Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Maisto papildas - ne vaistas, o maistas

2012-02-20

Maisto papildų sudėtis ir ką reiškia 100 proc. RPN

Ir Lietuvoje , ir Europos Sąjungoje maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota. Kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, yra kontroliuojama kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota kiek daugiausia ar mažiausia gali būti tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagių maisto papilde. Teisės aktuose nurodytos tik rekomenduojamos paros suvartojimo normos (RPN). 100 proc. RPN reiškia, kad nurodytame maisto papildo kiekyje (pvz., 1 ar 2 tabletėse) yra konkretaus vitamino ar mineralinės medžiagos 1 paros rekomenduojama norma suaugusiems.
Neretai maisto papilduose vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekiai būna tokie maži, kad , anot NMVRVI specialistų, suvalgę apelsiną ar morką šių medžiagų gautume žymiai daugiau. Tačiau pasitaiko, kad maisto papilduose, ypač tuose, kuriuos vartoja sportininkai, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ženkliai viršija rekomenduojamas paros suvartojimo normas. Sportininkams skirtuose maisto papilduose B grupės vitaminų kiekiai dažnai siekia 1000 proc. ar net 10000 proc. rekomenduojamos paros normos. Tokiu atveju, suvartoję etiketėje nurodytą rekomenduojamą kiekį (pvz., vieną tabletę) gautume 10 ar 100 parų rekomenduojamos normos kiekį.
Vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra kompleksas atskirų medžiagų, tos pačios medžiagos galime gauti iš skirtingų produktų. Be to, kaip pabrėžia instituto specialistai, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė.

Maisto papildų pateikimas rinkai

Maisto papildams taikomi maisto saugą (o ne vaistus) reglamentuojantys teisės aktai. Kitaip negu vaistų, maisto papildų pateikimo į rinką procedūra gerokai paprastesnė. Prieš pateikiant maisto papildus į rinką poveikiui įrodyti nereikia atlikti klinikinių tyrimų. Maisto papildų, kurie pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš Europos Sąjungos šalių bei Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, nei notifikuoti, nei registruoti nereikia. Maisto papildai, kurie į Lietuvos rinką patenka iš trečiųjų šalių yra notifikuojami. Maisto papildų notifikavimą atliekanti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) neturi teisės uždrausti įvežti maisto papildų, nes notifikavimas - tai tik pranešimas apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus. Kilus įtarimų, kad notifikuotas maisto papildas gali neatitikti maisto papildams keliamų reikalavimų, apie tai informuojama už maisto papildų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

2011 m. VVSPT gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiosiose šalyse, pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Didžioji jų dalis pagaminta Rusijoje (41,5 proc.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (38,1 proc.). Kur kas mažiau maisto papildų atkeliauja iš Ukrainos (4,2 proc.), Kanados (4,1 proc.), Kinijos (3 proc.) ir kt.
Į Lietuvą 2011 metais maisto papildų importuota 70 tonų daugiau negu 2010 metais (2010 m. - 180 t, 2011 m. - 250 t). Du kartus išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.

Tyrimai
Per 2011 metus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Kaip pažymi instituto direktorius Gediminas Pridotkas, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus, daugiausia maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai.

Maisto papildas - ne vaistas

Keletas priežasčių, lemiančių, kad maisto papildai vartotojams asocijuojasi su vaistais: tokia pati kaip vaistų maisto papildo forma ir pakuotė (tabletės, kapsulės, buteliukai su lašų dozatoriais), prekyba maisto papildais vykdoma vaistinėse. Vaistinės - tik viena iš galimų maisto papildų pardavimo vietų. Maisto papildais prekiaujama ir didesnėse maisto produktų parduotuvėse, populiarėja prekyba internetu.
NMVRVI specialistai sako, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija (deja, tokių atvejų yra vienetai). Šio draudimo labai dažnai nesilaikoma, reklamuojant siekiama vartotojus įtikinti, kad maisto papildų poveikis prilygsta vaistams. Aktyvi, o kartais - net agresyvi, maisto papildų reklama lemia, kad vartotojai klaidingai supranta maisto papildo paskirtį.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.