Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
Lietuva pasirengusi įgyvendinti strategiškai svarbius transporto investicinius projektus
2016-03-02
„Transporto sektoriaus įtaka šalies ekonomikai nuolat didėja, jo efektyvumas auga. Tai trečia pagal dydį Lietuvos ekonomikos sritis po apdirbamosios gamybos ir prekybos, lenkianti net ir tokius sektorius kaip statyba ir nekilnojamasis turtas, - Lietuvos ekonomikos konferencijoje šiandien sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. - Transporto sektoriaus indėlis į šalies BPV praėjusių metų pirmą pusmetį, palyginti su 2014-ųjų analogišku laikotarpiu, padidėjo 0,3 proc. ir sudarė 13,7 proc."
Sumažėję prekių srautui tarp Rusijos ir ES paskatino Lietuvos transporto ir logistikos įmonių aktyvumą kitose rinkose, tad transporto indėlis į paslaugų eksportą pernai sudarė net 60,1 proc. Gerokai išaugo paslaugų eksportas į Nyderlandus (37 proc.), Prancūziją (36 proc.) Jungtinę Karalystę (27 proc.), Latviją (20 proc.) ir Austriją (12 proc.). Dėl palankios geografinės padėties Lietuva tampa krovinių tranzito vartais Kinijos verslui.
„Mes siekiame užtikrinti sklandų įvairių transporto rūšių bendradarbiavimą, kad mūsų valstybė taptų svarbios logistikos grandinės dalimi, vežant krovinius kuriamu „Šilko kelio" maršrutu - iš Šiaurės šalių per Klaipėdos uostą ir tolyn geležinkeliais į Kiniją bei centrinės Azijos šalis. Lietuva taip pat siekia tapti Kinijos krovinių Šiaurės ir Vakarų Europai paskirstymo centru (HUB'u)", - teigė viceministras A. Šliupas.
Šių metų kovą Kinijos transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų korporacija „China Merchants Group" (CMG) Lietuvoje rengiasi atidaryti 2 atstovybes Vilniuje ir Klaipėdoje.
Krovinių ekspedijavimo sutartis pasirašyta su keturiomis Turkijos logistikos bendrovėmis, kurios, tikimasi, padės pritraukti naujų klientų ir papildomų krovinių konteineriniam traukiniui „Vikingas". Šiemet balandį numatomas šio konteinerinio traukinio šalių narių susitikimas Azerbaidžane, kuris taip pat ketina prisijungti prie „Vikingo". Projektu domisi ir Kazachstanas. „Vikingo" nare dar šiemet planuoja tapti ir Švedijos nacionalinė krovinių vežėja geležinkeliais - bendrovė „Green Cargo".
Lietuva turi 6 tarptautinius konteinerinius traukinius, kurie kursuoja į Rusiją, Lenkiją, Ukrainą, Kazachstaną. Investicijos į naująsias technologijas supaprastino sienų kirtimo procedūras, todėl Lietuvos/Baltarusijos valstybinę sieną traukiniu galima kirsti vos per pusvalandį. Be to, plačiąja, arba rusiškąja, vėže iš Rytų atvykstantys konteineriai Lietuvoje jau gali būti perkraunami į siaurąją, arba europietiškąja, ir nauja tarptautine geležinkelio magistrale „Rail Baltica" gabenami toliau į Europą.
Šiemet numatoma atidaryti keleivinių traukinių maršrutą Kaunas-Balstogė europine „Rail Baltica" vėže, kuri užtikrins susisiekimą su Varšuva, Krokuva ir Vakarų Europos miestais.
Lietuvoje pradėjo dirbti „PKP Cargo" - viena didžiausių krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje ir visoje ES. Nuo vasario pradžios įmonės prekiniai traukiniai į Lietuvą kursuoja 3 kartus per savaitę.
Siekiant kuo efektyvesnės šalies oro uostų plėtros ir kuo didesnės naudos valstybei, 2015-ųjų birželį Vyriausybės Strateginis komitetas pritarė bendrai valdomų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai koncesijos būdu, bet išlaikant oro uostų infrastruktūrą valstybės nuosavybe.
Susisiekimo ministerijai pavesta parengti Lietuvos oro uostų koncesijos projektą, kuriame būtų įvertinta ir investicinė grąža valstybei. Šio projekto tikslas - į mūsų šalį pritraukti naujų nuolatinių skrydžių, didinti keleivių skaičių ir keleivių terminalų pajėgumus, sukurti naują infrastruktūrą.
Numatoma, kad didžiausi 2014-2020 m. ES finansinio periodo Lietuvos investiciniai projektai bus „Rail Baltica", IXB tarptautiniam koridoriui priklausančių geležinkelio linijų elektrifikavimas, magistralės „Via Baltica" plėtra, Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimas, Vilniaus tarptautinio oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo takų rekonstravimas, Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas, saugaus eismo gerinimo projektai.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.