Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje veikia gamtinių dujų birža

2012-03-05

TRUMPI FAKTAI

"                Vasario mėnesį, lyginant su sausiu, didmeninė elektros kaina pakilo ir siekė 181,42 Lt/MWh;

"                Kainoms Lietuvos elektros biržoje didžiausią įtaką darė šiais metais rekordiškai šalti orai ir kilusios kainos aplinkinėse rinkose;

"                Vidutinė paros apyvarta elektros biržoje vasarį, palyginus su sausio mėnesiu, dėl šalčių stipriai ūgtelėjus vartojimui, išaugo 7,5 proc. ir siekė 20.214,7 MWh;

"                Mėnesio pradžioje Skandinavijoje elektros kaina regione kilo dėl šalčių ir atominių generacijos sumažėjimo;

"                Vidutinė vasario mėnesio didmeninė elektros kaina NPS Estijos kainų zonoje pakilo 22 proc. ir siekė 167,36 Lt/MWh;

"                Artėjant pavasariui, šylant orams ir po remonto grįžus keliems Švedijos atominiams reaktoriams, ateities sandorių kainos krito visose artimiausių periodų pozicijose.

 LIETUVOS ELEKTROS BIRŽA

Lyginant su sausio mėnesiu, vasarį didmeninė elektros kaina biržoje išaugo 18,3 proc. Kaina labiausiai augo dėl atšalus orams stipriai išaugusios paklausos bei situacijos aplinkinėse rinkose. Pirmą mėnesio pusę, esant didžiausiems šalčiams, elektros poreikis labai stipriai išaugo - palyginus su sausio mėnesio šalčių piko metu, suvartojimas augo 10-18 proc. Šį trūkumą reikėjo kompensuoti arba didesne vietos gamyba, arba importuota elektros energija, kuri tuo metu buvo irgi stipriai pabrangusi dėl kaimyninėse šalyse išaugusio poreikio ir mažesnės pasiūlos. Mėnesio viduryje, šalčiams atslūgus ir kainoms sumažėjus aplinkinėse rinkose, elektros kaina sumažėjo. Išaugus paklausai rinkoje, daugiau elektros energijos buvo suprekiaujama ir biržoje, todėl vidutinis per dieną suprekiaujamas kiekis vasarį, palyginus su sausiu, išaugo 7,6 proc. Importuojamos elektros dalis biržoje sumažėjo 1 proc., o eksportas išaugo 3 proc.

 Vasarį kainos biržoje augo visame regione.

 RINKOS PLĖTROS AKTUALIJOS

"                Energetikos ministerija paskelbė, jog pagal dabartinius skaičiavimus Lietuvoje esančių skalūnų dujų išteklių vertė 2011 m. kainomis siekia 35 mlrd. eurų;

"                Vyriausybė įpareigojo AB トKlaipėdos nafta" tęsti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą, o Klaipėdos uostui pavedė išplėtoti esamą ir įrengti naują būtiną infrastruktūrą;

"                トLietuvos energija" tirs Syderių vietovės geologinę struktūrą, siekdama įvertinti galimybes joje įrengti požeminę dujų saugyklą;

"                Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje veikia gamtinių dujų biržos prekybos aikštelė. Daugiau informacijos www.baltpool.lt .

 ĮVYKIAI ELEKTROS SEKTORIUJE

"                Vasario 8 dieną įsigaliojo naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas;

"                Vasario 21 dieną pasirašyta sutartis su tarptautinės elektros jungties トLitPol Link" techninio projekto rengėjais;

"                Pirmą kartą トužkurtas" naujasis Lietuvos elektrinės blokas bandymams.

SITUACIJA APLINKINĖSE RINKOSE

Pirmą mėnesio pusę kainos stipriai augo visose rinkose. Mėnesio pradžioje aplinkinėse rinkose, kaip ir Lietuvoje, buvo fiksuojami didžiausi šių metų šalčiai, kurie stipriai didino paklausą. Negana to, kainas aukštyn kėlė ir tai, jog mėnesio pradžioje dėl remonto Švedijos atominių elektrinių pajėgumas buvo tik apie 60 proc. instaliuotos galios. Taigi ne tik išaugusi paklausa, bet ir sumenkusi pasiūla kėlė kainas iki rekordinio lygio šiais metais. Vėliau, orams tapus šiltesniems, drėgnesniems ir Švedijos reaktorių potencialui pasiekus maždaug 80 proc. instaliuotos galios, kainos pradėjo kristi visame regione. Mėnesio gale kainos Skandinavijoje krito daugiau nei kitur, todėl vidutinė mėnesio kaina Skandinavijoje ir Lietuvoje buvo panaši.

Lyginant su sausio mėnesiu, Skandinavijoje teorinė (sistemos) kaina išaugo net 32 proc. ir siekė 169,4 Lt/MWh.

Lietuvoje šįkart buvo fiksuojamos aukščiausios kainos

Mėnesio pradžioje, orams atšalus, ateities sandorių kainos Nasdaq kilo. Mėnesio pradžioje kainos kilo dėl labai šaltų orų ir nieko gero nežadėjusių prognozių. Kainos kilimą skatino ir tai, jog po remonto nebuvo atnaujintas Švedijos atominio reaktoriaus トOskarshamn 3" darbas, o vietoje išsamaus paaiškinimo buvo informuota, kad elektros generacijos pradžia atidėta neribotam laikui, kol paaiškės problema. Vis dėlto  kainoms stipriai kilti neleido tai, jog hidro rezervuarų lygis Skandinavijoje buvo aukštesniame nei ilgametis vidurkis. Vėliau orams atšilus ir atominės energijos generacijai pakilus iki 80 proc. viso pajėgumo, atsirado prielaidos kainoms kristi - jos vasario paskutinę dieną buvo žemesnės, nei sausio gale. Hidro rezervuarai, naujausiais duomenimis yra maždaug 5 TWh pilnesni, nei ilgametis vidurkis.

Ateities kainos lūkesčiai sumažėjo visose pozicijose

KITI GRAFIKAI IR LENTELĖS:

                  

Biržoje suprekiautos elektros energijos pasiskirstymas

  

                 Pagaminta Lietuvoje     Eksportuota               

2012 vasaris                2%            11%         

2012 sausis                 1%            8%           

                                                   

Lietuvoje suvartotos elektros energijos dalis, nupirkta biržoje

2012-02     2012-01     2012-02/2012-01         2012-02/2011-02

56%          57%          -2%           -11%

                                                   

Vidutinės kainos elektros biržose, Lt/MWh

Birža/laikotarpis           2012 vasaris                2012 sausis                 2011 vasaris

Lietuvos    181,4         153,4         158,3

NPS Estijos                167,4         137,3         164,7

NPS Suomijos            182,4         134,0         223,0

NPS Švedijos              182,2         131,2         222,8

Lenkijos     172,6         133,3         167,0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinės mėnesio kainos biržose 2011 sausio - 2012 vasario mėn., Lt/MWh

Mėnuo       Lietuva      Estija         Suomija     Švedija      Lenkija       Vokietija

Sausis        153,6         149,0         238,0         240,7         167,7         173,1

Vasaris      158,3         164,7         223,0         222,8         167,0         175,6

Kovas        163,0         165,2         210,3         218,5         172,2         188,1

Balandis     146,9         139,2         182,8         185,1         187,1         178,1

Gegužė      164,6         163,6         187,9         188,1         184,5         196,2

Birželis      172,3         163,8         167,6         167,6         178,5         180,6

Liepa         155,3         148,3         145,7         137,4         162,0         160,2

Rugpjūtis   166,5         164,3         169,1         145,5         157,3         167,7

Rugsėjis     153,2         141,1         134,2         110,9         160,7         181,8

Spalis        161,7         143,3         127,4         105,3         160,6         178,2

Lapkritis    155,4         142,0         145,1         172,2         179,4         155,4

Gruodis     124,3         112,6         115,1         118,9         135,6         148,2

Sausis        153,4         137,3         134,0         131,2         133,3         138,6

Vasaris      181,4         167,4         182,4         182,2         172,6         189,6

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.