Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Premjeras: Lietuvos pavyzdys rodo, kad finansinė disciplina – tai kelias į spartų ekonomikos augimą

2012-05-31

Ministro Pirmininko interviu "Žinių radijo" laidai "Pozicija".

Labas rytas, Premjere, vakar atvykote į Vokietiją, kur finansų centre Frankfurte prie Maino dalyvavote susitikimuose su verslo, finansų investuotojais. Savo pasisakyme stipriai akcentavote Lietuvos finansinę discipliną ir taupymą. Iš to, kas šiandien vyksta Europoje, matome labai stiprėjančią, aštrėjančią diskusiją tarp augimo ir taupymo disciplinos, ypač po Prancūzijos Prezidento rinkimų, A. Merkel pralaimėjimo Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Kalbama, kad griežta taupymo disciplina didina nedarbą, skurdina mažiausias pajamas gaunančius, didina ekonomikos sąstingį. Kažkas suskaičiavo, kad ES per taupymą išvirto net 12 premjerų. Kaip Jūs matote šitą tendenciją Europoje? Nemanote, kad ateina laikas Europoje diržų atleidimui.

Pirmas dalykas, dėl premjerų išvirtimo tai nediskutuosime – parodys rinkimai. Mes tikrai tikime, kad žmonės Lietuvoje, kaip ir visoje Šiaurės Europoje, yra protingi ir išmintingai. Sakyčiau, kad diskusija, kuri šiuo metu vyksta Europoje, ar reikia stabdyti taupymą, ar reikia imtis kažkokios augimo politikos, yra labiau tarp Šiaurės ir Pietų, negu tarp skirtingų ekonomikos matymų. Tiems, kuriems iki šiol nesisekė taupyti, kurie nesugebėjo taupyti, tai jie ir žada siūlyti, kad reikia užsiimti ne taupymu, bet didesniu išlaidavimu galvodami, kad toks didesnis išlaidavimas gali duoti kokį tai augimą. Turiu pasakyti, kad vakar ir čia, Štralzunde, kalbantis su premjerais ir Angela Merkel, ir Frankfurte, kalbantis su stambiausių finansinių institucijų "Deutche bank" atstovais, kitų bankų atstovais, aš nedviprasmiškai sakiau ir kiti teigė, kad negali būti augimo be taupymo. Nesusitvarkius su savo šalies finansais, nesusigrąžinus pasitikėjimo tarptautinėse rinkose savo šalies finansais, negalima galvoti apie jokį augimą, nes jo paprasčiausiai nebus. Todėl diskusijoje tarp Prancūzijos ir Vokietijos vadovų, kur Prancūzai sako, kad reikia baigti taupymą ir pradėti užsiiminėti tik augimu, o Vokiečiai sako, kad taupymo negalima atsisakyti, tai mes aiškiai stovime Vokietijos pusėje. Tą nedviprasmiškai vakar ir sakiau.

Premjere, bet ta šalių grupė, kuri stovi Vokietijos – disciplinos – pusėje darosi vis mažesnė. Ar Jūs sutinkate su Prancūzijos Prezidentu, kursi mano, kad ekonomika negali augti ten, kur vien tik disciplina.

Mūsų pavyzdys kaip tik rodo, kad įvedę discipliną ir 2009-2010 metais įgyvendinę didelį finansų konsolidavimo paketą, sumažinę atlyginimus, šiek tiek sumažinę pensijas, sumažinę visas kitas išlaidas, mes pasiekėme, kad dabar ekonomika atsigauna tikrai labai sparčiai. Augimas – vienas iš sparčiausių tarp ES valstybių. Vakar kalbantis su Baltijos šalių premjerais, dalyvaujant ir EK prezidentui, ir Angelai Merkel, daugelis kaip pavyzdį rodė tris Baltijos valstybes, kuriose kaip tik – labai aiškus, greitas ir efektyvus taupymo principų įgyvendinimas leido pasiekti, kad krizė peraugo į spartų ekonomikos augimą. Aišku, tai nereiškia, kad nereikia įgyvendinti priemonių, kurios augimą skatintų dar labiau, bet tai neturi būti išlaidavimo priemonės. Tai turi būti konkurencingumą didinančių reformų priemonės. Tos priemonės, kurios leistų verslui kurti daugiau darbo vietų, pavyzdžiui, darbo santykių lankstumas. Visi pabrėžia, kad tai yra viena iš esminių priemonių, kurią ir visoje Europoje, ir Šiaurės Europoje turime įgyvendinti. Ir čia, Lietuvoje, taip pat turime šiuo klausimu nemažai diskusijų.

Premjere, vakar turėjote susitikimą su investuotojais, žmonėmis, kurie dairosi, kuri investuoti savo pinigus. Labai konkretus klausimas. Įdomi situacija Lietuvoje nutiko su "Google" kompanija ir jos "Google Streets View" projektu, kurį norėta įgyvendinti ir kuris pridėtų šaliai žinomumo, populiarumo. Buvo pasakyta, kad tai prieštarauja duomenų įstatymui ir projektas sustabdytas. Kaip Jūs vertinate, ką rodo tokie dalykai? Ar reikėtų laikytis labai griežto, stipraus įstatymo, ar žiūrėti lanksčiau į situaciją?

Aš nežinau, kas ir kiek ten prieštarauja įstatymui. Kiek žinau, Teisingumo ministerijos žmonės buvo susitikę su Duomenų apsaugos tarnybos žmonėms ir atrodytų, kad kai kuriuos dalykus išsiaiškino. Prieštaravimas buvo pagrįstas labiau tokiu biurokratiniu dalyku, kad "Google" kompanija neturi savo atstovybės Lietuvoje, todėl tariamai nebūtų su kuo aiškintis, jeigu būtų kažkokių pažeidimų. Tikiu, kad ta problema išsispręs. Iš kitos pusės – dažnai tenka potencialiems investuotojams kalbėti ir rodyti, kiek Lietuva yra patraukli, kiek ji turi daug privalumų, aukštųjų technologijų plėtroje, informacinių, skaitmeninių infrastruktūrų plėtroje. Lietuva yra viena iš pirmaujančių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje pagal interneto greitį, internetinės optikos plėtrą, mobiliųjų telefonų skverbtį. Iš tikrųjų labai neblogai atrodome, lyginant su kitomis Europos valstybėmis ir pagal išsilavinusių žmonių procentą darbo jėgoje, kalbų mokėjimą. Taigi iš tikrųjų turime, daug privalumų ir pranašumų. Juos reikia labai paprastai investuotojam parodyti. Daugelis matydami skaičius ir mūsų galimybes susidomi galimybėm investuoti Lietuvoje.

Jūs minit tuos parametrus, bet reali situacija rodo, kad tiesioginių užsienio investicijų apimtim mes ne taip retai pralošiam net ir Baltijos šalim. Vis dėlto tie privalumai kartais nesuveikia.

Na, reikia matyti, kad kaimynai taip pat nesnaudžia, jie turi savo privalumų ir kartais mus aplenkia. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kaimyninė Latvija padarė didžiulę pažangą lengvindama ir gerindama verslo sąlygas ir, pagal Pasaulio banko "Doing business" analizę, padarė šuolį per dešimt vietų ir aplenkė mus bei Estiją. Mes, eidami tuo pačiu keliu, matome, kad turime judėti sparčiau. Pagal TUI, praėję metai tikrai buvo neblogi, pasiekėme vieną iš geresnių rezultatų Baltijos valstybėse. Tačiau tai nieko nereiškia ir neleidžia nusiraminti, nes, kaip jau minėjau, kaimynai labai dinamiškai eina į priekį ir bet koks mūsų stabtelėjimas ar nesutarimai pačioje Lietuvoje, pavyzdžiui, su socialiniais partneriais dėl darbo santykių lankstumo, reikš, kad naujos darbo vietos, kurias kuria investicijos, bus kuriamos ne Lietuvoje, o pas kaimynus.

Pasižiūrėkime, Premjere, kaip juda strateginiai Vyriausybės vykdomi projektai – Seimo Atominės energetikos komisijoje vakar nebuvo paremtas Atominės energetikos įstatymas, VAE projektas. Kaip Jūs vertintumėte, kad komisija, kurioje žmonės dirba ir specializuojasi atominės energetikos klausimais, nepritarė? Nenustebino Jūsų tai?

Kiek suprantu, kažkas nedalyvavo, buvo išvykę, gal Seimo nariai prieš vasarą jau ir atsipalaidavę – nesuvokia kai kurių balsavimų svarbos, bet aš tikiu, kad Seime užteks racionalumo komitetuose priimti reikalingus sprendimus, kad šie projektai būtų toliau tęsiami. Kiek žinau, vakar Ekonomikos komitetas pritarė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektui, kuris taip pat karštai diskutuojamas. Na o dėl VAE – tai labai svarbus ir sudėtingas projektas, vyksta daug diskusijų. Mums pavyko sutarti, kad daugiau kalbėtųsi įvairių partijų turimi ekspertai, kad jie aiškintųsi visus skaičius, kad nebūtų vien tiktai politiniai pareiškimai – patinka arba nepatinka, kad iš tiesų matytume tai, ką reikia matyti – jog 2020 metais Lietuvoje, kaip ir visose Baltijos valstybėse, trūks apie 10 TWh elektros energijos. Šiuo metu Lietuva apie 75 proc. elektros energijos perka iš Rusijos. Vakar kaip tik nemažai kalbėjomės apie Baltijos regiono energetinį saugumą su premjerais, dalyvaujant ir Rusijos vicepremjerui. Energetinis saugumas visiems yra labai svarbi tema, o mums ji yra ypatingai svarbi. Taigi, turint tokį elektros gamybos trūkumą savo regione, mes turime taip pat matyti, kad neturime savo dujų, neturime savo naftos ar anglies, o pigiausia elektros gamybos alternatyva yra branduolinės jėgainės. Suomija, turėdama keturis reaktorius, stato penktą ir planuoja statyti dar du ir 2020 metais turėti apie 60 proc. elektros energijos, pagamintos branduolinėse jėgainėse. Panašiai planuoja elgtis ir kaimynė Švedija. Tikiu, kad Seimui užteks racionalumo matyti mūsų kaimynų elgesį, matyti į kokius klausimus dar reikia atsakyti, plėtojant mūsų atominės elektrinės projektą, esantį dar derybinėje stadijoje. Būsimoms valdžioms užteks vietos, erdvės ir laiko susipažinti su projektu ir toliau diskutuoti su regioniniais partneriais, strateginiu investuotoju. Šiuo metu labai svarbu nesustabdyti juridinės procedūros – dar nepasibaigusio tarptautinio konkurso, koncesijos proceso, ir Seime pritarti koncesijos sutarčiai, kuri yra labiau juridinis dokumentas, suteikiantis teisę strateginiam investuotojui toliau plėtoti projektą. Visi kiti dalykai – finansiniai, ekonominiai, naudos iššūkiai turėtų būti toliau svarstomi derybose ir valdžios institucijose.

Opoziciniai politikai vakar aiškino savo nepritarimą projektui. Sako, kad labiausiai užkliuvo Jūsų Vyriausybės skaičiavimai dėl ekonominio pagrindimo, taip pat dėl būsimos elektros kainos. Jie sako, kad remiamasi labai optimistinėmis, nerealiomis prielaidomis. Sakoma, kad visi skaičiai paimti iš labai maksimaliai optimistinių intonacijų ir prielaidų. Kaip Jūs vertintumėte šį argumentą?

Aš nesutinku su tokiais argumentais. Ir Verslo plane, ir visose studijose yra labai aiškiai parodytos prognozių ribos, kokia bus elektros kaina rinkoje, koks bus elektros poreikis rinkoje. Tą analizę darėme ne mes – ne Vyriausybė, ne VAE. Tai darė žinomiausios pasaulyje finansų kompanijos, kurios turi patirties brėžti prognozes į ateitį, Baltijos regiono specialistai, ekspertai. Raginčiau opozicijos politikus formuluoti tokius klausimus tariantis su ekspertais. Mes ieškosime galimybių susodinti prie apskrito stalo visų pusių ekspertus, kad jie galėtų parodyti, kokiais argumentais remiantis jie skaičiuoja vienus ar kitus parametrus. Manau, kad tokia ekspertų diskusija leistų opozicijai susidaryti realų vaizdą, nesiremiant vien tik politinėmis ar rinkimų kampanijos nuostatomis, susidaryti nuomonę dėl šio projekto ekonominio atsiperkamumo, strateginės svarbos. Tikiu, kad visiems – ir opozicijai, ir planuojantiems ateiti į valdžią – užteks racionalios išminties tokio svarbaus projekto nesustabdyti, neatimti galimybės toliau projektą plėtoti patiems. Toliau diskutuojant ir aiškinantis su statytojais, strateginiais investuotojais, derantis dėl kainų, visuomet bus galimybė nutarti, kad nebeapsimoka projekto plėtoti. Lygiai taip pat bus galima pasakyti, kad tai labai geras projektas, reikia sparčiai statyti ir tokiu būdu pasirūpinti labai svarbiu visos ekonomikos reikalu – saugia energetika.

Jūs akcentavote, kad žmonėms turi būti suteikti kompetentingi atsakymai iš tų, kurie darė tą ekonominį, teisinį, technologinį modeliavimą. Ši informacija turėtų būti vieša, prieinama. Jie turėtų vaikščioti į laidas ir pasakoti žurnalistams, kuo jie rėmėsi savo analizėse.

Informacijos tikrai yra labai daug pateikta, ir pats verslo planas su daugybe skaičių. Kartais atrodo, kad politikams neužtenka kantrybės atidžiai perskaityti visus dokumentus, visus skaičius ir visas prognozes. Ūkio ir finansų ministerija darė savo analizes ir labai aiškiai yra atsakyta, kad projektas yra apsimokantis, tikrai atnešiantis daug naudos Lietuvai. Galimybės tokį projektą plėtoti yra labai svarbios ir mums, ir visam regionui. Oponentus ir oponentų ekspertus, kurie kartais pasako tokių skaičių, kurie niekuo nėra pagrįsti, kad elektros kaina bus vos ne 50 ct, raginčiau šnekėtis skaičių kalba ir atsakingai dalyvauti diskusijose su labai pagrįstais skaičiais. Pradžioje ekspertai turi išsiaiškinti tarpusavyje. Visi tarptautiniai ekspertai sako, kad tokios elektrinės pagaminta elektros energija (su tikrai nemaža kapitalo grąža – iki 10 proc.) kainuos apie 18 ct/kWh, ir tai pagrįsta labai aiškiais skaičiais. Tokio projekto kritikai, kai jie sako, kad elektros energija kainuos 40 ct ar 50 ct, turėtų aiškiai įvardinti, iš kur jie ima tokius skaičius.

Premjere, trumpai pabaigai: šią savaitę pasiektas sprendimas, kai kurių apžvalgininkų vadinamas istoriniu. Lietuvos valdžia privertė "Gazpromą" paklusti dujų skaidymui. Kaip Jūs toliau matote vis dėlto, ar neliks "Gazpromo" magistraliniuose dujotiekiuose, ir kaip pavyko suminkštinti rusų dujų giganto širdį ir poziciją?

Principinė pozicija ir principinė jos laikysena kartais priverčia tokias dideles kompanijas, kaip "Gazpromas" suvokti, kad gąsdinimais ar net dujų kainų padidinimu, baudžiant už principinę poziciją, nepavyks pakeisti mūsų pozicijos. Ji pagrįsta labai aiškiu siekiu, kad Lietuva greičiau (čia mes esame viena iš pirmaujančių šalių tarp Baltijos valstybių) turėtų įgyvendintą europinę dujų sektoriaus direktyvą, kuri įgyvendinama visoje Europoje. Jos tikslas yra pasiekti, kad atskyrus magistralinius dujų vamzdynus nuo dujų tiekėjų, tais vamzdynais laisvai galėtų naudotis visi dujų tiekėjai ir kad atsirastų konkurencinga, dinamiška, skaidriai reguliuojama dujų tiekėjų rinka visoje Europoje. Tai atneštų daugiausia naudos visiems dujų vartotojams.

Bet jūs galit pasakyt, kad jokia forma "Gazpromas" nedalyvaus dujų magistralėje?

Tai jau patvirtinta pačios "Lietuvos dujų" patvirtintame verslo plane. Pagal direktyvą ir pagal mūsų patvirtintą dujų užsakymą "Gazpromas" galės dalyvauti pardavinėjant dujas, skirstyme ir dujų tiekime, bet magistraliniai vamzdžiai turi būti valdomi nepriklausomai ir skaidriai, kad galėtų ir "Gazpromas", ir Suskystintųjų dujų terminalas pateikti dujas visiems vartotojams, kurie galėtų rinktis tarp įvairių alternatyvų ir dėlto galėtų laimėti mažiausiai įmanomą kainą.

Ačiū Jums už pokalbį.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.