Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Smulkieji verslininkai įpykę ne juokais ir net svarsto griebtis šakių – nebesupranta, kodėl jiems neleidžiama dirbti

2021-02-05

Leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės kol kas nesulaukę smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai piktinasi, kad yra diskriminuojami ir ignoruojami. Anot jų, daliai prekybininkų jau baigia išsekti kantrybė, todėl savo interesus šie svarsto ginti ir teisiniu būdu.

„Kai aš kalbu su prekybininkais, jie man tiesiai šviesiai sako, kad, nusispjaudami į karantino ribojimus, pasiims šakes ir eis prie Vyriausybės su tomis šakėmis“, – LRT.lt sakė asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius.

Tuo metu per karantiną galinčio dirbti prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sutiko, kad smulkiesiems verslininkams taip pat turėtų būti leista dirbti, tačiau pridūrė, jog, nepaisant finansinių sunkumų, šie labiau saugo savo sveikatą.

Prognozuoja begalę bankrotų

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, vertindama smulkiųjų verslininkų padėtį, tvirtino, kad ji išties nepavydėtina – didžiajai daliai verslų gresia bankrotas.

„Iš tų nuolatinių skambučių per dieną nuo 8 valandos ryto iki 12 valandos nakties mes, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, susidarėme nuomonę, kad bus begalė bankrotų. Dabar sustabdytas mokesčių mokėjimas „Sodrai“ ir VMI, bet įmonės yra be galo išsigandusios, kas bus toliau, jei tas karantinas ir uždarymas tęsis“, – teigė D. Matukienė.

Ji taip pat pabrėžė nesąžiningą konkurenciją smulkiojo ir vidutinio verslo atžvilgiu, turint omenyje, jog didieji prekybos tinklai gali prekiauti ir nebūtinomis prekėmis.

„Vertinu labai blogai, visa mūsų taryba vertina labai blogai. Mes parašėme Konkurencijos tarybai ir gavome atsakymą, kad po tam tikro laiko bus įvertinta, ar jie (didieji pekybos tinklai – LRT.lt) neįgijo tam tikros prekybinės galios prieš smulkiuosius verslininkus. Čia ne atsakymas. Kiekvienas Lietuvos pilietis turbūt jaučia šią neteisybę ir šį konkurencijos pažeidimą“, – kalbėjo D. Matukienė.

Žada kreiptis į teismą

Trečiadienį vykusioje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė taip pat pažymėjo, kad leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės kol kas nesulaukę verslininkai žada kreiptis į teismą, tačiau ketvirtadienį plačiau apie tai LRT.lt nekomentavo. Vis dėlto BNS ji užsiminė turinti viltį, kad Vyriausybė priims sprendimus, dėl kurių kreiptis į teismą nereikėtų.

„Šiuo metu renkami dokumentai, aš tiesiog nenorėčiau detalizuoti, bet tai bus teisinėmis priemonėmis ginamos teisės, kaip tai daro kitų šalių verslininkai. Mes nieko neteisėto ir neteisingo nesiruošiame daryti. Mūsų tikslas nėra kaip nors nuskriausti valstybę ar iš mokesčių mokėtojų pinigų gauti kompensacijas. Mes sakome – leiskite mums dirbti ir pagaliau įvertinkite, jog smulkieji verslininkai, tie, kurie dirba pagal individualią veiklą ir verslo liudijimus, suneša liūto dalį į valstybės biudžetą“, – akcentavo D. Matukienė.

Jos teigimu, yra daugybė būdų užtikrinti tiek saugiai vykdomą smulkiųjų verslininkų prekybą, tiek teikiamas paslaugas.

„Pavyzdžiui, gėlių versle kur kas gali užsikrėsti? Vienas pirkėjas stovi per du ar tris metrus nuo pardavėjo. Manikiūrininkės padarė pertvaras nuo kliento, kaip yra „Maximoje“. Nėra jokio kontakto, tik tiek, kiek prisiliečiama prie kliento rankos, bet ir tai su pirštinėmis, dėvint kaukę. Egzistuoja ventiliacijos sistemos, knygynai pasidarė atskirus įėjimus, išėjimus, kad nesusidurtų klientų srautai“, – tvirtino D. Matukienė.

Matukienė: atrodo, kad ekspertai buria iš kavos tirščių

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė teigė mananti, kad ekspertai, teikiantys rekomendacijas Vyriausybei, galbūt „buria iš kavos tirščių“.

„Nebent jie jau turi tikslią informaciją, iš kur ateina pagrindiniai užsikrėtimai. Mes leidome įvažiuoti, atskristi iš kitų šalių, pamatėme, kokios bėdos yra su mūsų slauga. Pagrindiniai židiniai buvo ne versle ir jų buvo labai mažai. Ligoninėse – jei atvažiuoji gydytis širdies ir grįžti užsikrėtęs, tai kodėl epidemiologai nedaro ten tvarkos ir nežiūri, kad neatsirastų židinių, o uždaro smulkųjį verslą?“ – klausė D. Matukienė.

Siūlymus prekiauti internetu vadina ciniškais

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas V. Butkevičius taip pat akcentavo, kad situacija ypač rimta, o kai kurių politikų pareiškimus, esą išeičių, kaip dirbti, esama, vadino ciniškais.

„Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė buvo sakiusi, kad visi, kam dabar draudžiama prekiauti, gali prekiauti internetu. Toks ciniškas pasakymas, neįsigilinus į situaciją, labai liūdina pasižiūrėjus, kas prekiauja turgavietėse, – daugiausia senyvo amžiaus žmonės, kurie prisiduria prie varganų pensijų vieną kitą eurą paprekiaudami kojinėmis, dešryte ir panašiai.

Žinoma, yra ir stambesnių prekiautojų – kas prekiauja drabužiais, tačiau visiems šiems žmonėms šiandien reikia išgyventi iš 260 eurų, kas yra maždaug mano išmaniojo kiniško telefono kaina“, – stebėjosi asociacijos prezidentas.

V. Butkevičius pabrėžė, kad išgyventi iš tokios sumos, ypač žmogui, turinčiam finansinių įsipareigojimų, yra neįmanoma.

„Tam žmogui reikia mokėti banko paskolos įmokas, pirkti maistą, mokėti komunalinius mokesčius, išmaitinti vaikus – tai yra tragedija, nes to padaryti neįmanoma, ypač jei žmogus turėjo kitų įsipareigojimų“, – akcentavo jis.

Pasigenda solidarumo iš didžiųjų prekybos tinklų, prekiaujančių ne tik maistu

Asociacijos prezidento tikinimu, tarp prekybininkų auga milžiniškas pasipiktinimas, todėl Vyriausybė turėtų jiems leisti dirbti arba išmokėti didesnes kompensacijas.

„Jeigu tu ką nors uždraudi, pradedi riboti, turi sugalvoti ir kompensacinį mechanizmą. Dabar veikiantis 260 eurų kompensacinis mechanizmas nėra adekvatus, tai pasityčiojimas iš žmonių, smulkiojo verslo žlugdymas. [...] Esame primušti ir spardomi gulintys“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Pasak V. Butkevičiaus, smulkiesiems verslininkams akis bado ir tai, kad didieji prekybos tinklai turi galimybę prekiauti pramoninėmis ir kitomis prekėmis: „Visur gali nusipirkti šlepečių, kirvių, kastuvų ir žmones tai erzina.“

V. Butkevičiaus manymu, didieji prekybos tinklai turėtų solidarizuotis su smulkiaisiais verslininkais ir atsisakyti dalies asortimento.

„Tai būtų moralu ir žmoniška. Visi gyvename pasaulinės pandemijos metu – privaloma solidarizuotis, o dabar matome milžiniškas nuolaidas – 50–60 proc. Ar tai moralu? Pabrėžiu – pasaulinės nelaimės metu pelnytis ir daryti nuolaidas. Ar musų Vyriausybė negali to apriboti?“ – klausė Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas.

V. Butkevičiaus tvirtinimu, Vyriausybės sprendimais buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas ir paminti teisingos ir lygios prekybos principai, todėl Prekyviečių ir turgaviečių asociacija ketina kreiptis į teismą.

„Mes paduosime grupinius ieškinius Lietuvos valstybei ir išieškosime žalą, nes esame diskriminuojami. [...] Yra išskiriamos vienos verslo grupės, o ignoruojamos kitos. Mes įtariame korupciją, įstatymo pažeidimus, esame ignoruojami, kas yra liūdniausia, todėl mes teisiniu būdu ginsine savo interesus“, – kalbėjo V. Butkevičius.

Mačiulis: yra alternatyvų be rizikų

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, švelninant karantino priemones galima skubėti tik vienoje srityje – mokyklose. Tol, kol užsikrečiančių asmenų skaičius yra dešimt kartų didesnis, nei buvo pavasarį, ekonomistas sako neskubantis raginti išlaisvinti kitas, anot jo, viruso plitimo riziką didinančias veiklas.

„Puikiai suprantu, kad kai kurie smulkieji prekybininkai ar paslaugų teikėjai jau metus gyvena gilioje krizėje. Tačiau yra alternatyvų be rizikų. Valstybė turi didelius finansinius išteklius ir gali dar dosniau padėti tiems verslams, kurie iš tiesų nukentėjo.

Matau, kad kyla įtampa tarp smulkiojo verslo, kuris negali veikti, ir didelių prekybos tinklų, kurie veikia visu pajėgumu ir net gauna papildomų pajamų dėl iš uždarytų parduotuvių ateinančių pirkėjų srauto. Tie verslai galėtų solidarizuotis ir, pavyzdžiui, įsteigti smulkiojo verslo paramos fondą, kurį valstybė paskirstytų pagal jau apibrėžtus kriterijus ir turimus instrumentus. Perteklinės mirtys nesuvaldytos, pinigų netrūksta, skuboti ir potencialiai rizikingi kompromisai nebūtini“, – rašė N. Mačiulis.

Mano, kad prekybos tinklai naudojasi situacija

Gėlių salono „Inesos gėlės“ savininkė floristė Inesa Borkovska LRT.lt teigė, kad situaciją vertinti gana sudėtinga, tačiau mielai apsikeistų vietomis su didžiaisiais prekybos tinklais. „Galėtų palikti mažus verslus, o dideliems duoti pailsėti, bet, matyt, mes to nesulauksime“, – kalbėjo ji.

Verslininkė atkreipė dėmesį, kad gėlių salonuose niekuomet nebuvo gausu žmonių, todėl stebisi, jog fiziškai jie negali dirbti: „Keista, kad mes negalime įleisti žmogaus, kuris atėjo atsiimti prekių.“

Vis dėlto, anot floristės, verslas laikosi gana gerai, kadangi nemažai klientų ėmė gėles užsisakinėti internetu.

„Mes darbo turime, tačiau labai didelės prekybos nėra, dalis darbuotojų prastovose, todėl vadovė turi dirbti už visus“, – kalbėjo verslininkė.

Vis dėlto I. Borkovska pastebi, kad esama situacija iš dalies naudojasi ir didieji prekybos tinklai.

„Prekyba gėlėmis didžiuosiuose prekybos centruose labai padidėjo. [...] Matėme, koks gėlių asortimentas, o kainos yra labai nekonkurencingos, kaip didmenininkų. Šalia, už 100 metrų, turime parduotuvę, į ją žmonės negali ateiti nusipirkti, o čia laisvai renkasi, stovi, galvoja tikrai ne 10 ir ne 15 minučių. [...]

Nustebau, kad žmonės prekybos centre nesilaiko atstumų, niekas nekontroliuoja srauto, atstumų prie eilių, tai pasidarė pikta, kad mažos parduotuvės, kuriose galime suvaldyti srautus, o ir jo niekada didelio nebuvo, yra uždarytos“, – pažymėjo I. Borkovska.

„Norfos“ vadovas: mažiesiems verslams dėl finansų blogiau, dėl sveikatos – geriau

Reaguodamas į kritiką, kad didieji prekybos tinklai iš valstybės sulaukia geresnių sąlygų, nes jiems dirbti leidžiama, o mažiesiems prekybininkams ne, „Norfos“ vadovas D. Dundulis LRT.lt sako sutinkantis, kad finansine prasme didieji prekybos centrai karantiną išgyvena geriau.

„Iš ekonominės pusės, aišku, jų pasakymo tikrai neneigiu ir sutinku. Faktas, kad mums šiuo metu dirbant finansinė pusė tikrai kaip ir geresnė, o iš sveikatos pozicijų, sakysime, jie rizikos turi mažiau“, – sako D. Dundulis.

Paklaustas apie priekaištus dėl to, kad maisto prekėmis prekiaujantys didieji prekybos tinklai gali prekiauti ir ne maisto prekėmis, o tik pastarosiomis prekiaujantiems mažiesiems prekybininkams tai draudžiama, D. Dundulis teigia suprantantis verslininkų poziciją, tačiau nepalaikantis, pavyzdžiui, Latvijoje taikytos praktikos, kai ne maisto prekes pardavinėti buvo uždrausta visiems prekybininkams.

„Žinoma, čia gal tokia lietuviška pozicija – jeigu man blogai, tai ir kaimynui turi būti blogai. Manyčiau, čia daugiau šito yra. Mažiesiems verslininkams neleidžia dirbti, žinoma, jiems nelabai malonu, kad didysis dirba ir jam leidžia. Bet, pažiūrėjus iš pirkėjo pozicijos, vaikas mokosi namuose ir jam prireikia pieštuko ar dar ko nors. Ką tokiu atveju daryti? Iš viso nebeliktų galimybės“, – sako D. Dundulis.

Dundulis siūlo įvesti papildomą reikalavimą – prekybininkų reikalauti darbuotojus nuolat testuoti

Jo vertinimu, mažieji prekybininkai irgi galėtų dirbti, nes, anot D. Dundulio, „Norfos“ patirtis rodo, kad susirgimų tarp prekybos darbuotojų nėra daug, jeigu laikomasi visų saugumo reikalavimų.

„Kadangi mes testavome visus darbuotojus ir prekyboje, ir gamyboje, tai prekyboje darbuotojų susirgimų rodiklis yra kelis kartus mažesnis nei gamyboje. Kartais siekia 5–10 kartų. Testavome visus darbuotojus iš eilės. (...) Mano asmeninė nuomonė tokia, kad aš mažiesiems tikrai leisčiau dirbti. Čia turėčiau pabrėžti, kad prekybininkams, ne grožio specialistams. Jeigu tikrai laikomasi reikalavimų, riziką matau minimalią“, – tvirtina D. Dundulis.

Vis dėlto jis siūlo įvesti ir papildomą reikalavimą – prekybininkų reikalauti darbuotojus nuolat testuoti.

„Visi ligi vieno darbuotojai turi būti testuoti ir, praėjus dar savaitei, dar kartą testuoti, t. y. turėtų būti du testai. Jeigu iš tų dviejų testų nė vieno nėra teigiamo, vadinasi, leidžiama dirbti. Įtraukčiau sąlygą, įtraukiant ir mus, didžiuosius, kad darbuotojai turi būti testuojami, pavyzdžiui, kartą per dvi savaites. Tai turėtų būti prievolė. Nesakau, kad tik mažiesiems. Ir didiesiems, visiems ta prievolė turėtų būti. Galiu drąsiai pasakyti, kad tokiu atveju viruso plitimą labai smarkiai sustabdytume“, – įsitikinęs D. Dundulis.

Sutinka ne su visais ribojimais

Paklaustas apie kitus taikomus ribojimus, D. Dundulis neslepia sutinkantis ne su visais. Jo vertinimu, prieš kelis mėnesius taikytas draudimas, kad stovėjimo aikštelėje gali būti užimta vos 20 proc. stovėjimo vietų, nebuvo naudingas.

Jis taip pat nesutinka su rekomendacija neskelbti akcijų. Anot D. Dundulio, jeigu visi prekybininkai nustotų skelbti akcijas, pralaimėtų tik pirkėjas, kuris apsipirkdamas išleistų daugiau.

„Gal, sakyčiau, logikos yra, bet mes esame santykinai pradžioje pirkėjai, o po to – pardavėjai. Jeigu galime pigiau parduoti ir valdžia mums sako – ne, neparduokite pigiau, parduokite brangiau. Tai čia jau yra pirkėjų pasirinkimas – jeigu jie nenori prekių su akcija pirkti, lai neperka, niekas nedraudžia. Mes juk nesakome, kad „eikite kuo daugiau į parduotuves“. Manyčiau, kad mes kaip tik didesnį blogį darytume, jeigu iš viso nedarytume jokių akcijų“, – sako D. Dundulis.

Jo pastebėjimu, per pastaruosius porą dešimtmečių pirkėjai itin priprato prie akcijų ir pirkinių krepšelį renkasi būtent pagal jas, o akcijas kartais skelbia ne prekybos centrai, o patys gamintojai, kurie siekia atkreipti dėmesį į savo produktus.

„Norfos“ apyvarta, D. Dundulio teigimu, per pastaruosius metus nekrito ir netgi kelerius metus stebimas tolygus augimas, tad praėjusius metus tinklo vadovas apibūdina kaip standartinius. Jis taip pat teigia, kad tinklas negavo ir nesiekė pasinaudoti valstybės teikiama parama. „Nieko neprašėme, nieko nenorėjome ir nieko negavome. Net minties nebuvo, kad turime gauti“, – sako D. Dundulis.

Prekybos centrai: skaičiuojame papildomas išlaidas

LRT.lt kalbinti prekybos centrų atstovai, reaguodami į kritiką dėl prekybos ne maisto prekėmis, tvirtina, kad jų parduotuvėse didžiausias dėmesys vis dėlto skiriamas būtent maisto produktams. Esą, jeigu būtų įvestas ribojimas prekiauti ne maisto prekėmis, jo tinklai, be abejo, laikytųsi.

Be to, prekybos tinklai skaičiuoja: nors daugelio pajamos išliko gana stabilios, tinklai dėl veikimo pandemijos sąlygomis patyrė išlaidų, nes teko įsigyti papildomų saugumo priemonių, atlikti dezinfekciją ir imtis kitų priemonių.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė LRT.lt teigia, kad pirkėjų lūkesčiai per pastaruosius keletą metų buvo ypač teigiami, tačiau vėliau jų įpročius pakoregavo pandemija.

„2020-uosius irgi pradėjome stipriai – ateitis turėjo būti šviesi, o tada netikėtai smogė pandemija. Dingo pirkėjų tikėjimas šviesia ateitimi. Krito pirkėjų srautai ir, nors pirkinių krepšelis išaugo, tai nesąlygojo planuoto augimo. Žmonės pradėjo taupyti“, – tvirtina V. Budrienė.

Ji akcentuoja, kad tinklas per pandemiją taip pat nukentėjo. Tai lėmė ir didesnės su pandemija susijusios išlaidos.

„Pardavimai išliko tokie patys kaip praėjusiais metais. Taip pat turėjome neplanuotų išlaidų, susijusių su pandemija. Dėl pandemijos, skaičiuojant visas apsaugos priemones, dezinfekaciją, papildomos įrangos pirkimą, papildomų nebiudžetuotų išlaidų esame patyrę jau 3,5 mln. eurų“, – tvirtina V. Budrienė.

V. Budrienės teigimu, bendrovė daug vilčių deda į antrąjį metų pusmetį, kai tikimasi atsigavimo.

Paklausta, kaip vertina kritiką, kad maisto prekių tinklams leidžiama pardavinėti ir ne maisto prekes, tačiau ne maisto prekių parduotuvėms veikti draudžiama, V. Budrienė tvirtina, jog tinkle „Iki“ dėmesys skiriamas būtent maisto produktams.

„Tinkle „Iki“ parduodamos labiau kasdienės pramoninės prekės: skalbimo ir valymo priemonės, kasdienės higienos prekės – šampūnai, muilai ir pan. Didžiausią dėmesį mes skyrėme ir skiriame šviežiam maistui, bakalėjai, gėrimams. Būtent šioms kategorijoms, laikantis teisės aktų, ir yra daugiausia skelbiamos akcijos. Savo tinkle nepardavinėjame nei darbo įrankių, nei dulkių siurblių, nei televizorių, nei kitų panašių prekių“, – atkreipia dėmesį V. Budrienė.

Ji priduria, kad šiuo metu prekybos tinklas netaiko ir papildomų akcijų, pavyzdžiui, degustacijų, valandinių, itin trumpą laiką galiojančių nuolaidų.

„Būtina paminėti, kad nemaža dalis – apie 30 proc. – žmonių Lietuvoje perka tik akcijų metu. Negaudami informacijos, kokios nuolaidos taikomos tinkle, mūsų pirkėjai gali kaip tik daugiau eiti į parduotuvę, kad tai sužinotų. Kaip ir minėjau, didžiausia skelbiamų akcijų dalis tenka šviežiam maistui, bakalėjai ir gėrimams“, – pabrėžia V. Budrienė.

Tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Renata Keršienė taip pat akcentuoja, kad jų tinklas labiausiai orientuojasi į maisto produktus, o ne maisto produktų dalis yra gana maža.

„Pagrindinis mažmeninės prekybos tinklų, tokių kaip „Rimi“, verslas – kasdienių maisto prekių pardavimas. (...) Žinoma, jei Lietuvoje būtų įvestas draudimas prekiauti ne maisto prekėmis, jį vykdytume“, – sako R. Keršienė.

Apie akcijas informuoja, bet kai kurių akcijų atsisakė

Komentuodama tinklo siūlomas akcijas, R. Keršienė pabrėžia, kad šiuo metu skelbiama tik apie ilgesnį laiką fizinėse parduotuvėse vykstančias akcijas. Jos teigimu, tai daroma siekiant atkreipti pirkėjų dėmesį į ilgesnį kainos taikymo laikotarpį.

„Tai reiškia, kad pirkėjai turi galimybę susiplanuoti apsipirkimą ir į parduotuvę atvykti ne dėl konkrečios akcijos, bet jau žinodami, kokias prekes pirks. Skatiname pirkėjus šiuo metu į prekybos centrus vykti su paruoštu pirkinių sąrašu, taip juose praleisti mažiau laiko ir išvengti poreikio į parduotuves užsukti dažniau dėl neplanuotų ar užmirštų pirkinių“, – sako R. Keršienė.

Anot jos, „Rimi Lietuva“ pardavimo rodikliai, lyginant su praėjusių metų pradžia, išlieka stabilūs. Tinklas nesikreipė dėl valstybės paramos ir jos negavo. Papildomoms saugumo priemonėms tinklas per praėjusius metus išleido 0,5 mln. eurų.

R. Keršienė atkreipia dėmesį, kad tinklas kaip tik taikė nuolaidas „Rimi“ priklausančiuose, tiek ir nuomos sutartyse numatyta teise valdomuose prekybos centruose įsikūrusiems nuomininkams. „Taip pat jau esame pasirengę nuomos nuolaidų strategiją labiausiai nuo antros karantino bangos nukentėjusiems nuomininkams“, – tikina R. Keršienė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tinklo pajamų, gautų praėjusiais metais nekomentavo. Jos teigimu, įmonės finansiniai metai trunka iki vasario pabaigos.

„O finansinę ataskaitą Juridinių asmenų registrui, kaip įprasta, pateikiame vasarą. Iki tol finansinių rezultatų ir kitų veiklos rodiklių nekomentuojame. Valstybės siūlomomis paramos priemonėmis antrojo karantino metu „Lidl Lietuva“ nesinaudojo“, – sakė L. Skersytė.

Ji taip pat patikino, kad tinklas karantino metu atsižvelgia į rekomendacijas neorganizuoti trumpalaikių akcijų, todėl neorganizuoja vadinamųjų laimės valandų ar degustacijų. „Siekiame, kad mūsų pasiūlymais pirkėjai galėtų pasinaudoti bent kelias dienas arba iki tol, kol prekių bus asortimente“, – nurodė L. Skersytė.

Kritikos dėl prekybos ne maisto prekėmis L. Skersytė nekomentavo. Jos teigimu, „Lidl“ visada atsižvelgia ir vykdo įvestus reikalavimus, todėl taip pat elgtųsi, jeigu būtų reikalavimas neprekiauti ne maisto prekėmis.

Klausimą nukėlė kitai savaitei

LRT.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė nesvarstė klausimų, susijusių su karantino priemonių švelninimu, pavyzdžiui, jau nuo kitos savaitės leisti atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus iš lauko pusės, bei grožio salonams.

„Šiandien darbotvarkėje neturime tos schemos, kurią VESK preliminariai svarstė pirmadienį dėl karantino etapų ir konkrečių sąlygų. Viena vertus, yra šiokių tokių niuansų, paaiškėjusių pastarosiomis dienomis, jie susiję su judėjimu per sieną ir sprendimais, kuriuos priėmė kaimynai.

Taip pat ir dėl kai kurių veiklų kilo diskusijų su ekspertais, bet problema yra ne pati diskusija, o tai, kad diskusijos vyko pirmadienį ir antradienį, vakar iš esmės vakare baigta svarstyti ir dar liko keletas neišspręstų klausimų“, – ministrų kabineto posėdyje sakė premjerė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė taip pat teigė, kad pakeliui yra idėja, kuri susiformavo praėjusios savaitės pabaigoje ir tik šios pradžioje buvo aptarta su Savivaldybių asociacija dėl algoritmo savivaldybėms, kuriose epidemiologinė situacija yra geresnė nei daugumoje kitų savivaldybių.

„Ta tema darbas taip pat vyks artimiausiomis dienomis. Todėl gal būtų gerai tas gaires pasitvirtinti daugiau mažiau vieningai ir tuo pačiu metu, kad nebūtų visos serijos sprendimų. Kaip apsitarėme neformaliame pasitarime, tą darysime kitą savaitę. Iki to laiko Sveikatos apsaugos ministerija su kitomis ministerijomis priims sprendimus, kurie yra reikalingi“, – dėstė premjerė.

Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė po Vyriausybės posėdžio teigė, kad dabartinė epidemiologinė situacija leidžia švelninti karantino ribojimus.

„Mes, žinoma, labai vertiname ekspertų žinias. Tačiau kaip žmonės, kurie priima sprendimus ir mato, kaip tie sprendimai veikia žmonių gyvenimus, mes prisiimame atsakomybę. Aš laikausi pirminės nuostatos, kad dabartinis susirgimų skaičius turi leisti veikti grožio paslaugoms ir prekybininkams“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Verslas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1336912/smulkieji-verslininkai-ipyke-ne-juokais-ir-net-svarsto-griebtis-sakiu-nebesupranta-kodel-jiems-neleidziama-dirbti

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.