Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
M. Šaliamoras apie užupiečių konfliktą su architektu: pagaliau žmonės aktyvūs ir reaguoja
2015-09-23
Prieš kelias dienas užupiečių bendruomenė, šiuo metu iš visų jėgų kovojanti su bendrove „MG Valda“ dėl didžiulių statybų, paskelbė bendrovės „Renova“ vadovą, architektą Alvidą Songailą „nepageidaujamu architektu“ Užupyje, Vilniuje. Sprendimas buvo perskaitytas aidint griausmingiems būgnams, bendruomenė sprendimo vaizdo įrašą išplatino socialiniame tinkle. Į šią situaciją sureagavo Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, prašydamas pateikti teisinių įrodymų dėl A. Songailos „galimai neteisėtų, neprofesionalių, ar paveldą naikinančių veiksmų“. Portalo Statybunaujienos.lt žurnalistams M. Šaliamoras pripažino, jog teisinių įrodymų bendruomenė teigė neturinti, tačiau pats džiaugiasi, kad visuomenė pradėjo aktyviau reaguoti į architektų darbus.
„Man smagu, kad pagaliau žmonės yra aktyvūs ir reaguoja. Tai jų pozicijos išsakymas, tokia, sakykime, menine forma. Gali atrodyti, kad čia kažkokie pykčiai, tačiau daugeliu statybų atvejų kertasi kelių žmonių interesai. Man labai patiko ta meninė akcija – užupiečiai padarė meną, kaip jiems ir priklauso. O esmė tokia: tame žaidime dalyvauja vystytojai, dalyvauja architektai, kurie pildo vystytojų ir visuomenės užsakymus, dalyvauja ir visuomenė, kuri tiesa, dažniausiai pamato padarinius tada, kai jau iškasta duobė, nesidomi iš anksto“, – sakė LAS pirmininkas M. Šaliamoras.
Patarimas – kovokite tuomet, kai projektai dar guli brėžiniuose!
Jis pabrėžė, jog architektų sąjunga nesilaiko požiūrio, kad šios profesijos atstovai niekada neklysta. Todėl M. Šaliamoras ragino visuomenę aktyviau domėtis šalia jų gyvenamos vietos plėtojamais naujais projektais ir aktyviai diskutuoti dar tuomet, kai šie projektai „guli“ tik brėžiniuose, dokumentuose.
„Parašiau laiškelį Užupio bendruomenei, kviesdamas juos bendradarbiauti. Taip pat Architektų sąjunga nuo 2016-ųjų metų planuoja intensyviau bendradarbiauti su bendruomenėmis. O kadangi šįkart benduomenė viešai pasmerkė kolegą, tai paprašiau įvardyti kažkaip juridiškai pamatuojamus tuos jo prasižengimus – tokia buvo mano reakcija“, – sakė Architektų sąjungos pirmininkas.
M. Šaliamoras pripažino, jog architektai kartais iš tiesų pernelyg stipriai atstovauja investuotojų interesus ir pamiršta visuomenę. Tuo metu architektų etikos kodekse egzistuoja įrašas, jog nors architekto paslaugas užsako ir jam moka nekilnojamojo turto vystytojas, investuotojas, jis neturi pamiršti ir visuomenės.
„Architektas turi atsisakyti darbo, jei darbas kenkia visuomenei. Tai jo uždarbis, taip, bet toks elgesys būtų etiškas. O jei medikui pasiūlys išpjauti vaiko inkstą ir įstatyti jį kokiam turtingam klientui? Jis turi atsisakyti. Juk čia – tas pats“, – šiurpų palyginimą atrado M. Šaliamoras.
Vis tik Užupio bendruomenės atstovai pripažino, jog jokių juridinių įrodymų, kuriais pagrįstų architekto pataikavimą užsakovams ir senamiesčio paveldo niokojoimą, jie neturi.
„Čia ne vieta siekti maksimalaus biznio“
„Užupis yra patrauklus investicinis objektas ir ten siekiama maksimalių pelnų. Tad tokiomis akcijomis bendruomenė tiesiog duoda ženklą, jog čia ne ta vieta, kur galima siekti maksimalaus biznio, reikia išlaikyti tą dvasią“, – sakė M. Šaliamoras.
Jis bendrai visiems architektams patarė kruopščiau derinti savo sprendimus su vietos bendruomene.
Ar Architektų sąjunga dažnai skiria nuobaudų už architektų etikos pažeidimus?
„Pati griežčiausia bausmė už architekto veiklą – tai licenzijos atėmimas. Kitaip tariant, jam uždraudžiama dirbti savo darbą, kol įrodo, kad nieko nepažeidė, – sakė pašnekovas. – Architektūra – reguliuojama profesija. O visos reguliuojamos profesijos yra, pavadinkime, pavojingos, daro didelę įtaką visuomenei. Dažnai visuomenė net nesuvokia, kokia architektūra yra didelė įtaka. Jei tai būtų suvokiama, manau, kad ir mūsų aplinka būtų dar kokybiškesnė.“
Jis kviečia visuomenę bendrauti ir diskutuoti ankstyvosiose stadijose – ne statybos, o projekto. Nes kai prasideda statybos darbai, kyla „kažkoks masinis priepuolis“. Juk visi projektai yra svarstomi, kviečiami visuomenės atstovai, NT ekspertai. Tada nereikėtų piktintis pastačius objektą, perspėjo M. Šaliamoras.
A. Songaila: iš esmės, tai jie patys kalti
„Užsienio pavyzdžiai (Danija, Suomija) rodo: visuomenė džiaugiasi, kai NT plėtotojai, politikai įgyvendina kokį nors gerą projektą“, – sakė M. Šaliamoras.
Tuo metu plėtotojai iš visuomenės gali išgirsti idėjų, kurios padidintų jų pelną.
„Visi išlošia dėl to“, – pokalbį baigė Architektų sąjungos pirmininkas.
Pats iš Užupio „išvytas“ architektas Alvidas Songaila, išgirdęs žurnalistės klausimus, pasipiktino.
„Nelabai galiu ką nors šnekėti – tuo metu neatėjo į galvą įrašinėti jų (Užupio bendruomenės atstovų, – red. past.) pokalbių. Ten vyksta visokie procesai, labai negražūs. Jie iš esmės patys yra kalti, nes patys yra neįforminę sklypų, neišsinuomavę žemės, nedalyvavę net detaliojo plano svarstyme!“ – sakė architektas.
A. Songaila ramiai dėsto, jog aktyvus kovotojas prieš naujas statybas – laidų vedėjas ir kulinarinių knygų autorius Vytaras Radzevičius taip pat nėra susitvarkęs sklypo, kuriame stovi jo namas, dokumentų, nesinuomoja šios žemės iš valstybės.
„Jei jis būtų koks nors subjektas, su juo būtų sudaryta sutartis, tada ir būtų išsireikalavęs to, ko jis norėtų. O dabar, kadangi pražiopso patys, kviečiasi ministrą ir liepia jam lipti kopėčiom (apžiūrinėdamas galimus paveldo pažeidimus Užupio bendruomenės pakviestas Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasilipęs ant kopėčių apžiūrinėjo „MG Valdos“ vykdomas statybas – red. past.). Mojuoja reglamentais, kurie niekur nepažeisti. Kita vertus, yra labai daug duomenų, kad tas senamiesčio reglamentas netgi negalioja. Na, bet mes vis tiek juo vadovaujamės“, – dėstė architektas.
Nenori prarasti gražios panoramos
Paklaustas, ar susitiko su bendruomenės nariais dar projektuodamas projektą A. Songaila tikino, jog su užupiečiais susitiko tris kartus tam, kad pristaytų būsimą objektą.
„Paskutinis svarstymas buvo krantinės pristatymas – šis svarstymas baigėsi tuo, kad visa bendruomenė atsistojusi plojo“, – kalbėjo A. Songaila.
Dabar, architekto teigimu, itin nepatenkintų statybomis tėra du ar trys asmenys.
„Matau tokį niuansą – stovėjo tas „Vilijos“ fabrikas ir, kai jį nugriovėme, tai namui, kuriame gyvena V. Radzevičius, atsivėre puiki panorama. Tikiu, kad jie nori, jog ta panorama liktų. Tačiau jeigu jie, kaip bendruomenė, bendrija ar kaip vienas savininkas – V. Radzevičius, būtų išsinuomavę, išsipirkę ar pagaliau tiesiog įsiforminę sklypą su sklypo ribomis, su kadastriniu numeriu – tokiu atveju nesvarbu, kas projektuotų ir statytų, privalėtų pasirašyti susitarimą dėl statybos nuo sklypo ribos. O kadangi jie nemoka mokesčių, naudojasi valstybine žeme šiaip sau... (Na, Užupyje gyvena tokie žmonės – menininkai...) O menininkai, tai ką – diagnozė? Jie sau įsivazduoja, kad visas Užupis jų“, – piktinosi A. Songaila.
Architektas dar kartą patikino, jog jokių įstatymų ar reglamentų nepažeidė.
Paklaustas, ar nesibaimins nuo šiol įžengti į Užupį A. Songaila atsakė: „Visiškai ne. Yra labai daug naujų projektų numatyta.“
Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ, www.statybunaujienos.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.