Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Atsigaunanti Rusijos ekonomika susigrąžina Lietuvos eksportuotojus

2017-12-14

„Versli Lietuva" analitikų teigimu, Rusijos ekonomikos sunkmečio metai atbaidė lietuvius nuo užmojų į savo eksporto žemėlapius įtraukti ir šią milžinišką rinką. Tik šiemet pradėtas fiksuoti ryškus eksporto į Rusiją augimas.
Gruodžio 14 d. „Versli Lietuva" organizuotame eksporto klubo renginyje „Eksporto klubas: Rusija" verslininkai, ekspertai ir analitikai aptarė, kokios perspektyvos laukia siekiant palaikyti prekybinius santykius su geografiškai viena artimiausių kaimynių.
„Prognozuojama, kad ir šiemet, ir kitąmet Rusijos ekonomika augs, atitinkamai 1,4 ir 1,6 proc. Ekonominį pagyvėjimą pajuto lietuviai - rusai mėgina šį atsigavimą išnaudoti savo infrastruktūros, inžinierinių tinklų, sistemų ir kitokio ūkio atnaujinimui ir duoda užsakymų. Visgi eksportuoti į Rusiją siekiančios įmonės turi itin atidžiai įvertinti visas galimas rizikas - nestabilią politinę darbotvarkę, darančią įtaką verslo santykiams, JAV sankcijų Rusijai poveikį tarptautinei prekybai, naftos kainų prognozes", - sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva" eksporto departamento vadovas.
Kelerius praėjusius metus, kai Rusiją supurtė ekonominė krizė ir įsivyravo draudimai įvežti kai kuriuos produktus, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo - nuo 2011 m. eksportas sumenko beveik 2,5 karto iki 271 mln. eurų 2016 m. Tik šiemet eksporto apimties kreivė pradėjo kopti aukštyn - vien per 2017 m. trečiąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo daugiau nei 17 proc. ir jau pasiekė 217 mln. eurų. Rusija išlieka ir svarbiausia reeksporto - importuotų prekių eksportavimo į trečiąsias šalis jų papildomai neapdirbant - partnerė (2,55 mlrd. eurų per 2017 m. devynis mėnesius). Be to, paslaugų eksportas į Rusiją sudaro apie 12 proc. viso paslaugų eksporto.
„Versli Lietuva" analitikų vertinimu, Rusijos ekonomikos atsigavimą lėmė investicijų srautas į mažas ir vidutines įmones, auganti gamtos išteklių gavyba ir vyriausybės investicijos į kelis didelius infrastruktūros projektus. Ekonominį atsigavimą užtikrina ir intensyvesnė mažmeninė prekyba ir paaugęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
Pagal Rusijos Federacijos muitinės tarnybos duomenis, 2016 m. iš Lietuvos daugiausiai importavo Maskvos miestas (28 proc. nuo viso Rusijos importo iš Lietuvos) ir Kaliningrado sritis (27,3 proc.), tačiau vienos didžiausių Lietuvos pakavimo įrenginių gamybos įmonių FASA generalinis direktorius Karolis Samušis tvirtina, kad eksporto galimybės išsibarsčiusios po visą šalį.
„Per pastaruosius metus siekėme dviejų dalykų - pardavimų segmentavimo pagal regionus ir skaidrumo. Šiandien turime penkis distributorius skirtinguose regionuose ir pagrindinė mūsų eksporto kryptis Rusijoje yra Altajaus kraštas. Auga naujoji verslininkų karta, kuri vadovaujasi vakarietiškais verslo standartais, todėl mums buvo svarbu užsitikrinti patikimų tiekėjų vardą - mūsų distributoriai viešai skelbiami tinklalapyje ir mes visada žinome, kas yra mūsų galutinis klientas", - patirtimi dalijasi K. Samušis, kurio vadovaujama bendrovė užsiima sviesto, margarino, lydyto sūrio ir kitų produktų pakavimo įrenginių projektavimu ir gamyba.
Pasak jo, taktika padidinti distributorių skaičių nuo dviejų iki penkių ir priskirti juos skirtingiems regionams pasiteisino. Per keletą metų FASA smarkiai diversifikavo savo eksporto rinkas ir eksporto dalis į Rusiją sumažėjo nuo 60 iki 35 proc., tačiau vertė išaugo. Be to, šiais metais Maskvoje FASA įkūrė savo dukterinę įmonę užsiimančią klientų aptarnavimu. „Taip garantuojame, kad visuomet būsime arti kliento, kad ir koks klausimas jam kiltų", - sako K. Samušis.
2016 m. tarp lietuviškos kilmės prekių į Rusiją pirmavo mašinų ir mechaninių įrenginių (14 proc. viso eksporto), nealkoholinių, alkoholinių gėrimų ir acto (11 proc.), plastiko ir jo dirbinių (10 proc.), popieriaus  ir kartono (7 proc.) ir optikos, matavimo prietaisų, chirurginių įrankių (7 proc.) eksportas. Iš eksportuojamų paslaugų dominavo transporto, daugiausia krovinių pervežimo, paslaugos (61 proc. viso paslaugų eksporto). Pagal „Versli Lietuva" atliktą eksporto galimybių vertinimą, didžiausią potencialą eksportui į Rusiją turi mašinos ir mechaniniai įrenginiai, pramonės chemikalai ir jų produktai, taip pat plačiam vartotojų ratui skirtos prekės - tekstilė ir jos gaminiai, drabužiai, elektriniai prietaisai namų ūkiams.
Daugiau informacijos:

Jolita Mažeikienė
„Versli Lietuva" Rinkodaros ir komunikacijos vadovė
Tel. +370 686 58356
El. paštas: j.mazeikiene@verslilietuva.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.