Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Pramonininkai: politikai Lietuvoje per anksti skelbia antrąją krizės bangą

2012-07-24

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas 130 didžiausių gamintojų lūkesčių 2012 m. trečiajam ketvirčiui tyrimas rodo, kad Lietuvai skelbiama II-oji krizės banga yra per ankstyva. トLietuvos pramonės lūkesčiai 2012 m. trečiajam ketvirčiui teigiamai kontrastuoja su niūromis euro zonos gamintojų nuotaikomis bei rodo, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos pramonėje vyraus plėtros tendencijos. Apskaičiuotoji lūkesčių indekso išraiška siekia 76 punktus ir 26 punktais viršija トkritinę" 50 punktų ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo gamybos susitraukimo. Optimistiniai Lietuvos pramonės lūkesčiai nepatvirtina politikų nuogąstavimų bei gąsdinimų dėl antrosios krizės bangos Lietuvoje",- teigia LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas. Didžiausias optimizmo lygis fiksuojamas medienos bei metalų sektoriuose, kur apskaičiuotoji lūkesčių indekso išraiška siekia atitinkamai 81 ir 80 punktų
Lietuvos eksportą slopina problemos euro zonoje bei nepakankamas investicijų lygis
Nepaisant komplikuotos situacijos užsienio rinkose, Lietuvos gamintojų pateikti eksporto vertinimai yra optimistiniai - didžioji respondentų dalis (65 proc.) prognozuoja tolesnį eksporto apimčių didėjimą. Anot A. Izgorodino, itin teigiamai nuteikia gamintojų pateiktos naujų užsakymų prognozės: ト67 proc. respondentų prognozuoja naujų užsakymų lygio padidėjimą. Tai rodo, kad Lietuvos pramonės gaminiai išorės rinkose išlieka konkurencingi tiek gamybos savikainos, tiek ir galutinės produkcijos kainos atžvilgiu. Gamintojų pateiktos eksporto apimčių prognozės taip pat aiškiai rodo tolesnę eksporto apimčių didėjimą.", - aiškina A. Izgorodinas.
Anot analitiko, pastaruoju metu stebimos lėtėjančios Lietuvos eksporto plėtros kol kas nereikia pernelyg sureikšminti bei sieti vien tik su problemomis euro zonoje. ト2012 m. sausį-gegužę, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, eksporto prieaugis sudarė 4 proc. Tačiau itin didelės įtakos tokiems rezultatams turėjo balandžio 30 - birželio 3 d. vykęs Orlen Lietuva gamyklos kapitalinis remontas, kurio metu naftos produktų gamyba buvo visiškai nutraukta. Sustabdžius gamybą, chemijos produktų eksportas gegužę susitraukė 60 proc., kas reikšmingai pablogino ir bendrus eksporto rezultatus", - teigia A. Izgorodinas.
Pramonininkų tyrimai rodo, kad pastaruoju metu prastesniais rezultatais pasižymi du mėnesius iš eilės krentantys medienos, tekstilės (mažėjo keturis mėnesius iš pastarųjų šešių mėnesių) bei transporto priemonių (mažėjo tris mėnesius iš pastarųjų šešių mėnesių) eksportas. Sulėtėjo ir metalų, mašinų bei įrenginių eksporto plėtra. Anot A. Izgorodino, tokias tendencijas paaiškina dvi priežastys. トViena vertus, euro zonos makroekonominis klimatas pastaruoju metu reikšmingai pablogėjo - išankstiniai makroekonominiai indikatoriai smuko iki 2009 m. spalio lygio ir rodo, kad antrąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis susitrauks apie 0,3 proc. Makroekonominiai indikatoriai rodo, kad prastėja centrinių euro zonos valstybių padėtis - paklausos lygis už euro zonos ribų yra nepakankamas, kad kompensuotų praradimus euro zonos ribose, dėl ko Vokietijos ūkiui gresia stagnacija. Prancūzijos ūkis antrą ketvirtį veikiausiai nežymiai susitraukimas. Natūralu, kad tokios tendencijos gali turėti tam tikros įtakos ir Lietuvos eksporto rodikliams", - aiškina A. Izgorodinas.
Tačiau anot analitiko, didelės įtakos eksporto sulėtėjimui turi ir nepakankamas investicijų lygis. トEksporto apimtims viršijus prieškrizinį lygį, investicijų apimtys 2011 m. buvo trečdaliu mažesnės nei prieškriziniais 2008 m. ir tesiekė 2005 m. lygį. Tokio investicijų lygio akivaizdžiai nepakanka siekiant išlaikyti tolesnę sparčią eksporto plėtrą. Investicijų plėtrą riboja nestabili padėtis išorės rinkose, kas skatina dalį įmonių atidėti gamybos plėtros planus į šoną. Įtakos turi ir politikų garsiai skambančios ir "meškos paslaugaヤ Lietuvai tampančios kalbos apie antrąją krizės bangą, pristabdančios įmonių strategų užsidegimą aktyviai investuoti. Šiandien drąsiausiai ryžtasi investuoti tik tos įmonės, kurios yra užsitikrinusios ilgalaikius užsakymus", - mano A. Izgorodinas.
Tikroji Lietuvos krizė - politikų nesugebėjimas pažaboti dujų ir šildymo kainų didėjimą
Pramonininkų konfederacijos atliktas didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčių tyrimas rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį vidaus pardavimų didėjimą prognozuoja kas trečias gamintojas, tačiau 60 proc. respondentų mano, kad vidaus vartojimo apimtys išliks stabilios. LPK analitikai vidaus vartojimui trečiąjį ketvirtį prognozuoja tolesnį atsigavimą, tačiau pastebi, kad vidaus vartojimo augimas bus pastebimai lėtesnis nei metų pradžioje. Tokios prognozes patvirtina ir statistiniai duomenys - jeigu šių metų sausį vidaus prekybos apyvarta paaugo 1 proc., gegužę mažmeninės prekybos plėtra sulėtėjo iki 5 proc.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino, vidaus vartojimą artimiausiu metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. トBedarbystė laipsniškai mažėja. Nors vartotojų nuotaikos yra rezervuotame lygyje, visgi nuo 2012 m. pradžios gyventojų nuotaikos laipsniškai gerėja, nepaisant problemų euro zonoje. Galų gale, atlyginimų didėjimo tempas tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje pastaruoju metu pastebimai paspartėjo, o infliacijos lygis laipsniškai lėtėja - tai teigiamai veikia gyventojų perkamąją galią. Visi minėti veiksniai teigiamai veikia vidaus paklausą" ,- teigia A. Izgorodinas.
Tačiau analitikas perspėja dėl augančios neigiamų veiksnių įtakos, kurie gali reikšmingai sulėtinti vidaus vartojimo atsigavimą. トItin pavojingu veiksniu laikome pastaruoju metu padažnėjusius politikų gąsdinimus dėl antrosios krizės bangos Lietuvoje. Minėti gąsdinimai gali turėti itin neigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams, paskatinti gyventojus labiau taupyti ir mažiau vartoti. Tai neigiamai paveiktų vidaus vartojimą ir blogiausiu atveju gali sukelti savaimes krizes - per prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius, mažesnį vartojimą ir gamybą bei darbo rinkų rodiklių blogėjimą. Naujausi Lietuvos makroekonominiai duomenys rodo apie lėtesnį Lietuvos ūkio augimą, tačiau nerodo jokios antros krizės. LPK lūkesčių indekso rezultatai leidžia prognozuoti tolesnę pramonės plėtrą ir taip pat nepatvirtina nuogąstavimų dėl antrosios krizės bangos" , - teigia A. Izgorodinas.
Anot analitiko, itin nemalonia dovana vidaus rinkai bus tolesnis dujų bei įšildymo kainų padidėjimas. トNuo liepos 1 d. dujų kainos buitiniams vartotojams padidėjo penktadaliu, tuo tarpu sekantį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina bus 4 proc. didesnė nei praėjusį sezoną, kai šildymo kainos pasiekė rekordinį lygį. Išlaidos šildymui, dujoms, kurui, vandeniui, būstui sudaro 13 proc. standartinio Lietuvos vartotojo išlaidų. Didesnė išlaidų dalis vartojimo krepšelio struktūroje tenka tik maistui, kuriam pirkėjai skiria 26 proc. savo lėšų. Tad dujų ir šildymo kainų didėjimą vertiname itin negatyviai - tai turės itin neigiamos įtakos vartotojų perkamajai galiai, finansinei būklei, bei gali dar labiau sulėtinti vidaus paklausos atsigavimą. Kad antroji krizės banga neateitų į Lietuvą, politikai turi patys didesnį dėmesį skirti dujų ir šildymo kainoms. Tikroji Lietuvos krizė yra ne problemos euro zonoje, bet nepakankamas valdžios dėmesys bei pastangos kontroliuoti dujų ir šildymo kainas" ,- sakė A. Izgorodinas.
Pramonininkų tyrimas rodo, kad lėtėjanti vidaus ir išorės rinkų paklausa, arši konkurencija bei sumažėjusios daugelio žaliavų ir energetinių išteklių kainos (žaliavų kainų mažėjimą prognozuoja 25 proc. respondentų) skatins 17 proc. gamintojų trečiąjį ketvirtį mažinti produkcijos kainas. Itin daug respondentų, ketinančių mažinti produkcijos kainas, fiksuota medienos ir chemijos pramonėje - atitinkamai 46 ir 37 proc. minėtų sektorių atstovų prognozuoja, kad produkcijos kaina mažės. Didžioji respondentų dalis (48 proc.) neketina keisti galutinės produkcijos kainų. Anot LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, nepaisant lėtėjančios pramonės produktų infliacijos, infliacijai ženkliau sulėtėti neleis dujų bei šildymo kainų didėjimas.
Daugiau nei trečdalis didžiųjų gamintojų ketina didinti darbuotojų skaičių ir atlyginimus
Didžiųjų gamintojų pateiktos darbo rinkos rodiklių prognozės išlieka ganėtinai konservatyvios, tačiau nerodo jokių antrosios krizės bangos požymių - 37 proc. didžiųjų gamintojų trečiąjį ketvirtį planuoja didinti darbuotojų skaičių, tuo tarpu 35 proc. respondentų planuoja didinti darbo užmokestį. Itin daug respondentų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių, fiksuota metalų bei maisto pramonėje, kur atitinkamai 54 ir 44 proc. gamintojų trečią ketvirtį planuoja priimti naujų darbuotojų. Darbo užmokesčio fronte daugiausia gamintojų, ketinančių didinti atlyginimus, fiksuota tekstilės, metalų ir maisto pramonėje, kur atitinkamai 86 proc., 51 proc. ir 45 proc. gamintojų trečiąjį ketvirtį didins atlyginimus darbo jėgai. Tačiau didžioji respondentų dalis trečiąjį ketvirtį darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio keisti neketina - taip atsakė atitinkamai 57 ir 64 proc. gamintojų.
Anot A. Izgorodino, įmonių sprendimui didinti darbuotojų skaičių bei darbo užmokestį turi 2012 m. fiksuojamos palankios apdirbamosios pramonės gamybos plėtros tendencijos (per penkis šių metų mėnesius Lietuvos pramonės gamybos apimtys paaugo 7,7 proc.), optimistiniai naujų užsakymų lygio duomenys, bei pozityvūs gamintojų lūkesčiai. Analitiko teigimu, įdarbinimo atveju vyraus ne laikinosios sutartys, bet sutartys neterminuotam laikotarpiui. "Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2012 m. pirmąjį pusmetį palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu darbo pasiūlymų neterminuotam laikotarpiui padidėjo 19 proc., o pasiūlymų skaičius terminuotam laikui smuko 27 proc. Tokias tendencijas vertiname teigiamai - šie skaičiai rodo, kad įmonės yra santykinai tvirtai užtikrintos dėl ateities ir, įdarbinimo atžvilgiu yra labiau linkusios prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus" ,- tvirtina A. Izgorodinas. Kita vertus, anot analitiko, naujų darbo vietų kūrimą ribos nestabili padėtis išorės rinkose bei sunkmečio metu išaugęs įmonių gamybos efektyvumas - pirmąjį 2012 m. ketvirtį pramonės gamybos apimtys viršijo prieškrizinį 2008 m. lygį, tačiau toks rezultatas pasiektas su 16 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.
Kas penktas respondentas neįžvelgia jokių grėsmių įmonių veiklai. Dažniausiai paminėtos grėsmės - krizė euro zonoje bei nestabilios žaliavų kainos
LPK atlikta 130 didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčių apklausa rodo, kad didžiausiomis grėsmėmis trečiajam 2012 m. ketvirčiui respondentai laiko euro zonos fiskalinę krizę bei nestabilias žaliavų kainas - taip atsakė po 24 proc. gamintojų. "Makroekonominės tendencijos Europoje turi itin didelės įtakos Lietuvos pramonės bei viso Lietuvos ūkio būklei. 60 proc. Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos yra skirta užsienio rinkoms. Savo ruožtu, taip pat 60 proc. Lietuvos eksporto tenka ES šalims. Naujausi makroekonominiai indikatoriai rodo, kad nepaisant visų Europos lyderių pastangų, euro zonos skolų krizė dar nėra įveikta. Po tam tikro stabilizavimosi pirmąjį ketvirtį, antrą ketvirtį makroekonominis klimatas euro zonoje pablogėjo, o euro zonos BVP gali susitraukti apie 0,3 proc. Sudėtinga periferinių valstybių padėtis neigiamai veikia ir centrinių euro zonos valstybių padėtį, todėl natūralu, kad euro zonos skolų krizę Lietuvos įmonės laiko viena didžiausių grėsmių" ,- teigia LPK analitikas A. Izgorodinas.
Tačiau anot analitiko, itin teigiamai nuteikia faktas, kad kas penktas gamintojas neįžvelgia jokių grėsmių įmonių veiklai. "Kartu su optimistiniais pramonės lūkesčių indekso rezultatais, šis faktas yra papildomas indikatorius, kad trečiąjį ketvirtį stebėsime tolesnę pramonės plėtrą, o kalbos apie antrąją krizės bangą Lietuvoje yra pernelyg ankstyvos. Mūsų tyrimų rezultatai nerodo jokios antrosios krizės bangos" ,- tvirtina A. Izgorodinas.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.