Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
Lietuvos teismai formuoja žmogaus bankroto praktiką, tačiau palieka neatsakytų klausimų
2012-04-05
LAWIN advokatų kontoros komentaras
Paskutinį pusmetį spaudoje matome dažnai pasirodančius pranešimus apie Lietuvos piliečių - fizinių asmenų - bankrotą ir apie galimybę kitose ES valstybėse priimtus teismų procesinius sprendimus iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje. Vienas aktualiausių klausimų šia tema yra kitose ES valstybėse priimtų sprendimų dėl fizinio asmens bankroto pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje problema.
Vakar (2012 m. balandžio 4 d.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) paskelbė sprendimą (civilinėje byloje Nr. 3-K-151/2012), kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria A. K. pripažinta bankrutavusia, kvalifikavimo, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau - Reglamentas).
LAT konstatavo, kad kitos ES valstybės teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui yra automatiškai pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse (net jeigu jose ir nėra galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti) nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Be to, pripažįstama be jokių papildomų sąlygų ir formalumų, kas reikštų, jog bet kurios kitos ES valstybės, kurioje fiziniam asmeniui iškeliama bankroto byla, viešoji tvarka savaime priimtina ir Lietuvai.
Pagal Reglamentą visgi yra galimybė atsisakyti pripažinti iškeltą bankroto bylą, nors ir labai ribota - valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje ES valstybėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, jei tokio pripažinimo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų jos viešajai tvarkai, ypač pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. LAT formuoja taisyklę, kad nors kitos ES valstybės teismo sprendimas dėl fizinio asmens bankroto pripažįstamas Lietuvoje automatiškai, bet sprendžiant kitus klausimus galima spręsti klausimą dėl nepripažinimo.
LAT pažymėjo, kad automatinio pripažinimo principas neapima tokių sprendimų priverstinio vykdymo, nes Reglamentas nustato, kad sprendimai susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu bei teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai vykdomi pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, (toliau - Briuselis I) su tam tikromis išimtimis, t. y. taikoma sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra.
LAT komentuojamu sprendimu palaikė Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, jog pagal Reglamentą kitų ES valstybių teismų sprendimai pripažįstami automatiškai, dėl jų pripažinimo net nereikia kreiptis į teismą, ir toks klausimas teisme neturi būti nagrinėjamas. Tuo tarpu, jeigu teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, dėl jo paskelbimo vykdytinu reikia kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, ir vykdytinu jis turi būti paskelbiamas pagal Briuselis I reglamentą. Tačiau tokiu atveju taikoma ne sprendimo pripažinimo, o tik paskelbimo vykdytinu procedūra - vykdytinu kitos ES valstybės teismo sprendimas yra paskelbiamas netikrinant, ar egzistuoja ES reglamentuose nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą , pareiškėjui įvykdžius formalius reikalavimus, įrodžius, kad sprendimas vykdytinas jį priėmusioje valstybėje. LAT įtvirtino ir reikalavimus, kad asmuo, prašydamas leidimo vykdyti teismo sprendimą iškelti bankroto bylą, turi konkrečiai nurodyti veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti Lietuvos Respublikoje remiantis šiuo teismo sprendimu. Tai, mūsų supratimu, irgi dviprasmiška pozicija, nes asmuo gali iš anksto nežinoti visų veiksmų, kuriems gali būti svarbus prašomas leisti vykdyti teismo sprendimas. Be to, tai reikštų, kad jeigu kažkokių veiksmų asmuo neįvardins, jis arba turės pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti, arba rėmimasis teismo sprendimu iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą sąlygos naujus ginčus dėl tokių veiksmų teisėtumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad LAT nustatė taisyklę, jog ES teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo pripažįstamas automatiškai net ir tuo atveju, kai pagal Reglamentą vis tik reikėtų patikrinti, ar neegzistuoja pagrindai atsisakyti pripažinti tokį teismo sprendimą. Tokia LAT pozicija kritikuotina tuo aspektu, kad, kaip minėta, pagal Reglamentą, nors ir išimtiniais atvejais, tačiau galima atsisakyti pripažinti fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, jei tokio pripažinimo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Nepripažinimo pagrindų egzistavimo nustatymas galimas tokiame procese, kuriame teismas sprendžia kitus klausimus, susijusius su teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui panaudojimu ar įgyvendinimu.
Tuo tarpu vienas iš argumentų, kuriuo galėtų naudotis asmenys (visų pirma fizinio asmens, siekiančio bankrutuoti kitoje ES valstybėje, kreditoriai, arba asmenys, garantavę, laidavę už bankrutuojančio asmens prievoles), nesuinteresuoti kitose ES valstybėse priimtų teismo sprendimų dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, kaip tik ir galėtų būti argumentas, kad leidimas vykdyti tokį kitos ES valstybės teismo sprendimą, nesant įtvirtinto fizinio asmens bankroto instituto Lietuvoje, pažeistų tokio suinteresuoto asmens konstitucines teises ir laisves (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir kt.).
Telieka tikėtis, kad aukščiau išdėstyta ir kitos problemos, susijusios su kitose ES valstybėse priimtų teismų sprendimų fizinių asmenų bankroto bylose vykdymu, bus nors kiek išspręstos Lietuvoje priėmus fizinių asmenų bankroto įstatymą, dėl kurio projekto perdavimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje artimiausiu metu - jau kitą savaitę - turėtų būti sprendžiama Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.
Rytis Paukštė
LAWIN advokatų kontoros asocijuotas teisininkas, advokatas
Alina Streckytė
LAWIN advokatų kontoros jaunesnioji teisininkė, advokato padėjėja
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.