėjai "Better place".

Danijos energetikos agentūroje buvo pristatyta Danijos energetikos strategija, kuri remiasi atsinaujinančia energija. Lemiamą reikšmę čia vaidina vėjas ir biomasė. Danija užsibrėžė tikslą iki 2035 metų visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo elektros ir šilumos gamyboje. Iki 2020 metų pasigaminti 52 proc. (šiuo metu 29 proc.) elektros energijos vėjo jėgainėse ir 60 proc. šilumos iš biomasės. Tokių tikslų galima pasiekti sprendžiant ne tik energijos gamybos didinimą iš AEI, bet ir mažinant energijos vartojimą. Tam tikslui kuriama sistema, kuri leis efektyviai naudoti energiją. Naujų pastatų projektai privalo atitikti nulinės energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.

Kopenhagoje įsikūrusi "DONG Energy" koncernui priklausanti "Avedore" jėgainė gamina energiją didžiajai daliai Kopenhagos namų ūkių (apie 1,3 mln.), kuriems tiekia šilumos ir elektros energiją. Šiuo metu atsinaujinančių išteklių dalis naudojamo kuro balanse sudaro apie penktadalį, tačiau ši dalis nuolat didinama.

Jėgainėje instaliuotas 105 MW galios katilas, kūrenantis šiaudus. Šiaudų ryšulių padavimas į pakurą visiškai automatizuotas. Energoblokas, gaminantis 45MWh elektros ir 60MWh šilumos naudoja 25 tonas šiaudų per valandą arba 50 ryšulių po 0,5 tonos. Tokio katilo pakaktų pusei Panevėžio miesto šilumos poreikio žiemos metu, o vasarą su kaupu patenkintų visą miesto karšto vandens poreikį. Per metus šis energoblokas sunaudoja 170 tūkst. tonų šiaudų (Lietuvoje kasmet susidaro apie 4 000 tūkst. tonų šiaudų).

Kitame "Avedore" jėgainės bloke sumontuota kombinuota kuro padavimo sistema, kurios pakura vienu metu gali deginti medienos granules, gamtines dujas ir mazutą. Dirbdamas pilnu pajėgumu energoblokas gali pagaminti 495 MWh elektros ir apie 600 MWh šilumos. Dar vienas blokas energiją gamina iš akmens anglies. Šis energoblokas gamina 215 MWh elektros ir 350 MWh šilumos.

Danijos vėjo energetikos pramonės asociacijoje, kuri jungia apie 240 įmonių turėjome galimybių išsamiai susipažinti su vėjo energetika ir jos plėtra šioje šalyje. Šiuo metu Danijoje veikia 5 000 vėjo jėgainių (4600 sausumoje ir 400 jūroje, palyginimui Lietuvoje apie 100 sausumoje ir 0 jūroje). Visos jėgainės per metus pagamina elektros daugiau negu uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, tuo pačiu sutaupydamos apie 6.6 mln. tonų CO2 išmetimų į atmosferą. Iki 2020 m. didžiausia plėtra orientuojama į jūrą, kur projektuojami trys stambūs vėjo energijos parkai. Vienas 400 MW ir du po 600 MW. 2012 m. Danija rengiasi patvirtinti naują nacionalinės energetikos aktą, kurio įgyvendinimui bus panaudota 1 mlrd. EUR tinklų plėtrai bei didinamas savivaldybių vaidmuo atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Reaguojant apie visuomenės opiniją dėl vėjo jėgainių buvo pasakyta, kad vėjo jėgainėms yra nustatyti kai kurie apribojimai bei skatinimai:

• Dėl triukšmo. Nuo 37 iki 39 dB gyvenamosiose vietovėse ir nuo 42 iki 44 dB atvirose vietovėse;

• Dėl atstumo nuo gyvenamųjų namų. Jėgaines galima statyti ne arčiau kaip keturi jos aukščiai. Taigi kuo galingesnė ir tuo pačiu kuo aukštesnė jėgainė, tuo didesnis atstumas iki gyvenamojo namo;

• Dėl šešėliavimo. Jėgainė turi būti pastatyta taip, kad šešėliavimas sodyboje sudarytų ne daugiau kaip 10 val.;

• Vėjo jėgainių plėtotojai privalo iki 20 proc. akcijų parduoti suinteresuotoms bendruomenėms už savikainą;

• Vyriausybės nustatytam laikotarpiui taikomas skatinamasis fiksuotas el. energijos supirkimo tarifas 27,0 lietuviško cento už kilovatvalandę;

• Savivaldybės už vėjo energijos plėtrą premijuojamos 12 tūkst. EUR premija už kiekvieną megavatą instaliuotos galios.

Sausos anaerobinio pūdymo, biodujų gavybos bei kompostavimo "Aikan" komplekse perdirbančiame rūšiuotas bioskaidžias komunalines atliekas buvo konstatuota, jog Danijoje nėra mišrių komunalinių atliekų sąvartynų, taigi ir tokių problemų, kaip Kazokiškėse taip pat nėra. Atliekos šioje šalyje rūšiuojamos ir perdirbamos, o kas nebetinka perdirbti, panaudojamos energijai gaminti. Lankantis "Aikan" įmonėje, kurios įkūrėjas ūkininkas, turėjome progos įsitikinti, kaip biodegraduojančios atliekos (pūvančios, daugiausia virtuvinės) tampa biodujomis ir kompostu. Ypač svarbu, kad gyventojai kuo tvarkingiau atskirtų biodegraduojančias atliekas nuo kitų, o toliau jau technikos ir technologijų reikalas. Tokian žingsniui žengti Lietuvoje reikia trijų startinių dalykų: Seimui priimti Atliekų tvarkymo įstatymą; savivaldybėms imtis jų savarankiškosios funkcijos tvarkant atliekas; gyventojams būti suinteresuotais dalyvauti rūšiuojamajame atliekų surinkime.

Lankantis elektromobilių sistemos diegimo įmonėje "Better place" turėjome progos susipažinti su elektromobilių diegimu dabar ir ateityje. Įmonė yra pasirinkusi Renault ekonominės klasės elektromobilį. Šiuo metu prekiauja šiais automobiliais, kurie naudojasi supaprastinta baterijų įkrovimo sistema, kurią nesudėtinga įdiegti netgi privačiame garaže. Tokio automobilio su visiškai įkrautu akumuliatoriumi rida – 130 km, o įkrovimas užtrunka iki 8 val., tad norint nuvažiuoti didesnį atstumą reikia kitokio sprendimo. Tokį sprendimą "Better place" kartu su automobilio gamintojais surado. Tai automatinis akumuliatoriaus keitimas, kuris specialiai įrengtose infrastruktūrose atliekamas per keletą minučių. Praktiškai išbandžius vairuoti elektromobilį, skirtumų su tradiciniu automobiliu nepastebėta. Energijos sąnaudos 100 km. Lietuvos kainomis (kai el. kaina 45 cnt/kwh) – 8,0 Lt.

Jonas Šimėnas
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Tel. 869842186; e. p. josime@lrs.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.