Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
Žemės ūkio rūmai kreipiasi į Vyriausybę bei atskirus abejojančius jos narius prašydami inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją pratęsti pereinamąjį laikotarpį, ribojantį užsienio subjektų teisę įsigyti žemę
2011-01-21
Šių metų gegužės 1 dieną baigsis Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsienio subjektams įsigyti nuosavybėn žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės. Tačiau šios sutarties IX priede yra numatyta, kad Lietuva gali prašyti Europos Komisijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį, "jeigu yra pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trukdymų ar kils grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai".
Pasigirdusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės abejonės dėl būtinumo pratęsti pereinamąjį laikotarpį suneramino žemdirbiškąją visuomenę. Visų pirma tik pusė Lietuvos žemdirbių dirbamų laukų yra nuosava žemė. Kita pusė nuomojama iš valstybės ar privačių asmenų. Pastarieji atsiradus galimybei neabejotinai nutrauktų nuomos sutartis ir parduotų savo žemę daugiau už ją mokantiems investuotojams. Šiuo metu daug atskirų bendrovių ar pavienių asmenų yra supirkę didelius žemės plotus ne žemės ūkio gamybos veiklai, o spekuliaciniais tikslais. Ir jiems visiškai nesvarbu, kiek žemdirbys yra investavęs, kokius ir kokiam laikui prisiėmęs įsipareigojimus už gautą ES paramą, kas jam atsitiks, jei bus sumažinti jo dirbami žemės plotai. Nesvarbu ir kokį vidaus produktą žemdirbys tą žemę dirbdamas sukuria ir koks tai indėlis į bendrą Lietuvos ekonomiką.
Be to, mūsų žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio žemės kaina yra viena mažiausių ES. Kai kuriose ES šalyse nustatyti gana sudėtingi kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (pvz., Olandijoje, Belgijoje). Taigi Lietuvos žemė bus labai patraukli investicija siekiantiems ne dirbti ją, o tik iš jos pasipelnyti. Yra pakankamai pagrindo manyti, kad išaugus žemės ūkio paskirties žemės paklausai gerokai pakils tokios žemės kaina. O lietuvių perkamoji galia šiandien yra vis dar viena mažiausių tarp visų ES šalių narių. Per septynerius nuo Lietuvos įstojimo į ES metus Lietuvos žemdirbiai, gaudami vienas mažiausių ES išmokų, netapo konkurencingi senųjų Europos šalių narių žemdirbiams.
Žemės ūkio rūmai jau ne kartą yra pateikę siūlymus leisti užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę tik tada, kai bus gaunamos vienodos išmokos ir susivienodins pragyvenimo lygis su kitų ES šalių piliečių. Žinant Lietuvos žemdirbių ir užsienio investuotojų perkamosios galios skirtumą mūsų žemdirbių nenaudai, pastarieji tiesiog gali būti "nukelti" nuo žemės. Dėl to šalies ūkininkų veiklos tęstinumui kylanti grėsmė yra reali ir tai gali sukelti socialinį sprogimą visos Lietuvos mastu.
Visa tai įvertindami Žemės ūkio rūmai dar kartą kreipiasi į Vyriausybę bei atskirus abejojančius jos narius prašydami inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją dar trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, ribojantį užsienio subjektų teisę įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.
Irma Minskienė, atstovė spaudai, LR žemės ūkio rūmai
Tel.: (8 37) 409 571, irma.m@zur.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.