Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija siūlo susipažinti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Henri Malosse pasisakymu apie ES ir Rusijos santykius

2013-11-26

Statykime tiltus, o ne sienas. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo1, vyksiančio lapkričio 28–29 d. Vilniuje, išvakarėse Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) pirmininkas Henri Malosse pristato savo regioninės integracijos Rytuose viziją 

Gyvename istoriniu laikotarpiu: Rytų partnerystės šalys kaip niekada iki šiol priartėjo prie derybų dėl asociacijos susitarimų su Europos Sąjunga užbaigimo. Tačiau ar šis taip visų lauktas procesas iš tiesų padės sugriauti Europos žemyne esančias sienas ir neleis pastatyti naujų? 

Rytų partnerystės šalių integracija labai skiriasi nuo 2004 m. plėtros proceso 

Rytų partnerystės šalys su Rusija turi labai glaudžius istorinius ryšius. Su Rusija šias valstybes sieja bendrai sovietmečiu patirtų sunkumų, kurių aukomis pirmiausia buvo patys Rusijos žmonės, prisiminimai, bendra ne vieną amžių apimanti istorija ir pagrindine buvusi rusų kalba. Teigti, kad šios šalys turi viena svajonę – atsiskirti nuo Rusijos, būtų trumparegiška ir klaidinga.

Tokiu požiūriu paneigtume faktą, kad kai kurios šių šalių teritorijos, pavyzdžiui, Rytų Ukraina ir Baltarusija, sudaro bendrą politinę erdvę, kurios ištakos siekia net Kijevo Rusios laikus. Šių regionų gyventojai pritaria integracijai su ES, tačiau kartu nesupranta, kodėl šis procesas turėtų juos atitolinti nuo Rytų kaimynės. 

„Pasirinkimo tarp ES ir Rusijos“ politika  

Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, Rytų partnerystės šalims nuolat primena, kad jos turi pasirinkti tarp integracijos rytuose ir integracijos vakaruose.

Rusija laikosi panašios pozicijos teigdama, kad jei Rytų partnerystės šalys nori siekti integracijos vakaruose, jos gali tai daryti tik dalyvaudamos platesnio masto Europos ir Azijos integracijos procese. Panašu, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu tokia politika gali tapti vienintele galima politika. Šiandieninis pastarojo integracijos proceso rezultatas – 2012 m. sukurta Bendra ekonominė erdvė, kuriai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. 2011 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ši erdvė gali tapti pagrindu sukurti daugiau valstybių vienijančią Europos ir Azijos sąjungą. Tokia galimybė Rytų partnerystės šalis priverstų neribotam laikui atsisakyti europinės perspektyvos.

 Bendra atsakomybė

Kas lėmė šią konkurenciją ir konfrontaciją? Akivaizdu, kad atsakomybė tenka ir Europai, ir Rusijai. 

Rusijai todėl, kad ji ir toliau laikosi dviprasmiškos pozicijos dėl praeities. Pavyzdžiui, Deklaracijos dėl valstybinio suvereniteto diena paskelbta Rusijos nacionaline švente, tačiau Rusija dar nevisiškai pripažino kaimyninių šalių nepriklausomybę ir toliau nenori pripažinti sovietinio režimo nusikaltimų. Kita vertus, tokios iniciatyvos kaip Gulago istorijos muziejaus atidarymas ar Chatynės nusikaltimų pripažinimas rodo šios šalies norą išgydyti istorijos žaizdas, nors ir nepaskelbiant tikrųjų kaltininkų. 

Europos Sąjunga savo ruožtu nepakeitė šaltojo karo laikotarpiu pasirinktos pozicijos ir kalbėjimo tono. Sąjunga tarsi nesugeba išsklaidyti praeities šešėlių ir suprasti, kad nors Rusija gavo didžiausią neigiamą sovietmečio laikotarpio palikimą ir yra viena dėl šio sistemos labiausiai nukentėjusių šalių, ji šiandien tapo visai kita valstybe. 

Siekti glaudesnių ES ir Rusijos santykių  

Didžiajai daliai Rusijos piliečių atrodo, kad Europos Sąjunga juos ignoruoja, nors jie jaučiasi tokiais pačiais europiečiais kaip ukrainiečiai, moldavai ar kitų valstybių gyventojai. Nepaneigsime, kad Rusijos visuomeniniame gyvenime šiandien esama tam tikrų nukrypimų, tačiau nėra jokios priežasties atsitverti neįveikiama užtvara nuo Rusijos visuomenės. 

Priešingai, Europos Sąjungai būtų labai naudinga siekti glaudesnių santykių su Rusija. Tai būtų konkretus teigiamas ženklas šaliai, savo iniciatyva nusprendusiai pasirinkti žmogaus teisių ir demokratijos kelią prisijungiant prie Europos Tarybos narių. Tai, be kita ko, konkretus įsipareigojimas gerbti pagrindines vertybes, turint omenyje, kad didžiausią skaičių asmeninių skundų šiai institucijai pateikia būtent Rusijos, didžiausios Europos Tarybos narės, piliečiai (2012 m. pateikta 28600 skundų). 

Europos Sąjungos ir Rusijos suartėjimas nėra tik tuščia idėja ir tai rodo konkretūs pavyzdžiai. Derybos dėl 2007–2013 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų rengimo pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kuriose šalys dalyvauja lygiomis teisėmis, suteikė galimybę sukurti bendrą programų valdymo mechanizmą. Rusija, įnešdama didelę dalį į bendrą biudžetą (ji finansavo 25 proc. viso programų biudžeto, t. y. 100 mln. eurų), parodė, kad ši iniciatyva jai labai svarbi. 

ES, Rusiją ir Rytų partnerystės šalis vienija bendra ir išskirtinė patirtis. Karų ir nesutarimų šimtmečiai turėtų mus įkvėpti pasimokyti iš praeities klaidų. Šiuo metu labai svarbu mokėti pasinaudoti šia skaudžia patirtimi, kad galėtume sukurti naujus bendru sutarimu, o ne prievarta grindžiamus valdymo metodus.

Pilietinės visuomenės vaidmuo ES ir Rusijos suartėjimo procese

Rytų partnerystės šalyse ir Rusijoje pilietinė visuomenė, apie kurią kartais formuojama neigiama viešoji nuomonė, turi didžiulį potencialą, kuris yra vis dar neišnaudojamas. Tačiau šių šalių pilietinė visuomenė galėtų atlikti lemiamą vaidmenį suartėjimo procese. Stipri pilietinė visuomenė, demokratija, nepriklausomi teismai ir žiniasklaida yra bendros Europos žemyno vertybės, todėl aiškus pritarimas šioms vertybėms padėtų natūraliau suartėti su Rusija.

Siekiant glaudesnių santykių su Rusija, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) kartu su savo šios šalies partneriu Rusijos Federacijos visuomenės rūmais, pradėjo įgyvendinti keletą konkrečių projektų. Pavyzdžiui, poriniai mokyklų projektai turėtų sudaryti galimybes Europos ir Rusijos miestų ir miestelių mokykloms palaikyti nuolatinius ryšius naudojantis šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis: internetu, vaizdo konferencijomis ir kt.

Dirbti kartu dėl bendros ateities

Siekis užmegzti glaudesnius Europos Sąjungos ir Rusijos santykius neturėtų nustumti į aklavietę Rytų partnerystės šalių, joms turi būti sudarytos galimybės dalyvauti tiek Rytų, tiek Vakarų integracijos procesuose. Todėl reikėtų apsvarstyti statuso klausimą, kad būtų ne sukurtas dar vienas šiuos du polius skiriantis geografinis blokas, o veikiau nutiestas juos jungiantis ir į platesnę regioninę integraciją vedantis tiltas. Turime siekti ne atskiriančios, o įtraukios integracijos.

Neišsprendus šio geostrateginio Rytų partnerystės šalių klausimo, bus vis sunkiau siekti glaudesnių ES ir Rusijos santykių ir ateityje gali tapti vis sudėtingiau techniškai suderinti šiuos du integracijos procesus.

Įtraukti integracija gali suteikti daug daugiau ir platesnio masto perspektyvų. Jei pavyktų pasiekti šį tikslą, šį modelį galėtų taikyti ir kitos šalys, kurios jau yra ES valstybės narės. Pavyzdžiui, Suomija, kuri visada tvirtai pritarė artimesniems santykiams su Rusija ir nuolat palaikė glaudžius ekonominius ryšius su šios šalies partneriais. Įtraukus modelis leistų siekti vis platesnės dviejų integracijos procesų sąveikos ir ateityje padėtų dar labiau suartėti su Rusija.

Rytų partnerystės šalys – tai puiki galimybė Rusijai ir ES siekti glaudesnių santykių. Europos Komisija jau pradėjo bendros transatlantinės rinkos kūrimo procesą, todėl šia proga turėtume prisiminti jau generolo Charles de Gaulle suvoktą tiesą: „Europą kuriame mes visi, gyvenantys jos teritorijoje nuo Atlanto iki Uralo.“ De Gaulle laikais tai galėjo atrodyti mažai tikėtina politinė deklaracija, tuo tarpu šiandieninė precedento neturinti padėtis atveria realias galimybes šią idėją įgyvendinti!

____
1 2009 m. oficialiai pradėtos įgyvendinti Rytų partnerystės programos tikslas – sudaryti būtinas sąlygas šešių į rytus nuo Europos Sąjungos esančių šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano – politinei asociacijai ir ekonominei integracijai paspartinti.
 
Danas Arlauskas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija
8 5 2496448
info@lvdk.eu

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.