Išanalizavusi Vyriausybės programą Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina siekį turėti stabilią mokesčių sistemą ir neskubėti su reformomis, tačiau labiausiai neramina noras auginti valstybės vaidmenį, tuo pačiu nedidinant konkurencingumo.
 
"Vyriausybės programoje dauguma dalykų orientuotų į didesnį perskirstymą ir padalinimą tarp visuomenės, bet visai neskiriama dėmesio, kaip mes galėtume daugiau užsidirbti. Mūsų gyventojų mažėja, auga išlaikytinių skaičius, po poros metų sumažės pajamos iš ES daugiamečio biudžeto, todėl konkurencingumo auginimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas - kritiškai svarbūs", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LPK vadovas Robertas Dargis.

Anot jo, stiprinant Lietuvos verslumą neturėtų būti atsisakoma pažangios studijų reformos, paramos privačiai medicinai, labiausiai kvalifikuota ir Lietuvai reikalinga darbo jėga neturėtų būti labiau apmokestinama.

"Vyriausybės programa - gausus pažadų rinkinys, kuriam visam išpildyti gali neužtekti ir Skandinavijos šalių finansinių galimybių ir ji menkai dera su pažadu laikytis finansinės stabilumo. Norėdami kurti tokią plačią socialinę gerovę, turime turėti ir dideles ambicijas daug užsidirbti", - sakė R. Dargis.

MMA siejimas su VDU įsuktų infliaciją

Vyriausybės programoje numatyti planai didinti socialines išmokas bei svarstyti galimybę minimalią mėnesio algą (MMA) susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), gali labai neigiamai atsiliepti šalies konkurencingumui.

"Toks žingsnis būtų tiesiausias kelias link graikiškos bedugnės. Socialines išmokas reikia didinti taip pat labai apgalvotai, nes dabar didelį nedarbą turime kaip tik todėl, kad daugumai nedirbančiųjų neapsimoka to daryti", - sako LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, įvedus progresinius mokesčius, bus labiausiai apmokestinami aukštos kompetencijos žmonės, kurie šiandien yra itin mobilūs ir lengvai gali rinktis darbą kitose valstybėse.

"Progresyvus apmokestinimas Lietuvoje jau dabar egzistuoja. Dar didesni progresiniai mokesčiai labiausiai palies tuos kompetentingus, išsilavinusius žmones, kurie verslą greičiausiai gali pastatyti ant kojų ir jį išlaikyti. Todėl progresinių mokesčių didžiausias pavojus, kad pjauname šaką, ant kurios sėdi daugelis mūsų įmonių. Ir ši idėja būtų ypač kenksminga dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Siekiant konkurencingumo kaip turi būti galvojama apie darbo santykių lankstumo auginimą", - sako A. Izgorodinas.

Pasak kurio, progresinis pajamų apmokestinimas Lietuvoje jau egzistuoja per neapmokestinamą pajamų dydį, o labiausiai kvalifikuotos darbo jėgos apmokestinimas gali kaip tik reikšmingai sumažinti valstybės biudžeto pajamas ir padidinti biudžeto deficito lygį.

Turi būti išlaikomos pažangios naujovės švietimo sistemoje

Verslą neramina ir Vyriausybės programoje numatytas ketinimas atsisakyti pažangios studijų krepšelių reformos, kuri padeda aukštosioms mokykloms konkuruoti dėl studentų ir taip auginti studijų kokybę.

"Jokia paslaptis, kad verslas turi daugybę rūpesčių su didelės dalies aukštųjų mokyklų absolventais. Priimtus praktikai jaunus žmones kartais turime mokyti ir pagrindų. Todėl negalima žlugdyti pačių efektyviausių privačių aukštųjų mokyklų, kuomet krepšelių sistema suteikia galimybę ten nemokamai mokytis patiems gabiausiems studentams, dėl kurių konkuruojame ir su visos Europos universitetais", - sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Anot jo, turėtų būti atsisakoma ir idėjos labiau remti fundamentalų, o ne taikomąjį mokslą. Nes Lietuva jau dabar smarkiai atsilieka pagal mokslo bendradarbiavimą su verslu.

Nerimą LPK kelia ir Vyriausybės programoje numatyti pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje.

"Šių metų pradžioje pas privačius šeimos gydytojus buvo registruota 27,5 proc. visų pacientų. Pacientų organizacijos ne vieną kartą prašė buvusios Vyriausybės kompensuoti stacionarines paslaugas ir privačiose gydymo įstaigose. Tai rodo tokių paslaugų poreikį ir jų prieinamumo mažinimas gali paskatinti lietuvius ieškoti galimybių gydytis svetur. Netrukus į Lietuvos teisę bus perkelta ES direktyva, pagal kurią Lietuvos pacientui norinčiam gydytis kitose ES šalyse, ligonių kasos kompensuos paslaugas pagal Lietuvos įkainius. Tačiau norint gauti privačias stacionarines paslaugas Lietuvoje, jam šių paslaugų VLK nekompensuotų. Tokia perspektyva neramina, nes diskriminuotų  Lietuvos pacientus savo pačių šalyje", - sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius. Anot jo, jau dabar Lietuvoje privati medicina smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio: ES 1000 stacionaro lovų tenka virš 200 valstybinių ir vos 3 privačios.

LPK