Apie žuvų auginimą uždarosiose akvakultūros sistemose ir žvejybą vidaus vandenyse

Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

2017-02-24

Pasaulio valstybės jau eilę metų pastebi, kad pasaulio vandenyse mažėja žuvų ištekliai. Valstybės imasi veiksmų žuvų ištekliams saugoti, racionaliai naudoti ir gausinti.

Bendra tendencija visame pasaulyje nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio buvo augantis žuvies vartojimas (C. L.Delgado ir kt. Fish to 2020 Supply and Demand in Changing Gobal Markets.). Poreikiams patenkinti buvo gaudoma vis daugiau hidrobiontų. Bet gamtinių išteklių panaudojimo galimybės jau praktiškai išsemtos. Ryškesnio žuvų laimikių augimo vargu ar galima tikėtis. Siekiant patenkinti poreikius, vis didesnę reikšmę įgyja akvakultūra. Ji – viena iš ypač greitai augančių pramonės šakų visame pasaulyje ir, remiantis prognozėmis – ji bus pagrindinė plėtojama agropramonės šaka 21-ame amžiuje. Akvakultūroje užaugintos žuvies kiekis bendroje žuvies produkcijoje padidėjo nuo 7% (1973 m.) iki 12% (1985 m.) ir iki daugiau nei 30% (2002 m.) visos žuvies produkcijos. Produkcijos gamyba akvakultūroje turės išaugti apie 500 procentų, kad būtų patenkintas globalinis jūros produktų ir gėlųjų vandenų žuvininkystės poreikis 2025 m. (Parker 1995).

Specialistai teigė, kad žuvies produktų gamyba visame pasaulyje iki 2015 metų išaugs iki 179 milijonų tonų. Sugaunama žuvies apie 95 milijonų tonų per metus. Tai reiškia, kad beveik pusė žuvų bus užauginama akvakultūros įmonėse ir kaip matosi diagramoje šis kiekis sparčiai didės.

PAŽYMIME, KAD 2016 METAIS ŠIS SANTYKIS SUSILYGINO. Atkreipiame dėmesį, kad pagrindinis žuvų prieaugis vyko šiltų kraštų valstybių įmonėse.

DAUGELIUI ŽINOMA, kad viename žuvų auginimo tvenkinio hektare per metus užauginama apie 500 kg, o uždarosiose akvakultūros sistemose (UAS) 1 kub. m. galima užauginti iki 1000 kg žuvų.

Todėl toks didelis atsakingiausių pasaulio institucijų, mokslininkų, specialistų, politikų ir verslininkų susidomėjimas žuvų auginimu UAS. Pažymėtina, kad Norvegijos lašišų augintojai įvairiose pasaulio valstybėse pradėjo statyti dideles UAS įmones.

Pažymėtina, kad ES daugybę maisto produktų eksportuoja, tačiau ženklią dalį žuvų žaliavų ir produktų importuoja. TAI KELIA ES LABAI DIDELĮ SUSIRŪPINIMĄ DĖL ŽUVŲ AUGINIMO EUROPOS VALSTYBĖSE.

Siekiant didinti žuvų išteklius Lietuvoje pastaraisiais metais rekonstruojamos veikiančios ir pradedamos statyti naujos įmonės, gebančios išauginti žuvis rinkai, perdirbimui ir žuvivaisai. Tam tikslui panaudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų bei verslininkų nuosavos lėšos. 2007-2015 metais buvo įrengtos 22 UAS įmonės. Joms statyti buvo skirta 6,8 mln. eurų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų, 40 proc. lėšų investavo verslininkai. Šios įmonės 2016 m. išaugino 430,6 tonų žuvų, 2015 m. - 253 t., 2014 m. -148 t., 2013 m. – 50 t. Laukiama ženklaus žuvų prieaugio.

Svarbą rolę vaidina tvenkinių ūkiai, kurie 2016 m. užaugino 3956726,53 kg. žuvų, 2015 m. – 4086466,56 kg. Tvenkinių ūkiams buvo skirta 2,3 mln. eurų paramos.

Stebėtina tai, kad tvenkinių ūkiams baigiama skirstyti apie 6 mln. eurų taip vadinamoms aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti, NEPRIDEDANT NĖ CENTO SAVO LĖŠŲ, priemonėse beveik nedeklaruojama ŽUVŲ PRIEAUGIO DIDINIMO. Daugeliui kyla klausimai, kodėl tokių ženklių kompensacijų nėra nei ežeruose, nei Kuršių mariose, nei Baltijos jūroje, nei Priekrantėje.

Kai kas kalba, kad pagrindinė paramų lėšų investicijų dalis tenka ūkių žuvų auginimo savikainai mažinti ir ekonomikai gerinti, o ne ŽUVŲ AUGINIMO DIDINIMUI.

Manoma, kad tokia buvo ŽŪM vadovų ir L. Kujalytės tvenkinių rėmimo išskirtinė politika.

PASTEBĖJIMAS: Už 6,8 mln. eurų paramos ir nuosavas investicijas UAS verslininkai kasmet didina žuvų auginimą, o tvenkinių ūkyje gaunama parama papildomo BVP labai mažai sukuria.

ATKREIPTINAS dėmesys, kad ŽŪM 2007-2013 metų periode žuvų perdirbimui skyrė 18,7 mln. eurų, iš kurių apie 70 proc. skirta dviems investicinėms grupėms. Žuvų perdirbėjai daugiausiai naudojasi importuojama žaliava.

Panaši lėšų skirstymo padėtis yra 2014-2020 m. periode. Pažymėtina tai, kad buvusi ŽŪM vadovybės LĖŠŲ SKIRSTYMO KOMANDA, vadovaujama viceministrės L. Kujalytės, iki naujos vyriausybės suformavimo, suspėjo išskirstyti DIDELĘ DALĮ LĖŠŲ. Įdomu tai, kad organizacijai, pretendavusiai perdirbti beveik 5000 t. vietinių žuvų, buvo skirtas finansavimas, nekreipiant dėmesio į tai, kad svarstymų metu projektas susilaukė griežtos kritikos, kad įmonės Kauno miesto centre plotas suplanuotas beveik 3/4 futbolo aikštės dydžio, kai turėtų užtekti apie 1000 kv. metrų, kad VIETINIAI ŽVEJAI tiek žuvų nesugauna ir neišaugina ir kad liūto dalį žuvų patys gaudytojai ir augintojai tiesiogiai parduoda seniems ir patikimiems rinkos dalyviams, kad L. Kujalytės koordinuotas Klaipėdos aukcionas SUGEBĖJO PATIRTI APIE 350 tūkst. eurų nuostolių ir RENGIAMASI JĮ SUBANKROTINTI. Pastebėta, kad kai kuriems projektams, pagal tas pačias administravimo procedūras NMA užduoda po 150 klausimų, o kitus tiesiai rekomenduoja paramai gauti.

Kai kas bandys aiškinti, kad ES ir Lietuvos biudžetų žuvininkystei skirtos lėšos naudojamos tikslingai, racionaliai ir retai pasitaiko pažeidimų. VISKO BŪNA SU TAIS PROJEKTAIS. Aukščiau minėjome apie Klaipėdos aukciono perdirbimo įmones kainavusios apie 1,4 mln. eurų per metus liepto galą. Žuvų atliekų perdirbimo projektas, kurio vertė apie 1,2 mln. litų patyrė fiasko - neperdirbinėja žuvų atliekų ir nevykdo mokymų. Nidos ir Juodkrantės žuvų iškrovimo vietos (uosteliai) kainavę beveik po 5 mln. litų neištraukė nė vieno laivo ant kranto ir neiškrovė nė vieno kilogramo žuvies. Įdomu kur dingo suprojektuoti apie 100 metro ilgio molai Baltijos jūroje. Įgyvendinant šiuos projektus labai aktyviai dalyvavo L. Kujalytė. Apie tai žino ir Lietuvos aukščiausieji, ir atsakingiausieji, ir įvairiausių tarnybų tyrėjai, ir parlamentarai, ir žiniasklaida – NIEKAM TAI NĖ MOTAIS - pinigai turi būti įsisavinti!!! Iki šiol jokia institucija aktyviais tyrimais nesusidomėjo.

Mano manymu, reikėtų atlikti ES ir LIETUVOS BIUDŽETŲ ŽUVININKYSTEI SKIRTŲ LĖŠŲ AUDITĄ ir ĮGYVENDINTŲ PRIEMONIŲ ir jų metu sukurtų darbo vietų REZULTATUS bei VEIKSMINGUMĄ.

Reikėtų, kad ŽŪM daugiau skirtų lėšų žuvų auginimo UAS klausimams spręsti. Šiam verslo subsektoriui pirmiausia reikia aiškios verslo organizavimo tvarkos, labai paprastų paramos ir kitų taisyklių, lengvai apskaičiuojamų mokesčių. Biurokratai, vilkinantys verslo tvarkymo procedūras, turi būti baudžiami už kenkėjišką veiklą.

Lietuvoje yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų. Iš jų 142 vandens telkiniuose didesniuose, kaip 200 ha., galima vykdyti verslinę žvejybą, atlikus mokslinius tiriamuosius darbus..

YPATINGAS dėmesys turėtų būti skirtas verslinės žvejybos plėtrai Kauno mariose, Kruonio HE Aukštutiniame baseine ir kituose 142 vandens telkiniuose didesniuose, kaip 200 ha. Pigios ir šviežios gėlavandenės žuvys turėtų būti pardavinėjamos ne tik Pamario regione. Reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos žmonių skaičiaus sumažėjimą beveik milijonu, tarp kurių buvo daug žvejų mėgėjų. Žuvų turėtų pakakti ir žvejams mėgėjams ir verslininkams, nes jie tiekia žuvis rinkai nemeškeriojančiųjų poreikiams tenkinti. Daugiau dėmesio reikėtų skirti moksliniams tiriamiesiems darbams, žuvų jauniklių auginimui ir išteklių gausinimui, kviečiant žvejus įrenginėti dirbtines nerštavietes.

Reikėtų nuo balandžio 20 dienos iki gegužės 20 dienos uždrausti žvejybą visuose vidaus vandens telkiniuose ir kviesti žvejus saugoti neršiančias žuvis.

PRIVALU VADOVAUTIS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA:

100.6. peržiūrėti kompensacinių priemonių verslui valstybės sąskaita tikslingumą ir didinti investicijų, generuojančių bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), augimą.

103.3. pakeisime nacionalinės ir europinės paramos panaudojimo priežiūros bei kontrolės principus – pirmenybę teiksime ne poveikio priemonių taikymui, o konsultavimui, gerosios praktikos sklaidai;

103.4. įvertinsime galimybę veiksmų programų audito institucija paskirti ne ŽŪM struktūrinį padalinį, o kitą, jai nepavaldžią finansų ar kontrolės instituciją, taip užtikrinant objektyvesnį programų efektyvumo vertinimą ir sudarant galimybę ministerijos specialistams daugiau dėmesio skirti viešojo administravimo funkcijoms;

103.5. sieksime įdiegti kasmetinį ES paramos programų sektorių monitoringą ir veiklos efektyvumo vertinimą;

Jeigu visi susitelksime ir vykdysime įpareigojimus ir įsipareigojimus, sąžiningai vartosime Lietuvos ir ES biudžetų skiriamą paramą - ant stalo bus daugiau šviežios žuvies.

Prezidentas Leonas Kerosierius

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.