Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

KPMG tyrimas: Lietuvos verslas ir šiemet nusiteikęs augti

2012-04-03

Lietuvos verslo lyderių optimizmas, palyginus su pernai metais, šiek tiek smuktelėjo, bet įmonių vadovai mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir šiemet augs. Lėtesni augimo tempai nei pernai numatomi visose trijose Baltijos šalyse. Dauguma respondentų Lietuvoje darbuotojų atlyginimų mažinti nežada, estai ketina juos didinti, o latviai – mažinti. Verslas visose trijose Baltijos šalyse ketina išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių arba jį padidinti.

Tokias išvadas skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse atlikusi didžiausių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausą "Ekonomikos pulsas 2012".

"Apklausti Lietuvos verslo atstovai atsargiai žiūri į dabartinę ekonominę situaciją, jie mano, kad ekonomika nors ir lėtai, bet auga, ir nėra nusiteikę antrai krizės bangai, neplanuoja drastiškai mažinti darbuotojų, ar karpyti jų atlyginimų, priešingai, numato atsargias, pasvertas investicijas ir nedidelį augimą", - taip apklausos, kurios metu verslo atstovai atsakė į 30 klausimų apie verslo padėtį ir sąlygas, rezultatus apibendrina Domantas Dabulis, KPMG partneris Baltijos šalyse.

Lietuvoje BVP augimas lėtesnis ir atsargus

Lietuvos verslo lyderiai mano, kad šiemet Lietuvos BVP augs, tiesa, ne taip smarkiai, kaip manyta pernai. Didžioji dalis apklaustų Lietuvos verslo lyderių (67 proc.) šiemet prognozuoja iki 3 proc. augimą, tuo tarpu pernai 63 proc. manė, kad BVP augs 4-6 proc. Šiemet ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų prognozuoja BVP didėsiant nuo 3 iki 6 proc. Panašios nuotaikos ir Latvijoje bei Estijoje: šalių verslininkai nusiteikę nedideliam augimui.

Šiemet, kaip ir pernai, didžiausią įtaką bendro vidaus produkto augimui Lietuvoje turės pramonė. Taip šiemet mano 44 proc. respondentų. Antroje vietoje – prekyba: prekybos įtaka BVP augimui numato 18 proc. respondentų, tai – 9 proc. mažiau nei pernai. Auga energetikos įtaka – šiemet 15 proc. apklausos dalyvių mano, kad energetikos sektorius turės didelę įtaką BVP augimui, pernai taip galvojo 9 proc.

Euro krizė tolina euro įvedimą, mažėja pasitikėjimas euru, bet žlugimas nenumatomas

Per metus sumenko pasitikėjimas euru. Pernai 34 proc. teigė, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų, šiemet taip galvojančių sumažėjo trečdaliu ( iki 21 proc.) 39 proc. prognozuoja, jog kai kurios euro zonos narės bus priverstos palikti šią valiutų sąjungą, o pats euras turės rimtų sunkumų, dar trečdalis (34 proc.) teigia, kad naujos narės iki 2020 metų neprisijungs prie euro zonos.

"Nuotaikų dėl euro ateities svyravimas pagrįstas nestabilia ir net kritine kai kurių euro zonos valstybių padėtimi. Tačiau Baltijos šalių verslininkai mano, kad euras nežlugs, tik jo įvedimas Lietuvoje ir Latvijoje, verslo atstovų manymu, šiek tiek vėluos ir greičiausiai įvyks 2017-2018 metais (31 proc. tam pritaria). Tuo, kad euras visose trijose Baltijos šalyse bus įvestas per artimiausius dvejus metus šiemet tiki tik 9 proc. Lietuvos verslo lyderių, nuo pernai taip manančių sumažėjo daugiau nei perpus (nuo 21 proc.)", - sako D. Dabulis.

Bankai per daug atsargūs ir priekabūs finansuodami verslą

Paklausti, kaip vertina bankų požiūrį į Lietuvos verslo klientus, verslo įmonių ir organizacijų vadovai sakė, kad bankai tik deklaruoja palankumą, o išduodami paskolas yra labai atsargūs ir priekabūs (53 proc.), bankus kaip palankiai nusiteikusius ir noriai padedančius verslui partnerius vertina 29 proc. Pernai didžioji dauguma (74 proc.) bankus vertino kaip labai atsargius. Absoliuti dauguma - 85 proc. - apklausos dalyvių mano, kad Lietuvoje bankai patikimi ir stiprūs, neskaitant kelių silpnesnių. "Vadinasi, "Snoro" krizė neįtakojo verslo pasitikėjimo bankais ir bankine sistema", - daro išvadą D. Dabulis.

Prioritetas – atsinaujinančiai energijai

Plėtojant energetikos sektorių, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tuo neabejoja daugiau nei pusė apklaustųjų. Beveik trečdalis (29 proc.) siūlo kreipti dėmesį į atominę energetiką, pernai taip galvojančių buvo 26 proc. "Matome, kad palaikančių atominę energetiką skaičius Lietuvoje neženkliai auga, norts didžioji dalis koncentruojasi į įvairius atsinaujinančius šaltinius. Šiuo požiūriu ypač išsiskiria Estija – 37 proc. šios kaimyninės šalies verslininkų norėtų, kad plėtojant energetikos sektorių, didžiausias dėmesys būtų skiriamas atominei energetikai", - analizuoja D. Dabulis.

Mokesčių politikoje – verslo noras mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą

Mokesčių politikos srityje Lietuvos verslo lyderiams svarbiausia būtų darbo jėgos apmokestinimo mažinimas (41 proc.), beveik trečdalis mano, kad reikėtų paprastinti mokesčių mokėjimo procedūras (27 proc.). Tik 2 proc. verslo lyderių pasisako už progresyvinių mokesčių įvedimą, o mažinti PVM mokestį siūlo beveik kas dešimtas (9 proc. ).

"Verslo atstovai dar kartą pareiškė nuomonę, kad Lietuvos mokesčių politikoje labai svarbu turėti aiškią ateities viziją, o ne bandyti ją formuoti momentiniais, skubotais sprendimais. Verslui toks aiškumas yra būtinas planuojat ateities darbus. Taip pat apklausti verslo atstovai ypač akcentavo jų manymu per didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje, kas tiesiogiai įtakoja ir šešėlinės ekonomikos mastą", - komentuoja D. Dabulis.

Per metus beveik nepakito šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas: 37 proc. galvoja, kad šešėlinė ekonomika sudaro nuo 10 iki 25 proc., 43 proc. teigia, kad ji didesnė ir apima 25 - 40 proc.

Darbo rinkoje – nauji darbuotojai, užmokestis nesikeis arba kils

Beveik pusė (47 proc.) respondentų šiemet neketina nei priimti daugiau darbuotojų, nei jų atleisti. Net 40 proc. papildomai priims naujų darbuotojų, o mažinti darbuotojų skaičių numato tik 13 proc. Šioje srityje verslo nuotaikos išliko labai panašios kaip ir pernai metais.

Atlyginimų didėjimą savo atstovaujamose įmonėse numatę 40 proc. apklausos dalyvių (pernai didinti atlyginimus ketino 55 proc.), dažniausiai planuojamas atlyginimų didėjimas tesudaro iki 5 proc. nuo dabartinio darbo užmokesčio. Didžioji dalis (59 proc.) nusiteikę atlyginimus išlaikyti tame pačiame lygyje (pernai tokių buvo 43 proc.).

Koncentruosis į strategijų įgyvendinimą ir eksporto rinkų paieškas

40 proc. respondentų įsitikinę, kad šiandieninėje ekonominėje situacijoje įmonės turėtų labiausiai susitelkti ties ilgalaikėmis ir vidutinėmis veiklos strategijomis, 22 proc. galvoja, kad pirmiausia reikia ieškoti naujų eksporto rinkų, 17 proc. mano, kad labai svarbu išlaikyti gerus darbuotojus, o 14 proc. ketina toliau mažinti išlaidas iki tvaraus lygio.

Lietuvos verslo lyderiai neabejoja, jog investicijų požiūriu patraukliausia užsieniečiams atrodo Estija (84 proc.), antroje vietoje – Lietuva (15 proc.), apie Latviją kaip patrauklią investicijoms galvoja vos 1 proc. apklausos dalyvių. Lietuvos verslas mano, kad mūsų šalis užsienio investuotojų akyse vertinama taip pat, kaip ir kitos Rytų ar Centrinės Europos šalys. "Lietuvoje ir kitose Rytų bei Centrinės Europos valstybėse investuotojus atbaido biurokratinė našta, aukštas darbo jėgos apmokestinimas bei didelis šešėlinės ekonomikos mastas", - komentuoja ekspertas.

Verslo optimizmas Lietuvoje šiek tiek mažėja: kas trečias apklausos dalyvis nurodė, kad šiuo metu situacija rinkoje nėra palanki plėtrai, pernai taip mąstančių buvo penktadalis. "Nors optimizmo lygis sumažėjo, du trečdaliai situaciją plėtrai vertina palankiai, nors skirtingai vertina plėtros būdus", - nuotaikas apibendrina D. Dabulis.

"Klausiami apie skolinimosi palūkanų normą verslui, apklausos dalyviai tiki, kad galės pasiskolinti už 4-6 proc. palūkanų normą. Tai maždaug atitinka praėjusių metų paskolų verslui palūkanų normas," – sako KPMG ekspertas.

Net 42 proc. verslo lyderių įsitikinę, kad Lietuvos Vyriausybei neprireiks kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį Valiutos Fondą. Taip pat beveik du trečdaliai neprognozuoja, kad šiemet kaip nors keisis PVM mokestis. Ketvirtadalis (25 proc.) apklausos dalyvių mano, kad PVM Lietuvoje šiemet bus padidintas iki 22 proc.

Papildoma informacija:

Apie KPMG "Ekonomikos pulso" tyrimą: "Ekonomikos pulsas" – Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo lyderių apklausa, kurią atlieka tarptautinė mokesčių, audito ir konsultacijų bendrovė KPMG. Estijoje tyrimas atliktas trečią kartą, Lietuvoje ir Latvijoje – antrą. KPMG Lietuvoje apklausė 98 didžiausių verslo kompanijų, bendrovių, įmonių vadovus, iš jų 57 proc. – vyr. finansininkų, 24 proc. – generalinių direktorių ir 10 proc. – savininkų. Apklausti verslo lyderiai ne tik atskleidė savo požiūrį į dabartinę ekonominę situaciją ir prognozavo kaip ji kis, kokios artimiausiu metu laukia verslo sąlygos, bet ir įvardijo, kad 45 proc. jų darbo diena trunka ne mažiau kaip 9-12 valandų, 48 proc. – dirba įprastą darbo dieną – nuo 7 iki 9 valandų trukmės. 30 proc. respondentų 2011 metais atostogavo tris savaites, 26 proc. ilsėjosi tik dvi savaites.

Apie KPMG:

KPMG – pasaulinis audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas, veikiantis 150 pasaulio šalių ir turintis 138 000 dirbančių specialistų. Lietuvoje KPMG yra viena lyderiaujančių mokesčių, audito ir verslo konsultavimo paslaugų tiekėjų.

Daugiau informacijos:
Ingrida Žaltauskaitė,
Projektų vadovė,
„BVRG Burson-Marsteller“
T: (8 5) 215 33 77,
M: +370 640 15 557,
ingrida@bvrg.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.