Vieninga informacijos prieiga apie eksporto galimybes –  tokios pagalbos iš valstybės norėtų Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) nariai. Tokia buvo bendra išvada po atviros ir konstruktyvios diskusijos trečiadienį vykusiame LVDK atstovų susitikime su LR komercijos atašė ir  VšĮ „Versli Lietuva“ atstovais užsienyje.

„Džiugina, kad į susitikimą susirinko tiek daug įvairiose pasaulio šalyse reziduojančių komercijos atašė ir „Verslios Lietuvos“ atstovų, o ir diskusija šį kartą buvo tikrai konstruktyvi ir atvira,“ – sako LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas. – Pasikeitėmė nuomonėmis, kaip būtų galima geriau ir efektyviau išnaudoti tiek diplomatų rango komercijos atašė galimybes ir patirtį, tiek ir „Verslios Lietuvos“ atstovų įdirbį eksporto srityje.“

Smulkų ir vidutinį verslą atstovaujantys verslininkai supranta, kad dėl kiekvienos nedidelės įmonės noro eksportuoti savo prekes ar paslaugas komercijos atašė vienoje ar kitoje šalyje negalės vienos įmonės partnerių paieškai skirti daug savo darbo laiko, todėl jie norėjo sužinoti, ar ne geriau yra bandyti eiti į užsienio rinkas kartu, tam tikromis grupėmis. Tačiau diplomatai patikino, kad nei vienos Lietuvos ambasados užsienyje durys nėra uždarytos nei vienam Lietuvos verslininkui. Bent jau patarimą, nuo ko pradėti, kur kreiptis ir ką pirmiausia toje šalyje reikia daryti, verslas visada gauna ir gaus. Tačiau ir patiems verslininkams, kurie ieško partnerių ar eksporto galimybių užsienyje, reikia tam pasirengti, atitikti tam tikrus reikalavimus – labai svarbu turėti gerai parengtą įmonės pristatymą bei tinklapį  užsienio kalba, o taip pat sugebėti ir patiems ja susikalbėti, mes ambasadose dirbantys specialistai neturi laiko ir galimybių būti dar ir vertėjais.

Diskusijos metu verslininkams buvo išsakyta priekaištų dėl kai kurių susitarimų nesilaikymo, nekalbant jau apie dėkingumą. Pasirodo, pasitaiko atvejų, kai daug laiko skyręs kuriai nors įmonei naudingų duomenų paieškai ir juos suradęs, komercijos atašė išgirsta, kad jau viso to nebereikia. Arba kitu atveju, suradus lietuviškai įmonei partnerių užsienyje ir jiems pradėjus puikiai bendradarbiauti, suteikęs pagalbą diplomatas apie tai sužino kada nors vėliau ir visai kitokiomis aplinkybėmis, nei derėtų, mat tautietis verslininkas tiesiog  „pamiršta“ net padėkoti.

Pasak D. Arlausko, Konfederacija labai draugiškai ir glaudžiai bendradarbiauja su ambasadų darbuotojais ir  komercijos atašė, gauna iš jų įvairiausią informaciją – apie renginius, parodas, tenderius, galimybes investuoti, partnerių paiešką įvairiose šalyse – kurią perduoda savo nariams.

D. Arlauskas įsitikinęs, kad jausti atsakomybę už eksporto didinimo galimybes ir sąlygas turi ir valdžia, ir pats verslas. Tačiau būtų labai geras sprendimas, jei valdžios institucijos, kurios turi rūpintis  šalies verslo aplinka bei eksportu, t.y. Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos bei pastarosios įsteigta įstaiga „Versli Lietuva“, suvienytų jėgas ir sukurtų vieningą informacijos prieigą verslui, o tam, kad būtų kuo mažiau nesusipratimų iš verslo pusės, įmones turėtų atstovauti asocijuotos verslo struktūros, pažįstančios savo narius ir žinančios jų galimybes.

LVDK vadovas tikisi, kad prie šios veiklos prisidės ir naujai įkurta Ekonominės diplomatijos taryba, kuri savo veikloje yra numačiusi be kita ko teikti Vyriausybei pasiūlymus, kaip tobulinti Lietuvos ekonominį atstovavimą užsienyje.