Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Darbdaviai: atidėlioti Darbo kodekso priėmimo daugiau nebegalima

2017-03-24

Darbdavius vienijančios organizacijos išsakė paramą Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, patvirtinusiam siekį, jog naujasis Darbo kodeksas turi įsigalioti nuo šių metų liepos ir kad jis būtų papildytas tik tomis nuostatomis, dėl kurių sutarė Trišalė taryba.

„Trišalė taryba po nelengvų derybų rado kompromisą dėl esminių Darbo kodekso nuostatų. Tai pirmas tokio lygio ir svarbos Trišalės tarybos susitarimas per visą Nepriklausomybės laikotarpį, atveriantis kelią svarbiai socialinio modelio struktūrinei reformai.

Iš premjero išgirdome ryžtingą pažadą, jog sprendimas dėl Darbo kodekso daugiau atidėliojamas nebus ir bus gerbiami Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai. Tikimės, kad šio šiuolaikinio dokumento naudą tiek darbuotojai, tiek verslas pajus dar šiemet“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pavyko rasti kompromisą

Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje sutarė dėl daugelio svarbių Darbo kodekso nuostatų, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, 20 darbo dienų apmokamų atostogų, pasiekta susitarimo, kad darbo arbitražą gali inicijuoti abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.

Vienas svarbiausių sutarimo punktų – Darbo tarybų privalomumas įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų, o viena vieta skiriama profesinės sąjungos nariui.

„Trišalėje taryboje pavyko pasiekti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, ir kad tai būtų pasiekta, teko sutikti su tam tikrais kompromisais. Pavyzdžiui, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių. Suminė darbo laiko apskaita yra svarbi, ir dar labiau ją trumpinti būtų žalinga. Ji suteikia lankstumo organizuojant darbą, leidžia reaguoti į sezoniškumą, besikeičiančias rinkos sąlygas“, – sako V. Sutkus.

Vienas svarbesnių punktų, dėl kurių Trišalėje taryboje susitarti nepavyko – streikai. Profesinės sąjungos siekė, kad streikus būtų galima rengti lengviau, o lokautas būtų panaikintas. „Streikai yra kraštutinė priemonė, taikytina, kai nepavyksta susitarti kitais įprastais būdais. Turime suprasti, kad jei būtų įteisintas labai ilgas laikotarpis, per kurį negalima pakeisti streikuojančių darbuotojų, verslas gali sustoti visiškai“, – sako V. Sutkus.

Dėmesį atkreipė Europos Komisija

Pasak V. Sutkaus, sprendimas atidėti Seime praėjusių metų pabaigoje priimto naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą jau turėjo neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir įvaizdžiui, todėl tolimesnis delsimas būtų nepateisinamas.

„Tai yra ne tik Lietuvos darbuotojų ir darbdavių reikalas. Esame atidžiai stebimi tarptautinės verslo bendruomenės ir Europos Komisijos. Europos Komisija padarė išimtį, leisdama Lietuvai turėti didesnį deficitą dėl vykdomos socialinio modelio reformos, todėl ją dar atidėdami sukelsime abejonių šalies potencialu“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.

Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis yra sakęs, kad Lietuvos valdžia neturėtų užstrigti be galo taisydama Darbo kodeksą ar šlifuodama kitas mūsų šaliai būtinas reformas – toks delsimas stabdo pažangą ir trukdo Lietuvai priartėti prie turtingesnių ES šalių narių.

Diskutuoja jau dvejus metus

„Galbūt tai sutapimas, bet Trišalėje taryboje socialinis modelis pirmą kartą buvo pristatytas lygiai prieš dvejus metus – tiek truko diskusijos dėl vieno svarbiausių darbo santykius naujai apibrėžiančių teisės aktų Lietuvoje. Dar daugiau nei metus užtruko parengti patį socialinį modelį, prie kurio dirbo beveik trys dešimtys mokslininkų.

Toks ilgas procesas yra ydingas – net ir per tuos trejus metus darbo rinka ir verslo poreikiai pasikeitė, toli nuėjo ir teismų praktika, todėl daugiau atidėlioti Darbo kodekso įsigaliojimo nebegalima“, – sako vienas iš Socialinio modelio rengėjų, teisininkas dr. Justinas Usonis.

Anot jo, Trišalėje taryboje sutartos Darbo kodekso nuostatos nėra revoliucinės, tačiau svarbiausia, kad nebeliko sovietmečiui būdingų nuostatų, kurios buvo pritaikytos to laikmečio pramonei ir nebeatitiko šiuolaikinių įmonių veiklos procesų, pasikeitusių darbo santykių, ir tiek darbuotojams, tiek darbdaviams suteikta daugiau lankstumo ir sprendimų galios.

„Šiandien mes nežinome, kaip po metų pasikeis verslo aplinka, darbo rinka, galbūt reikės visiškai kitų atnaujinimų Darbo kodeksui, bet nestabdykime pažangos šiandien“, - sako J. Usonis.

Jis taip pat pabrėžė, jog labai svarbu galutinį sprendimą dėl Darbo kodekso priimti kuo greičiau, kad verslas iki liepos pradžios turėtų laiko pasiruošti pokyčiams.

„Savo pažadą įvykdėme – Trišalė taryba pateikė visų socialinių partnerių pasiektą susitarimą, dabar tikimės, kad politikai laikysis duoto pažado ir priims darbo kodeksą tokį, dėl kokio Trišalė taryba susitarė, – tvirtina V. Sutkus.

Jei atsirastų poreikis ateityje keisti Darbo kodeksą dėl pakitusių socialinių ar ekonominių priežasčių, vėl turėtų būti inicijuojamas socialinių partnerių dialogas Trišalėje taryboje. Mes esame pasirengę stebėti situaciją, ir jei tik reikės, inicijuosime Trišalėje taryboje naują dialogą“.

 

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

valdas@lvk.lt

Tel.: 8 5 212 1111

Mob.tel.: 8698 25214

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.