Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų

2019-02-22

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to - ne mažiau apsaugotos.
Pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat sulaukia klausimų apie tai, ar saugios šalies pensininkų santaupos ir kas garantuotų jų atgavimą, jei pasirinktas pensijų fondas bankrutuotų ar dėl kokių nors priežasčių nuspręstų netęsti savo veiklos.
Atsižvelgusi į nuo metų pradžios užplūdusias užklausas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) sklaido populiariausius mitus.
Mitas nr. 1. Pensijų fondai visiškai perima fondų dalyvių pinigus. Ne visai. Fondų valdytojai veikia patikėjimo teise ir kas mėnesį gaunamas įmokas investuoja į vertybinius popierius. Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai yra laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume, kurio pagrindinė funkcija - užtikrinti, kad pensijų dalyvių turtas būtų saugiai prižiūrimas ir investuojamas vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis.
Mitas nr. 2. Pensijų fondai klientų lėšas gali panaudoti savo reikmėms. Tikrai ne. Griežtas reguliavimas neleidžia nė mažiausio žingsnelio „į kairę", o valdymo įmonės ir fondų dalyvių turtas yra visiškai atskirtas nuo bendrovės turto. Be to, pats turtas yra saugomas pasirinktame depozitoriume patikėjimo teise.
Mitas nr. 3. Nesu tikras, ar už mano santaupas neperkate vilų ir limuzinų. Kategoriškai ne. Būsimųjų pensininkų santaupos laikomos ne pinigų, o vertybinių popierių pavidalu, kad nuolat „dirbtų". Atitinkamai vertybinių popierių nuosavybės įrašus saugo speciali įstaiga - depozitoriumas, kuris kontroliuoja, kaip investuojamas pensijų dalyvių turtas. Tai tarsi finansų sektoriaus notaras, licencijuojamas Lietuvos banko.
Mitas nr. 4. O kas, jeigu bankrutuosite? Jei ši visiškai teorinė galimybė ir taptų realybe, fondo dalyvio nuosavybė finansų rinkose be sustojimo darbuotųsi toliau ir sektų paskui kaupiantįjį į kitą fondą. Depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų dalyvių turtas, yra atsakingas už kitos valdymo įmonės suradimą.
Mitas Nr. 5. Ar yra buvę precedentų, kai pensijų bendrovių tiesiog neliko? Per 15 metų nuo II pakopos veiklos pradžios nebuvo tokių atvejų, kad bendrovių tiesiog neliktų. Per tuos metus bendrovės jungėsi, keitė savo kryptis. Todėl šiuo metu pensijų fondus valdo 5 bendrovės, kai pradžioje jų buvo keliolika. Kaupiančiųjų turtas niekur nedingo, paprasčiausiai turtą investuoja ir sutartis aptarnauja šią paslaugą teikiančios bendrovės.
Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų. Jas investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „SEB investicijų valdymas", „Swedbank investicijų valdymas", „Luminor investicijų valdymas", „INVL Asset Management" ir „Aviva Lietuva".
 
Daugiau informacijos:
Gintarė Saulytė-Šulgat
Integruotos komunikacijos projektų vadovė
info@lipfa.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.