Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
Vėjo energetikos bendrovės juodinamos svarbių įstatymo pakeitimų fone
2017-04-27
Paskutiniu metu viešojoje erdvėje pasirodė neigiama informacija apie vėjo energetikos sektoriaus bendroves ir neva neskaidriai vykdomą šios srities plėtrą Lietuvoje. Ši informacija skleidžiama svarstomų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų fone. Ji neturi faktinio pagrindimo ir kenkia sektoriaus atstovų reputacijai. Taigi vertėtų kritiškai įvertinti ir faktais pakomentuoti, kas šiuo metu iš tikro vyksta vėjo energetikoje.
Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai. Jiems nepritaria vėjo energetikos sektorius, nes naujosiomis įstatymo pataisomis iš esmės keičiamos dabar galiojančiame įstatyme esančios nuostatos, numatančios, kaip bus reguliuojama vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje. Vyriausybės siūlomi pakeitimai reikštų, kad būtų iš esmės nubrauktas verslo indėlis ir kelerių metų įdirbis šioje srityje, o vėjo energetikos plėtra jūroje stabdoma mažiausiai 5 metams.
Vis dar galiojančiame įstatyme yra numatyta, jog vystant vėjo energetiką Baltijos jūroje bus skelbiami atviri konkursai. Konkursai galimi teritorijose, kurių planavimo dokumentuose numatyta plėtra ir atlikti poveikio aplinkai vertinimai. Tokių teritorijų šiuo metu yra trys, dar vienoje tokie darbai vykdomi šiuo metu. Konkurso laimėtojas gautų leidimą statyti ir eksploatuoti elektrines jūroje. Tuomet savo rizika ir kaštais atliktų tyrimus bei ieškotų projekto finansavimo galimybių. Kadangi įstatymas, priešingai nei paskutiniu metu buvo teigiama žiniasklaidoje, apie jokią paramą nei elektros supirkimui, nei prijungimui prie tinklų nekalba, projekto įgyvendinimas priklausytų tik nuo pačių investuotojų sumanumo.
Tačiau Energetikos ministerija, kuri pagal įstatymą turėjo parengti leidimų išdavimo tvarką ir ir paskelbti konkursus dėl leidimo išdavimo, šių įsipareigojimų neįvykdė, o galiausiai Seime imtos svarstyti įstatymo pataisos, viską apverčiančios aukštyn kojom ir nebeleidžiančios toliau vystyti plėtros jūroje. Verslas ėmė kritikuoti pakeitimus ir tai, kad jie „stumiami" vienašališkai, nesikalbant su vėjo energetikos atstovais, ignoruojant pastabas (pvz. būta bandymų jas patvirtinti skubos tvarka likus savaitei iki Seimo rinkimų), o už šią sveiką kritiką gavo pliūpsnį tendencingos neigiamos informacijos apie Asociacijai priklausančių narių veiklą.
Viešumoje nuaidėjo užuominos, kad galiojanti įstatymo redakcija neva sudaro geresnes sąlygas konkuruoti tam tikroms bendrovėms, o vėjininkų siūlymai yra ydingi korupciniu požiūriu. Ydinga, kai veiki vadovaudamasis įstatymu ir tikiesi, kad ir kita pusė (šiuo atveju, valdžios institucijos) taip pat vadovausis įstatymu? Asociacijos nariai yra ne kartą pabrėžę neprašantys jokių išskirtinių sąlygų. Viso labo norima, kad būtų veikiama pagal įstatymą ir būtų paskelbtas konkursas dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje, kurį laimėtų geriausias. Dar kartą atkreipkime dėmesį, kad šiuo metu vis dar galiojančiame įstatyme nenumatyta valstybinė parama jūrinės vėjo energetikos vystymui.
Greta kaltinimų vėjo energetikos bendrovėms, neva šios reikalauja sau išskirtinių sąlygų jūroje, kai tuo tarpu tiesiog veikiama pagal galiojančią įstatyminę bazę, viešumoje imta eskaluoti ir dar viena, visai su tuo nesusijusi ir mistika apipinta istorija apie nekonkursine tvarka 2008 m. išdalintas kvotas statyti vėjo parkus sausumoje.
Tačiau žiniasklaidoje ignoruojami faktai, kad Ūkio ministerija 2008 m. oficialiai kreipėsi į vėjo energetikos bendroves, kurios iki to meto buvo pastačiusios vėjo elektrinių parkus, siūlydama prisiimti papildomų įsipareigojimų ir pastatyti tokios pačios galios vėjo parkus tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo įgyvendinti ankstesni jų projektai. Kaip yra rašoma Ūkio ministerijos rašte, taip buvo nuspręsta specialiai tam ministerijos suburtos komisijos kolegialiu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva nespės įgyvendinti numatytų atsinaujinančių išteklių plėtros tikslų. 6 įmonės atsiliepė į kreipimąsi ir nauji parkai buvo pastatyti jiems, kaip ir kitiems parkams, mokant tuo metu nustatytą vėjo energijos supirkimo tarifą.
Žiniasklaidoje teigiama, kad yra pradėtas specialus tyrimas institucijų atžvilgiu, kurio metu bus nustatyta, ar nebuvo pažeisti įstatymai. Tačiau taip pat nuskambėjo, kad 2008 m. parama išdalinta neskaidriai, kad tie projektai yra neskaidrūs, neturint jokių įrodymų tokiems teiginiams. Jeigu toks tyrimas yra pradėtas, Vėjo elektrinių asociacija tai sveikina ir esame pasiruošę bendradarbiauti su institucijomis suteikdami visą mums prieinamą informaciją bei pasidalinti dokumentais ir bet kokia kita medžiaga, kad išsklaidytume abejones ir apgintume sektoriaus reputaciją.
Tačiau kol kas nei Asociacija, nei jos nariai jokių specialiųjų tyrimų tarnybų kreipimųsi šiuo klausimu nėra gavę. Sutapimas ar ne, bet žiniasklaidoje šiuo klausimu ypač linksniuojamos bendrovės yra būtent tos, kurios domisi plėtros jūroje galimybėmis ir oponuoja Vyriausybės siūlymams.
Šioje situacijoje labiausiai apmaudu dėl to, kad neteisingos informacijos skleidimas kenkia ir šalyje veikiančių investuotojų į atsinaujinančią energetiką, ir viso sektoriaus įvaizdžiui. O juk šaliai, kuri apie 80 proc. yra priklausoma nuo elektros importo, turėtų būti svarbi tvari elektros gamybos iš savų, neišsenkančių, išteklių plėtra.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.