Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Prekybininkai skatina griežčiau kontroliuoti siuntas: pernai valstybė prarado 31 mln. eurų

2020-08-31

Dalis Lietuvą siuntomis pasiekiančių prekių iš trečiųjų šalių išvengia mokesčių, todėl šalies biudžetas netenka svarbių įplaukų, taip pat dėl to kasmet nukenčia vietos prekybininkai. 
Per susitikimą Lietuvos vyriausybės kanceliarijoje praėjusį ketvirtadienį buvo pristatyta elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikio analizė, kurią atliko viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovė ESTEP. Analizės išvados buvo aptartos su asocijuotų verslo struktūrų ir valstybinių institucijų atstovais, vyko aktyvi diskusija apie elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikį Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms.
„Šiuo metu susiklosčiusi situacija leidžia prekiautojams iš trečiųjų šalių deklaruoti mažesnę siuntinio vertę ir išvengti PVM bei muito mokesčių. Nors ši problema aktuali visoje Europos Sąjungoje, turime patys pasirūpinti, kaip sumažinti nesurenkamų mokesčių kiekį“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė.
Siuntoms šiuo metu taikomas trijų pakopų apmokestinimas: siuntoms iki 22 eurų nėra taikomi nei PVM, nei muito mokestis, 22-150 eurų vertės prekės yra apmokestinamos PVM, o 150 eurų ir vertingesnės – PVM ir muito mokesčiu. Anot R. Vainienės, nerimą kelia tai, kad LR muitinė apmokestina vos 3 siuntas iš 1000, o ši dalis pastaraisiais metais mažėja. Tai leidžia daryti prielaidą, kad netinkamai apmokestintos siuntos iš trečiųjų šalių palaiko šešėlinę ekonomiką.
Savo ruožtu susitikimo Vyriausybės kanceliarijoje dalyviai sutarė kuo skubiau priimti sprendimus, kurie padėtų sumažinti šešėlį.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tinkamai neapmokestinamos prekės iš trečiųjų šalių sukelia gausybę iššūkių Lietuvoje skaidriai veikiančiam verslui. Vien išvengus PVM prekė tampa 21 proc. pigesnė. Be to, šiems prekeiviams nereikia užtikrinti, kad pakuotės atliekos bus tinkamai sutvarkytos, tad valstybei tai kelia papildomų iššūkių dėl aplinkosaugos.
„Vien pernai dėl piktnaudžiavimo lengvatomis Lietuvos biudžetas prarado daugiau nei 31 mln. eurų pajamų, o jei ši prekyba būtų vykusi Lietuvoje, verslas galėjo įdarbinti daugiau nei 1500 darbuotojų“, – pridūrė R. Vainienė. 
Europos Komisija nustatė, kad dėl mokestinių lengvatų bei neteisingo deklaravimo į valstybių narių biudžetus nesurenkama apie 7 mlrd. eurų per metus. Dėl šios priežasties nuo 2021 m. panaikinama PVM lengvata iki 22 eurų vertės siuntiniams – nuo kitų metų bus apmokestinamos visos iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės.
Vis dėlto lieka problema, kaip nustatyti tikrąją siuntinio vertę. Anot R. Vainienės, šią problemą galima spręsti dviem būdais. Siūloma Muitinei sukurti siuntų rizikos vertinimo modelį, kuris pagal siuntų rizikos požymius nustatytų tikrintinas siuntas iš viso siuntų srauto. Įdiegta sistema galėtų automatiškai tikrinti visų siuntų deklaruotą vertę su anksčiau siųstų analogiškų prekių deklaruota verte, o esant didesniems nuokrypiams pažymėti tai kaip riziką. Jei to padaryti galimybės nėra, LPĮA skatina aiškiai apsibrėžti, kiek į Lietuvą patenkančių siuntų reikia patikrinti.
Susitikimo metu Vyriausybės atstovai teigė, kad jau dabar VMI ir Muitinė piktnaudžiavimams elektroninės prekybos srityje išaiškinimą yra nusistačiusios prioritetinėmis darbo sritimis ir deda visas pastangas neigiamoms pasekmėms sumažinti. Anot jų, kokybiškai keisis ir rizikos valdymo modelis – siuntų informacija ir vertės bus kaupiamos centralizuotai, skaitmeniniame formate, kas leis, greta kitų funkcionalumų, lyginti siuntų vertes atitinkamoje prekių kategorijoje ir efektyviai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus.
 
Rūta Vainienė, LPĮA direktorė, tel. +370 611 13285.
Paulina Širvinskaitė, LPĮA komunikacijos ir projektų vadovė, tel. +370 635 36124

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.