Išgąsdinti nuostolių draudikai siekia permainų

Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

2011-06-17

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijos vadovybė susitiko su vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios Vokietijos bendrovės „Vereinigte Hagel“ bei žemdirbių atstovais ir aptarė situaciją pasėlių draudimo rinkoje.

Dėl permainingų gamtos sąlygų žemdirbiai niekada nėra tikri dėl savo pajamų ir pelno, tačiau šiuo metu apdrausta apie 18 proc. draustinų pasėlių. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neabejoja, kad šis skaičius augs, nes ūkininkai jau pradeda suprasti pasėlių draudimo naudą. Ypač gera „reklama“ tapo pastarieji dveji metai, kai nuo gamtos išdaigų nukentėjusieji gavo solidžias draudimo išmokas. Valstybė taip pat nelieka nuošalyje: jau kelerius metus iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos. Nežiūrint į visa tai, didžioji dalis šalies žemdirbių vis tiek tebemano, kad draudimas – brangus malonumas.

Rezultatai draudikų nedžiugina

Veiklą nuo nulio pradėjusios ir jau ketverius metus Lietuvos rinkoje besidarbuojančios pasėlių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris džiaugėsi, kad šiandien žemdirbiai jau gerai juos pažįsta, noriai mokosi ir konsultuojasi, kaip racionaliai valdyti savo rizikas. Algimantas Navickas, „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje ,,VH Lietuva“ vadovas, pristatęs bendrovės veiklos 2008–2011 metais ataskaitą, informavo, kad šiandien Lietuvoje yra apsidraudę 848 žemės ūkio veiklos subjektai.

Pasak A.Navicko, pirmaisiais veiklos metais buvo apdrausta 64,5 tūkst. ha, o šiais metais net 264 tūkst. ha. Draudimo suma 2008 m. siekė beveik 122 mln. Lt, įmokos – apie 5 mln. Lt, tuo tarpu 2011 m. draudimo suma sudarys beveik 800 mln. Lt , o įmokos – apie 32 mln. Lt. Žaloms atlyginti pirmaisiais veiklos metais išmokėta 117 tūkst. Lt , o šiemet šis skaičius jau siekia 52 mln. Lt. Bendrovės ekspertų skaičiavimu, 2008 m. nuostolingumas sudarė 2,3 proc., o 2011 m. prognozuojamas nuostolingumas sieks net 183 proc. Tokie rezultatai draudikų toli gražu nedžiugina.

Šiuo metu yra apdraustos pačios derlingiausios šalies vietovės. A.Navickas pastebėjo, kad nors apsidraudusių žemdirbių skaičius pakito nežymiai, tačiau šiemet gerokai padidėjo vienai draudimo sutarčiai tenkančių hektarų plotas. Pastebimai išaugo ir draudimo suma. Lietuvoje daugiausiai draudžiama grūdinių ir ankštinių kultūrų, antroje vietoje lieka rapsai. Minėtosios kultūros sudaro beveik 100 proc. visų draudžiamų augalų. Labai nedidelę dalį sudaro bulvės, kukurūzai ir cukriniai runkeliai. Šiais metais, po ilgų diskusijų su žemdirbiais, pradėta drausti vaisius, uogas ir daržoves.

Aptardamas draudimo įmokas, A.Navickas pastebėjo, kad nors pagal plotą daugiausia apdrausta grūdinių kultūrų, tačiau pagal įmokas pirmauja rapsai: 2000–2009 m. jie sudarė apie 19 proc. visų apdraustų augalų, 2010 m. – 60 proc. o 2011 m. siekė 40 proc. Akivaizdu, kad rapsai atneša didžiausius nuostolius draudimo bendrovei. Pirmaisiais veiklos metais draudimo išmokos buvo nedidelės ir daugiausiai susijusios su grūdinėm kultūrom, vėliau rapsai pasiėmė liūto dalį: 2010 m. iš 15 mln. Lt net 13 mln. Lt buvo išmokėta už rapsus. Tačiau draudimo nuostolių rekordininkai vis dėlto - ne rapsai. A.Navickas susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į kitą stulbinantį faktą: pernai apdraustų bulvių nuostolingumas siekė net 860 proc.!

Siūlė plėsti agrometeorologinių stočių tinklą

Į klausimą, nuo ko žemdirbiai dažniausiai draudžia savo pasėlius, A.Navickas atsakė, kad daugiau kaip 90 proc. draudžia pasėlius nuo iššalimo, krušos, liūties ir audros. Draudimą nuo stichinės sausros renkasi tik 3,8 proc. žemdirbių.

Agrometeorologiniai duomenys yra labai svarbūs ūkininkams gaunant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinių hidrometeorologinių reiškinių. Tačiau Lietuvoje nepakankamai išplėtotas agrometeorologinių stočių tinklas, o tai kelia problemų norint suaktyvinti draudimąsi nuo sausros.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, įpareigotos fiksuoti stichines sausras augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, atstovams pasiskundus dėl lėšų trūkumo stočių eksploatacijai, ministras K.Starkevičius ne juokais nustebo. Jo nuomone, reikia tik imtis iniciatyvos, patiems rengti projektus, nes pinigų, padedant ES fondams, tikrai galima prasimanyti. K.Starkevičius pažadėjo šį aktualų klausimą nedelsiant aptarti su aplinkos apsaugos ministru.

Žemdirbiai prašė neskubėti kelti tarifų

Bendrovės ataskaitos pristatymo metu buvo akivaizdu, kad draudimo išmokų išmokama du kartus daugiau negu gaunama įmokų. Pasak draudikų, tas santykis turi būti subalansuotas. „Lengviausia tai būtų padaryti bent trečdaliu padidinus bendrą draudimo tarifą, tačiau galima surasti ir kitokių instrumentų. Svarbiausia – turi būti gerai abiems pusėms“, – neabejojo A.Navickas.

Vienas pirmųjų apsidraudęs Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius neabejojo, kad draustis tikrai verta, ką parodė ir pastarųjų metų patirtis. Ūkininkas padėkojo Žemės ūkio ministerijai, kad ši nenutraukė finansavimo ir per sunkmetį kompensavo dalį draudimo įmokų. „Kaimo žmonės turi įsisąmoninti, kad jų augalais pasirūpins ne tik Rūpintojėlis“, – sakė ūkininkas, prašęs vokiečių „nedaryti staigių judesių keliant tarifus“. Anot jo, būtų didelė klaida didinti įmokas, juolab, kad bendrame vokiečių bendrovės katile Lietuvos pinigai sudaro tik 1,3 proc. Z.Aleksandravičius taip pat atkreipė dėmesį į rapsus, pastebėjęs, kad selekcininkai turėtų sukurti atsparesnes šalčiui veisles.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto, pralaimėję dvikovą su gamta, daugelis ūkininkų jau gailisi, kad neapsidraudė. „Tikimės, kad ir ateityje įmokos nebus gąsdinančios“, – sakė J.Talmantas.

Šiemet savo pasėlius apdraudė visos stambiausios Lietuvos žemės ūkio bendrovės. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis pastebėjo, kad apsidraudusios bendrovės buvo geriausia reklama kitoms. Ilgametis žemės ūkio specialistas konstatavo, kad draudimo produktas sukurtas tikrai neblogas, tačiau pritarė, kad įmokų ir išmokų balansas nėra geras.

Pasėlių draudimo bendrovės valdybos pirmininkas Raineris Langneris neslėpė, kad toks didelis žalų mastas tikrai nustebino. Vokietis pajuokavo, kad jeigu tai reklama, tai labai brangi reklama. „Deja, mes neįvertinom tokio fakto, kad Lietuvoje gali iššalti visi 100 proc. augalų“, – stebėjosi R.Langneris. Pasak jo, ateityje bendrovė darys nedidelius pakeitimus, bet ne staigius. Pakeitimai gali būti susiję su įmokų dydžiais, atsakomybės prisiėmimu, daugiau dėmesio bus skirta augalų veislėms, jų tinkamumui. Nuo rudens greičiausiai bus prašoma pateikti informaciją apie augalų veisles, sėjos laiką, kitus agrotechninius dalykus. R.Lagneris visiems padėkojo už profesionalias pastabas, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą, kuriant gerą draudimo produktą.

Ministras K.Starkevičius, tvirtai palaikantis draudimo idėją, neabejojo, kad rudenį atsiras dar daugiau norinčiųjų draustis, nes ir visuomeninės žemdirbių organizacijos paragins savo narius pasinaudoti šia galimybe.

Draudimo įstatymas numato, kad draudimo įmonė privalo perduoti kitai įmonei savo prisiimtos rizikos dalį, tai yra perdrausti riziką. Po pastarųjų dviejų žiemų, atnešusių daug nuostolių žemdirbiams, tikėtina, kad perdraudėjai pabrangins pasėlių perdraudimo paslaugą, o tuo pačiu pabrangtų ir draudimo įmokos žemdirbiams. Įmokos galėtų būti mažesnės, jeigu prie perdraudimo prisidėtų valstybė. Šiai problemai spręsti Žemės ūkio ministerijoje kartu su socialiniais partneriais bus sukurta darbo grupė.

Žemės ūkio ministerijos informacija, tel. (8-5) 2391 016

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.