Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Žemės ūkio ministre, kuo jums neįtiko verslas kaime?

2021-11-29

Daugelį metų vadovauju Lietuvos darbdavių konfederacijai, kuri atstovauja smulkaus ir vidutinio verslo interesus, dalyvauju įvairių ekonominių, socialinių, švietimo klausimų svarstyme bei derinime su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe. Pastaruoju metu dalyvauti tokioje veikloje darosi vis sunkiau – 2020 metų birželio pabaigoje buvo priimti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai, kuriais vienas iš dabartinės Vyriausybės narių labai uoliai naudojasi. Gal todėl, kad sugebėjo porą metų padirbėti ir  prieš tai buvusioje Vyriausybėje, ideologiniai abiejų Vyriausybių skirtumai jo nelabai  domina. Kalbu apie Kęstutį Navicką – Žemės ūkio ministrą, kurio vieni pirmųjų žingsnių buvo atsikratyti dalies socialinių partnerių. Įvairios žemdirbių, verslo asociacijos ir jų atstovai, taigi socialiniai partneriai, 2021 metais buvo šalinami iš Programos valdymo komiteto, Stebėsenos komiteto, Projektų atrankos komitetų. Viešai ministras pasakoja, kad jis tik vykdo Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, tačiau, kas gali paneigti, kad tokiu būdu jis dangsto savo nekompetenciją jam svetimoje srityje ir taip bando atsikratyti bet kokios kritikos savo atžvilgiu. Tai jam pradėjo atsirūgti šių metų pabaigoje, kai Žemės ūkio ministerijos valdininkai, nesitardami su socialiniais partneriais, pridarė tiek keistų sprendimų, kad neištvėrė dauguma žemės ūkio srityje veikiančių asociacijų, pareiškusių K. Navickui nepasitikėjimą ir pasiūliusių jam atsistatydinti.

Neaptarinėsiu žemdirbių asociacijų nepasitenkinimo ministru priežasčių, nes neturiu tiek kompetencijos. Tačiau drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse. Ne vienerius metus gyvenu kaime, matau, ko jo gyvenimui trūksta, ką galima būtų pagerinti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, stebėjau kaip ES skiriamos lėšos pamažu keičia vaizdą kaimo vietovėse. Gaunant ir panaudojant dideles lėšas, bendruomenėse atsirado supratimas, kad kaime reikalinga turėti ne tik ūkininkus ir jų ūkius, bet ir parduotuves, bibliotekas, sporto aikšteles, kaip tai yra Vakarų Europoje ir vis aiškiau matyti – kaimyninėje Lenkijoje. Dar labiau žmonėms, gyvenantiems kaime, reikėjo darbo vietų šalia savo namų. Nuo 2002 metų Lietuvoje  verslui kaime vystyti buvo pradėta skirti ES parama. Iš pradžių ji siekė 375000 eurų vienam projektui, 2010 metais buvo iškilusi iki 500000 eurų, tačiau vėliau sudarė 200000 eurų vienam verslui. Pasinaudodami ES parama, verslininkai, gavę tokio dydžio paramą, sukurdavo mažiausiai 4 darbo vietas, o po kelių veiklos metų ir dešimtis darbo vietų. Kasmet verslui kaime buvo skiriama maždaug po 20 mln. eurų ES paramos, tiek pat pridėdavo patys verslininkai ir kaime plėtėsi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai, pakeitę daugelio kaimų ir miestelių veidą, nes tie patys verslininkai padėjo keisti infrastruktūrą kaimo vietovėse, padėjo kaimo kultūros, švietimo, sporto entuziastams.

Dar vienas impulsas atgaivinti verslo aplinką kaime atsirado 2017 metais, kai pradėta skirti paramą verslo kaime pradžiai. Kaimo žmonės buvo skatinami 18-37 tūkst. eurų siekiančia parama pradėti verslą. Pagal kiekvieną tokią paramą, pareiškėjai susikurdavo darbo vietą sau ir dar sukurdavo papildomą darbo vietą. Atrodė, kad tai puiki galimybė stabdyti jaunimą nuo bėgimo į miestus ar užsienį, nes jaunimo migracija iš Lietuvos kaimo yra bene didžiausia tarp ES šalių. Kaime kūrėsi kirpyklos, siuvyklos, grožio salonai, autoservisai. Jaunimas pajuto, kad kaime galima gyventi ne tik iš pašalpų. Buvo kuriami verslai seniai nenaudojamose kaimo patalpose – kultūros namuose, uždarytose pradinėse mokyklose, technikos kiemuose. Buvo aišku, kad Vyriausybė turi planą, kaip gaivinti kaimo verslą, ir juo nuosekliai seka.

Deja, nuo šių metų pradžios bet kokios verslo kaime vystymo galimybės pradėtos žlugdyti. Naujasis žemės ūkio ministras, apsiginklavęs teise atsikratyti nepatogiais jam socialiniais partneriais, tame tarpe ir verslui atstovaujančiais, drastiškai sunaikino tai, kas Žemės ūkio ministerijoje buvo puoselėjama 20 pastarųjų metų, nepaisant to, kokios politinės pakraipos vyriausybės tuo metu buvo valdžioje. Peršasi išvada, kad reikia turėti išskirtinį  įžūlumą ateiti į visiškai nežinomą veiklos sritį ir naikinti tai, ko nesupranti.

Prasidėjo nuo to, kad ministras visiškai sunaikino priemonę ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse”, kuri turėjo didžiulį populiarumą kaimo jaunimo tarpe. Tai padarė gana arogantiškai, akcentuodamas tik  kai kuriuos, galbūt, ne visai korektiškus projektus, kurie sudarė absoliučią pateiktų 2020 metais projektų mažumą. Nesąžiningumo ES paramos skirstyme pasitaikydavo visose priemonėse, bet tai nėra priežastis bausti visa kaimo jaunimo kartą, atimant iš jos galimybę kurti verslus. Jaunų gyventojų kaime sparčiai mažėja, esame antri Europos Sąjungoje pagal jų skaičiaus mažėjimo tempus, o ministras didžiuojasi savo valia neskirti lėšų populiariausiai pastarųjų metų priemonei. Daugelyje Vakarų pasaulio šalių didžiulės lėšos skiriamos tam, kad jaunimas kurtų verslus, ir nepergyvenama, jei išlieka tik 5-10 proc. sėkmingų. Į tai žiūrima kaip į procesą, generuojantį naują verslininkų kartą, galinčią atvesti šalį į aukštesnį ekonominį lygį. Tačiau mūsų šalyje, ministras, vos sušilęs kojas, gali vienu mostu nuimti dešimtis milijonų eurų iš vienos veiklos srities ir permesti ją į kitą sritį, jam labiau patinkančią. Ir niekam koalicijoje tai nerūpi – nei Liberalų Sąjūdžio atstovams, nei, kas keisčiausia - Laisvės partijos nariams, pozicijonuojantiems save jaunimo interesų atstovais.  Tad, nereikia stebėtis, kad  šalyje valdžios keičiasi švytuoklės principu – tokie ministrai-„novatoriai” iš pradžių sumažina vyriausybės reitingus, o paskui balsų skaičių koalicijoje pabuvusioms partijoms.

Sunaikinęs jaunimo galimybes kurti verslą kaime, K. Navickas su pavaldiniais ėmėsi tramdyti ir verslo kaime plėtrą. Aktyviai dalyvavau, svarstant ES lėšų skirstymą 2021-2022 metams  šį pavasarį, kai dar buvome ŽŪM socialiniais partneriais. Vienintelis balsavau prieš lėšų mažinimą verslui, tačiau nieko negalėjau padaryti - iš lėšų, skirtų verslui kaime, buvo nuimta apie 20 mln. eurų ir palikta tik 18 mln. eurų. Lėšų sumažinimas verslui buvo įvykdytas tuose ŽŪM posėdžiuose, kuriuose buvo svarstoma, kaip panaudoti papildomai dėl COVID 19 pasekmių  ES skirtas lėšas pagal Kaimo plėtros programas (KPP). Tuo būdu, naujasis ŽŪM ministras pirmą kartą parodė savo galią daryti ką panorėjęs – kai turėtų padidinti paramą, ją kardinaliai  sumažina.

Smarkiai klydome, tuo metu galvodami, kad blogiau būti negali. Neįvertinome, kas dabar „valdo kaimą“. 2021 m. lapkričio 24 d. vykusiame LRS Kaimo reikalų komiteto posėdyje ŽŪM atstovė pareiškė, kad 2023-2027 metų laikotarpyje paramos verslui visiškai nebebus. Kai paklausiau, kodėl nebenorima remti net pagal priemonę ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse”, sulaukiau ŽŪM viceministro P. Lukševičiaus atsakymo. Nenusileisdamas arogantiškumu ministrui, viceministras paaiškino, kad  „Žemės ūkio ministerijai prioritetas yra žemės ūkio gamyba”.  Ir viskas. Ir net nebandykit ginčytis.

Tokia „išmintimi” viceministras ne tik pribloškė, bet ir parodė visos ministerijos vadovybės lygį. Jiems nereikia vadovautis nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu, nei  netgi XVIII Vyriausybės programa, kuria privalo vadovautis, nes yra jos atstovai. Kad skaitantiesiems būtų aiškiau, apie ką rašau, pacituosiu kai kurias vietas iš minimų šaltinių.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento preambulės 22 punktas:  „... Bent 55 proc. papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t.y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui…”

Lietuvos XVIII Vyriausybės Programos 131.1. Punktas: „Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose…”; 131.4 punktas „Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione”.

Žemės ūkio ministrui ir viceministrui tai tikriausiai atrodo bla-bla-bla rinkėjams prieš rinkimus. Jie patys sau gražūs, viską išmanantys daug geriau nei kažkas Europoje. Jiems visiškai neįdomu, kad visai šalia – Latvijoje parama verslui kaime išaugo iki 300000 eurų vienam projektui, kad Lenkijoje vis didėja parama verslo kaime pradžiai.

Kai trūksta supratimo, ką darai, gimsta tokie keisti dalykai, kurie, kaip dažnai sakoma, gali būti tik Lietuvoje. Sunaikinusi verslą kaime ir viešai paskelbusi, kad lėšos iš ŽŪM skirtų fondų verslui nebebus skiriamos, ši ministerija atliko reorganizaciją, įsigaliojusią 2021 m. lapkričio mėnesį. Viename iš jos departamentų nemažas būrys darbuotojų dirbs, labai nenustebkite…  Paramos verslui skyriuje. Turėtų dirbti labai kūrybingai  srityje, kuriai nelikę pinigų jau 2022 metais.

Apibendrindamas savo mintis, galiu tik pritarti gausaus būrio žemdirbių organizacijų nuomonei, kad žemės ūkio ministras K.Navickas turi atsistatydinti, nes jis, nustatydamas savas „žaidimo“ taisykles žemės ūkio politikoje, ignoruoja į šiai sričiai savo gyvenimą paskyrusių žemdirbių ir verslininkų organizacijų balsą.

Danas Arlauskas
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas
8 698 40353
danas@darbdaviai.org

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.