Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Dar kartą apie švietimo sistemos reformą

2014-05-16

Lietuvos verslo taryba, kurios sudėtyje yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Investuotojų forumo bei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovai, savo posėdyje konstatavo, kad siekiant globalioje rinkoje užtikrinti šalies įmonių konkurencingumą, būtina daryti pokyčius švietimo sistemoje. Neatitinkantys rinkos poreikių švietimo sistemos absolventai per eilę metų stipriai apribojo Lietuvos verslo galimybes plėstis bei nesudaro prielaidų aktyviau plėtoti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. Nepaisant įvairių švietimo sektoriaus reformų, šiandien, deja, turime konstatuoti, kad verslo įsitraukimas į švietimo sistemą yra nepakankamas, dažnai labai formalus ir neužtikrinantis svarbiausio rezultato – kvalifikuotos darbo jėgos paruošimo. Verslas, palankiai sutikęs galimybę deleguoti savo atstovus į universitetų tarybas, ir taip paskatinti geresnį absolventų paruošimą, gali tik konstatuoti, kad aukštųjų mokyklų tarybose esantys verslo atstovai realiai turi labai nedaug galimybių pakeisti situaciją, nes į tarybos funkcijas neįeina mokymų kokybės tikrinimas ar vertinimas.

Profesinio mokymo atveju problema ypač gili – profesinių mokyklų turima techninė bazė ryškiai atsilikusi nuo verslo turimos, todėl tokiomis sąlygomis paruoštą žmogų įmonėje tenka mokyti iš naujo.

Sektoriniai praktinio mokymo centrai galėtų būti sprendimas, tačiau profesinės mokyklos dažnai nepasinaudoja galimybe savo mokinius supažindinti su nauja įranga ir toliau ruošia beviltiškai pasenusioje bazėje su rinkos poreikių neatitinkančiomis mokymo programomis.

Kitas sprendimas – verslo asociacijų tapimas dalininkais, užtikrinant platesnį suinteresuotų įmonių įsitraukimą į profesinės mokyklos gyvenimą. Dalis praktinių užsiėmimų galėtų būti vykdoma įmonių bazėje, tokiu būdu būtų lengviau tobulinti ir pačias mokymų programas.

Siekiant motyvuoti švietimo sistemos dalyvius geresniam rezultatui, būtina reitinguoti tiek aukštąsias, tiek profesines mokyklas, vertinant: kiek mokyklos absolventų įsidarbino pagal specialybę, kiek greitai rado darbą, koks jiems mokamas darbo užmokestis. Aukštųjų mokyklų atveju būtina išsiaiškinti, kiek patentų buvo užregistruota mokyklos vardu. Kriterijų gali būti ir daugiau, tačiau svarbu, kad toks vertinimas būtų susietas su valstybės užsakymu, t.y. valstybė nemokamą mokslą turėtų suteikti toms mokykloms, kurios ruošia darbo rinkai tinkamus žmones.

Šiuo metu pristatomi įvairūs aukštųjų mokyklų reitingai nereprezentatyvūs ir gali sukelti nepagrįstų lūkesčių tiek stojantiesiems, tiek darbdaviams.

Danas Arlauskas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija
8 5 2496448
info@lvdk.eu

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.